Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-991-601/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
2S-991-601/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Kreditorius
AB Šiaulių banko
Skolininkas
UAB ,,Valdauta“
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-991-601/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00265-2012-3
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Neveckienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 110.1; 121.14; 122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto turto savininko UAB ,,Valdauta“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Šiaulių banko prašymą skolininkui UAB ,,Valdauta“ dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB ,,Valdauta“.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. vasario 14 d. nutartimi kreditoriaus AB Šiaulių banko prašymą tenkino, areštavo UAB ,,Valdauta“ nuosavybės teise priklausantį turtą t.y. 2205/2574 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2574 ha ploto, remonto dirbtuves – garažą patalpos 1-1, 1-2, nuo 1-4 iki 1-8, nuo 1-10 iki 1-16, 475,92 kv. m. ploto, kitus statinius (inžinerinius) (tvorą, kiemo aikštelę) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Marijampolės m., asmeninės nuosavybės teise priklausančius V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Įspėjo UAB „Valdauta“ apie galimą turto pardavimą iš varžytynių, uždraudė šį turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktus ar mažinti jų vertę. Teismas nurodė, kad UAB ,,Valdauta”, hipotekos lakštu užtikrindama suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi skolininkas tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankui bei, paaiškėjus faktui, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi skolininkui iškelta bankroto byla, kreditorius vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį prieš terminą. Kreditoriaus paskaičiavimais UAB ,,Valdauta“ AB Šiaulių bankui skolinga 1 919 447,50 Lt negrąžinto kredito, 63 138,56 Lt nesumokėtų palūkanų, 505,11 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 5 306,85 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas bei 139 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR CK 6.38 str. 1 d. reglamentuojančia, kad prievolės turi būti vykdomos pagal įstatymų ir sutarties nurodymus. Taip pat vadovavosi LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p., nustatančiu hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Teismas kreditoriaus pareiškimą tenkino, remdamasis duomenimis, kad skolininkas UAB ,,Valdauta” neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir jam iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu įkeisto turto savininkė V. A. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo motyvuose nurodo, kad UAB ,,Valdauta“, kurios paskolos garantijai įkeitė turtą, iškelta bankroto byla, o įmonei perduotas nekilnojamasis turtas įkeistas tam pačiam AB Šiaulių bankui, kurio likutinė vertė 2 500 000 Lt. 2006 m. liepos 12 d. garantija UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantavo AB Šiaulių bankui 80 proc. paskolos grąžinimą. Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti LR CK 4.196 str. normas dėl hipoteka apsaugotam reikalavimo taikymo prieš terminą vien dėl to, kad iškelta bankroto byla. Visas turtas įkeistas kreditoriaus AB Šiaulių banko naudai. Kreditoriaus galimybė kreiptis į hipotekos teisėją su prašymu, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytinių ir iš gautų pinigų atlyginta jam priklausanti suma, suteiks kreditoriui galimybę parduoti įkeistą turtą ir gauti daugiau lėšų nei yra skolos suma. Tokiais veiksmais būtų padaryta turtinė žala.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. AB Šiaulių bankas nurodo, kad 2006 m. liepos 05 d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-015-18 pagrindu AB Šiaulių bankas UAB ,,Valdauta“ suteikė 555 910,41 eurų kreditą investicinio projekto finansavimui. Atsakovas įsipareigojo mokėti 6 mėn. EURIBOR ir 5,4 proc. dydžio metines palūkanas bei kreditą grąžinti iki 2016 m. liepos 05 d. Hipotekos lakštais AB Šiaulių bankui buvo įkeistas UAB ,,Valdauta“ ir V. A. priklausantis nekilnojamasis turtas. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dieną UAB ,,Valdauta“ AB Šiaulių bankui skolinga 1 988 398,02 Lt. Prievolės įvykdymas yra užtikrintas ne tik V. A., tačiau ir UAB ,,Valdauta“ priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka bei UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, garantuojančia 80 proc. negrąžintinos kredito sumos grąžinimą. Kreditorius nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pardavus UAB ,,Valdauta“ nuosavybės teise priklausantį turtą bei išnaudojus UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantiją, nebus būtinas V. A. priklausančio turto realizavimas. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato kreditorių pareigos laukti, kol bankroto proceso metu bus parduotas UAB ,,Valdauta“ priklausantis turtas. Be to, AB Šiaulių bankas negali pasinaudoti teise gauti garantijos išmoką tol, kol nėra realizuotas visas ieškovui įkeistas turtas, nes garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes pagal LR CPK 281 str. teismo sprendimai (nutartys) vykdomi, kai jie įsiteisėja.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB ,,Valdauta“ prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, kuris priimtas tinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymų teisė normas, visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, AB Šiaulių bankas ir UAB ,,Valdauta“ 2006 m. liepos 05 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-015-18, kurios pagrindu ieškovas suteikė UAB ,,Valdauta“ 2 000 000 Lt kreditą, kurį UAB ,,Valdauta“ įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. liepos 05 d. Kreditavimo sutarties 1.6 p. bei Grąžinimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais.

Ginčas vyksta dėl to, kad skolininkui UAB „Valdauta“, neįvykdžius hipoteka užtikrintų reikalavimų, pažeidus 2006 m. liepos 05 d. Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-015-18 reikalavimus ir Kauno apygardos teisme 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, prašydamas areštuoti hipotekos lakštu Nr. 07120070000168 įkeistą nekilnojamąjį turtą ir įspėti skolininką bei daikto savininką, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės normos. LR CK XI skyriaus 4 skirsnio nuostatos reglamentuoja skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai. Numatyta, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Pasirašydamos hipotekos lakštą, UAB ,,Valdauta“ ir AB Šiaulių bankas susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkė nesilaikys 2006 m. liepos 05 d. Kreditavimo sutartyje Nr. IL-2006-015-18 nustatytų terminų ir sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai rėmėsi LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p. nuostata, reglamentuojančia hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimo prieš terminą sąlygą, atitinkančią ginčo situaciją, t.y. hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 08 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010 išaiškino, jog CK 4.196 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta teisės norma, pagal kurią, prasidėjus skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūrai, kreditorius įgyja teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą. Minėtos teisės normos paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas). Bylos duomenys patvirtina, kad tokia procedūra skolininko atžvilgiu yra pradėta Kauno apygardos teisme. Kadangi skolininkui iškelta bankroto byla ir pradėta bankroto procedūra, kreditorius AB Šiaulių bankas, realizuodamas savo teises, galėjo reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Skolininkui UAB „Valdauta“ priklausantis įkeistas turtas gali būti parduodamas tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.), todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagrįstai, pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi, 2012 m. vasario 14 d. nutartimi areštavo skolininko ir įkeisto turto savininkės turtą ir įspėjo apie pasekmes.

Apelianto argumentas, jog nėra reikalo taikyti LR CK 4.196 str. nuostatas dėl hipoteka apsaugoto reikalavimo taikymo prieš terminą vien dėl to, kad UAB ,,Valdauta“ iškelta bankroto byla, nes turtas paskolos garantijai įkeistas AB Šiaulių bankui, bankroto procese už perduotą turtą gautos iš pardavimo sumos atiteks AB Šiaulių bankui bei UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ išduota garantija garantuoja AB Šiaulių banko 80 proc. paskolos grąžinimą, nepaneigia Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties motyvų. Nėra pagrįstas objektyviais ir neginčijamais įrodymais skolininko motyvas, kad iš varžytinių pardavus įkeistą daiktą ir iš gautų pinigų atlyginus kreditoriui priklausančią sumą, kreditoriui bus suteikta galimybė parduoti įkeistą turtą ir gauta daugiau lėšų nei yra skolos suma. Toks argumentas yra apelianto subjektyvus situacijos vertinimas, nes skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai reglamentuojančių teisės normų tikslas išieškoti kreditoriui skolą, o ne gauti finansinę naudą skolininko realizuoto turto atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog, skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui, paskolos grąžinimui esant užtikrintam hipotekos lakštu (įkeičiant įkeisto turto savininkui priklausantį turtą) bei UAB ,,Valdauta“ esant iškeltai bankroto bylai, kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, kuris areštavo įkeistą turtą, siekiant užtikrinti skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui hipoteka.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012 m. vasario 14 d. nutartimi patenkindamas kreditoriaus pareiškimą dėl skolininko turto arešto, tinkamai taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas