Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-281-288/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
1-281-288/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
V. G.
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Žilvinas Kalinauskas, Romualdas Lincevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-281-288/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-21715-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1;1.2.4.4.1;1.1.7.2.5;1.1.10.1; 2.1.16.1.9;2.1.15.3.3.2;2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,nukentėjusiam V. G.,nukentėjusio atstovui advokatui Romualdui Lincevičiui,

nedalyvaujant Civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 2014-05-15 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2016-05-07, 23.45 val., (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Rokų kaime, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio bei teisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po smūgio į nukentėjusiam V. G. į nugarą ir jam pargriuvus ant žemės, atsisėdo V. G. ant pilvo ir, viena ranka smaugdamas, kita ranka sudavė ne mažiau aštuonis smūgius į veidą, po to pribėgęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė ne mažiau septynis smūgius kumščiais į veidą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiam V. G. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus galvoje, kakle, kairiame žande, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimą ir tai sukėlė nuketėjusiam V. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. V. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad su V. G. jo santykiai buvo geri dalykiški. Jam V. G. padėjo statybose, nes gyvena kaimynystėje ir statosi namą. 2017-05-07 vakare jam paskambino V. G. ir pakvietė į svečius. Jis atsakė, kad negali ateiti, nes turi daug darbo. Po kurio laiko jis vėl paskambino, kalbėjo su jo žmona L. ir po to jis, žmona ir dukra nuėjo į svečius. Atvyko sužinojo, kad buvo švenčiamas V. G. dukters M. gimtadienis. Buvo vartojamas alkoholis, o kai alkoholio pritrūko, V. G. iniciatyva jo duktė M. su draugu G. nuvažiavo į Petrašiūnų naktinę parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Įpusėjus šventei V. G. žodžiais pradėjo kabinėtis prie jo žmonos, po to pradėjo ją grabalioti. Priėjęs V. G. atstūmė. Tuo metu jam G. trenkė su kažkokiu daiktu ir jis po smūgio nukrito bei prarado sąmonę. Po kurio laiko kai atsigavo pamatė, kad jo žmona L. lipa iš prūdo ir šaukia. Iš to šaukimo suprato, kad ją įstūmė G.. Tuomet jis pradėjo vaikytis G., o jis nuo jo bėgo. V. G. pamatė gulintį persivertusį per šašlykinę. Šalia V. G. nebuvo nieko, o G. jis nepavijo. Viskas vyko labai greitai ir po to jis pamatė V. G. sėdintį ant terasos, tuomet tarp jų ir įvyko žodinis konfliktas. Prisimena, kad žmona L. kažką rėkė, buvo atvykusi policija. V. G. pamatęs policiją pradėjo jį gąsdinti, kad paduos į teismą už namo padegimą ir vagystes. Kaltinamasis teigė, kad nieko nukentėjusiam nepadarė nei jis, nei jo žmona L., jis su V. G. nesimušė, nes jis buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Apie sužalojimus gali pasakyti tik tiek, kiek mato parašyta dokumentuose. Įvykio metu matė V. G. kraujuotą, tačiau mano, kad gal susižalojo krisdamas ant šašlykinės, nes šašlykinė buvo didelė, apsivertusi ir jis gulėjo šalia. Kodėl viskas taip surašyta ir kodėl jį kaltina, jis nežino, mano, kad policininkai yra nukentėjusio draugai. Pareigūnams jis nesakė, kad V. trenkė iš pavydo, dėl to, kad jis kabinėjosi prie jo žmonos. Teigia, kad nebuvo labai girtas ir negali būti, kad neprisimintų. Po įvykio į medikus nesikreipė, pareiškimo nerašė dėl jo sužalojimų ir dėl to labai gailisi jau pusantrų metų. Nenorėjo tada su kaimynais pyktis. Kas sumušė V. G. nematė, bet kruviną jį matė. Jam matant, žmona L. muštynėse nedalyvavo. Ji tik jį puolė ginti ir pati gavo. Ji kaltinamajam pasakė, kad jam sudavė V. G.. Nežino dėl kokių motyvų sugalvota ši istorija ir mano, kad viskas yra meluojama. Teigia, kad atstumdamas V. G. nuo L. manė, kad nemandagu pasikviesti į svečius ir kabinėtis, o tokius klausimus reikia spręsti ne smūgiais. Prašo jį išteisinti, nes mano, kad nukentėjęs nori iš šio įvykio pasipelnyti ir išsigydyti seniai sulaužytą nosį.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusio V. G. parodymais, liudytojų M. G., G. S., I. P., A. Š., L. K. duotais parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolais, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, daiktų apžiūros protokolais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs V. G. parodė, kad turėjo kaltinamojo telefono numerį, nes kaltinamasis buvo pas jį užsisakęs žvyro. Kaltinamasis statosi namą, pusę metų gyvena kaimynystėje. Ar tą vakarą skambino kaltinamajam nepamena. 2016-05-07 visą vakarą tvarkė sodą. Apie 23 val. kaltinamasis atėjo pro pradarytus vartelius ir pasakė, kad pavogs žoliapjovę. Į pastabą „ką čia darot“, jį pradėjo mušti. Kaltinamasis atsisėdęs ant jo daužė jį, rėkdamas „velnias“. Jam padėjo jo žmona, laikydama nukentėjusio ranką ir dar buvo trečias asmuo, kuris laikė kitą jo ranką. Koks buvo jų tikslas, nukentėjęs nežino. Mano, kad kaltinamasis buvo kažko parūkęs ar neblaivus. Pats nukentėjusysis taip pat buvo vartojęs alkoholio. Išgirdusi, kad jis mušamas, policiją iškvietė jo dukra. Atvažiavusi greitoji suteikė jam medicininę pagalbą. Jam buvo sulaužyta nosis. Reiškia 3000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas A. Š. parodė, jog yra patrulių rinktinės patrulis. Įvykio nelabai prisimena, bet kiek pamena, policiją iškvietė dukra, nurodydama, jog sumuštas jos tėvas. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai rado visus asmenis, nukentėjęs buvo kruvina galva, kaltinamasis taip pat. Moteris verkė. Visi jie buvo sužaloti. Aiškino, kad susimušė, suprato, kad tarpusavyje jie pažįstami, visi kartu sėdėjo prie vieno stalo, gėrė, kaltinamasis pavydėjo moters ir dėl to kilo konfliktas. Liudytojo manymu, kaltinamasis pirmas trenkė nukentėjusiam, po to prasidėjo muštynės tarp visų. Kaltinamasis aiškino, kad prie jo moters priekabiavo nukentėjęs. Kvietė medikus. Visi buvo neblaivūs. Kaip suprato tarp jų kilo konfliktas. Aiškino, kad šventė kažką įvyko konfliktas.

Liudytoja I. P. parodė, jog yra pareigūnė. Gavo iškvietimą, juos kelyje pasitiko mergina teigdama, kad sumuštas jos tėvas. Kartu su mergina atvyko į kiemą, kur pamatė stipriai kraujuojančiu veidu nukentėjusį. Visi asmenys įvykio vietoje buvo neblaivūs. Kiek pamena buvo padengtas stalas, buvo švenčiama. Kaip suprato, kaltinamasis yra šalia gyvenantis kaimynas, atėjo švęsti. Nukentėjęs teigė, kad jį sumušė kaltinamasis, o kaltinamasis teigė, kad jį sumušė nukentėjęs. Pamena, kad kaltinamasis buvo labai agresyvus. Viena moteris buvo stipriai neblaivi ir isteriška. Kaip suprato, jie ten visi dalyvavo ir tarpusavyje susimušė. Vienas kitam vertė kaltę. Sunku buvo suprasti kas ten vyko. Dukra dar minėjo, kad buvo dar vienas asmuo, kuris peršokęs per tvorą pabėgo.

Liudytojas G. S. parodė, jog jis yra nukentėjusio pusbrolis ir kaimynas. Tą dieną buvo pas jį svečiuose. Apie 23 val. išėjęs iš jų namų pasakė Vyteniui, kad prie jo traktoriaus kažkas yra ir parėjo į namus. Išgirdęs triukšmą, atėjo pasižiūrėti ir pamatė gulintį ant žemės V., jį buvo užpuolę trys žmonės. Liudytojas atitraukė tuos žmones, V. atsistojo ir apsigynė. Nežino dėl ko viskas įvyko. Alkoholį vartojo, bet nedaug. Nematė, kad V. kartu su užpuolikais sėdėtų. Atvažiavo policija, bet jis iki galo nebuvo, išėjo.

Liudytoja M. G. parodė, jog nukentėjęs yra jos tėvas. Tą dieną jie tvarkė sodą. Baigus tvarkytis, ji su mama nuėjo į namus nešdama daiktus, tėvas liko terasoje. Sugrįžusi pasiimti likusių daiktų, pamatė, kad mušamas jos tėvas. Išgirdęs triukšmą atėjo G. Tėvą mušė kaltinamasis su savo sugyventine ir dar vienas vyras buvo. Nežino kaip jis ten atsirado. Kai pamatė mušamą tėvą, pribėgo prie jų, nes visi buvo tėvą užgulę. Dar ir pati gavo per galvą nuo kaltinamojo sugyventinės. Nukritusi ant žemės pradėjo kviesti policiją. Tas trečias išgirdęs, kad kviečiama policija, sakė, kad ją užmuš. Pabėgusi liudytoja grįžo jau su policija. Tėvą paliko su policija aiškintis.

Liudytoja L. K. parodė, jog jie statosi namą kaimynystėje su G.. Įvykio dieną G. pasikvietė juos į svečius. Tą dieną buvo jų dukters M. gimtadienis. Vytenis rodė jai didelį dėmesį, labai priekabiavo prie jos. Po kurio laiko M. vyko į parduotuvę pirkti gėrimų. Kai M. pamatė, kad mama labai stipriai neblaivi, ją nuvedė namo. V. G. vis prie jos kibo. V. V. priėjęs pasakė, kad nelįstų prie jo žmonos. V. G. tai nepatiko. G. S. pribėgo iš nugaros ir trenkė V.. Kai G. S. trenkė V. V., V. G. labai stipriai jai trenkė į veidą ir ji įkrito į prūdą. Išgirdo kaip jos vaikas rėkia „gelbėkit mamą“. Policijai apie muštynes pranešė M.. Atvykusi greitoji suteikė pagalbą, pavežė iki namų. Į policiją nesikreipė, galvojo, kaimynai, ateis atsiprašys. Tą vakarą jie visi buvo neblaivūs. Po V. G. smūgio jos dantys liko nuskelti. Į medikus dėl dantų nesikreipė, nes neturi pinigų. Išlipusi iš vandens buvo šoko būsenos, ieškojo savo dukters. Nematė, kad V. V. suduotų V. G.. Jie ten visi trys ant žemės voliojosi, keikėsi ir rėkė. Nežino kas V. G. sulaužė nosį. Mušėsi visi trys: V. G., G. S. ir V. V.. Jie dar tikėjosi, kad ateis kaimynai ir atsiprašys.

Liudytojas M. K. parodė, kad įvykio dieną buvo M. gimtadienis, buvo pas ją sode, dirbo, padėjo žolę nupjauti, po to šventė, vartojo alkoholį, jam pasidarė bloga ir jis nuėjo miegoti. Kas vyko naktį nieko nežino, nieko negirdėjo. Atsikėlęs 6 valandą ryte nerado nei M., nei nukentėjusio. Tik po to iš jų sužinojo kad kaimynai užpuolė. Matė, kad šašlykinė ant jo mašinos užversta.

Liudytoja I. G. parodė, jog yra nukentėjusio žmona. Tą dieną daug dirbo, vakare buvo ruošiama vakarienė. Buvo kartu dukra su draugu, G.. Nežino kaip kaimynai pas juos atsidūrė, jų nematė ir nepamena. Ji nuėjo miegoti. Nieko nematė ir negirdėjo. Vėliau naktį jai dukra skambino iš ligoninės. Su kaimynais ji nebendrauja, tik dabar sužinojo, kad jie kaimynai. Vyras jai pasakojo, kad kaimynai norėjo žoliapjovę pavogti.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra L. K. brolis. Įvykio metu Kaune nebuvo. Nei sesuo, nei V. jam nieko nepasakojo apie įvykį. Jį kaltino, kad jis galimai buvo įvykio vietoje ir sumušė nukentėjusį. Įvykio metu jis buvo Palangoje.

Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Tą dieną jis dirbo- tvarkė tvorą, girdėjo kaip sūnui skambino kaimynas V. G.. Po skambučio V. sėdo į automobilį, nuvažiavo apsipirkti ir vakarop išėjo į svečius kartu su L. ir dukra. Kaip jie grįžo nematė, nes išvažiavo namo ir atvažiavo kitą dieną vėl dirbti. Pamatė, kad L. dantis nuskeltas, V. visas apibrozdintas, drabužiai suplėšyti. Pamanė, kad gėrė, persigėrė, tarpusavyje susimušė. Jam L. ir V. pasakė, kad įvyko muštynės ir jų mergaitė patyrė stresą. Sakė vaikams, kad pasiimtų medicininius liudijimus arba eitų taikytis, bet vaikai niekur nesikreipė. G. anksčiau pažinojo, pats dirbo pas G. S.. Kai prasidėjo statybos, reikėjo žvyro, traktoriaus, tai V. G. padėjo. Sklypas priklauso liudytojui. Su G. kaimynai buvo dar iš anksčiau kai Panemunėje gyveno. Jo dukra kartu su V. G. seserimi į vieną mokyklą ėjo.

Liudytojas M. G. parodė, kad tą dieną teko dirbti pas V.. Tą dieną jie ruošėsi eiti pas kaimynus. V. sakė, kad kaimynai papjovė šerną, kviečiasi į svečius. Kiek jam žinoma buvo šventimas. Jie su V. tėvuku dirbo statybose. Pavakary jaunimas išėjo. Jis liko nakvoti, nes jo paprašė. L. yra jo podukra. Paryčiais grįžo L., atnešė užmigusią mergaitę, paguldė ir išėjo. Ryte pamatė, kad abu - ir L. ir V. apdaužyti. Neklausė nieko, nežadino jų, tik miegančius pamatė. Policijos nematė, įvykio aplinkybių nežino. Kai būna šventimas, tai būna ir muštynės.

Ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, kad įvykio metu nukentėjusiam padarytas nosies kaulų lūžimas. Nosies lūžimas yra būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui. Nukentėjusiam V. G. konstatuota apie 15 smūgių į galvą. Iš jo žodžių žinoma, kad namo kieme jį sumušė trys naujai atsikraustę kaimynai.

Nukentėjęs-civilinis ieškovas V. G. pateikė 3000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 113-117).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 107,43 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusio gydymą (1 t., b. l. 99-104).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 255,02 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 108-119).

Kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo žmogų. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – nukentėjusio V. G. parodymai, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė medžiaga, leidžia teismui konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais sumušė nukentėjusį, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis V. V. neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujasi nukentėjusio V. G. parodymais, kad įvykio metu buvo kaltinamojo sumuštas, nukentėjusiojo parodymai patvirtinti liudytojų G. S. parodymais, kuris pats dalyvavo muštynėse, gindamas nukentėjusį, M. G. parodymais, kuriais ji tvirtina, jog policiją kvietė pamačiusi, kad mušamas jos tėvas, iš dalies L. K. parodymais, kuriais ji tvirtina, jog mušėsi visi, policijos pareigūnų liudytojų A. Š., I. P. parodymais, jog atvykus į įvykio vietą juos pasitiko M., įvykio vietoje buvę dalyviai visi neblaivūs, sumušti, visi skundžiasi versdami kaltę vienas kitam. Netikėti nukentėjusio bei liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jų parodymai taip pat pagrįsti specialisto išvada Nr. G1204/2016902, kurioje nurodyta, jog V. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai galvoje, kakle, kairiame žande, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas vietas ir galėjo būti padaryti aštuoniais ar daugiau trauminiais poveikiais. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 94-95), VŠĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties informacija, kad į įvykio vietą buvo siųstos 2 medicinos pagalbos brigados: L. K. sumušta lūpa, V. G. – sumušta nosis (3 t., b. l. 156-160), garso įrašu dėl policijos iškvietimo, skambinusioji nurodo, jog mušamas jos tėvas, muštynėse dalyvauja 4 asmenys, tai patvirtinama pranešimu apie įvykį (1 t., b. l. 42).

Ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, jog V. V. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. panaudodamas prieš nukentėjusį fizinį smurtą, sukėlusį pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltė, kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1dalyje įtvirtintą nusikaltimo požymio visumą. Kaltinamojo neprisipažinimą kaltu, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnio 1 dalis), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas, 9 punktas).

V. V. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 1-2), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus stacionare nesigydė (3 t., b. l. 20-21), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 18), niekur nedirba.

Kaltinamasis V. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai ir į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors kaltinamasis anksčiau teistas ir nusikalto neišnykus teistumui, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, tai yra tas asmuo, kuris tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, nukentėjo. Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas 1000-1200 eurų (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-509-489/20152K-166-788/2017), todėl V. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 1000 eurų.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio-civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinama, o kaltininko nepagrįstai pablogintina. Tad įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, į galimybę realiai žalą atlyginti, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaltinamasis V. V. nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokios priežasties, iki šiol net nesistengė sumažinti dėl nusikalstamos veikos atsiradusių pasekmių, nors šiuo metu dirba, tačiau yra jauno amžiaus ir turi galimybę dirbti bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiam padarytus sužalojimus, jų pobūdį (poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus galvoje, kakle, kairiame žande, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimą), sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiam taikytą gydymą ir jo trukmę (gydėsi ambulatoriškai), nukentėjusio patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-325/2010, Nr. 2K-29/2011, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-297-895/2015, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-7-67-511/2016), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusio bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros ir realias galimybes šią žalą atlyginti, taip pat atsižvelgiant į viktimologinį nukentėjusio asmens nusikalstamos veikos padarymo aspektą (pasikvietė kaltinamąjį į svečius, kartu vartojo alkoholinius gėrimus)., nukentėjusio pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 1000 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjęs V. G. pateikė duomenis, jog jis dėl teisinių paslaugų, kurių jam reikėjo teisme, turėjo 600 eurų išlaidų, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamojo (3 t., b. l. 113-117). Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusio pateiktą civilinį ieškinį, jo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje nukentėjęs turėjo dėl teisinių paslaugų.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Civiliniai ieškiniai - Kauno teritorinės ligonių kasos 107,43 eurų ieškinys už nukentėjusio gydymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 255,02 eurų ieškinys už išmokėtą pašalpą, pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini.

Daiktiniai įrodymai – vokas, kuriame cigaretės nuorūkos ir vokas, kuriame yra 2 vatos tamponai (1 t., b. l. 38), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.

V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 8 punktai, 3 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusio-civilinio ieškovo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteiti iš V. V. 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 600 (šešis šimtus) eurų proceso išlaidų.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. V. 107,43 eurus (vieną šimtą septynis eurus 43 centus) už nukentėjusiam suteiktas medicinines paslaugas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. V. 255,02 eurus (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 2 centus) už išmokėtą ligos pašalpą.

Daiktinius įrodymus – voką, kuriame cigaretės nuorūkos ir voką, kuriame yra 2 vatos tamponai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė