Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-25 · Administracinė byla Nr. eI2-10136-1066/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-25
Bylos Nr.
eI2-10136-1066/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00795-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Gediminas Užubalis, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10136-1066/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00795-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Jokubauskaitės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. K. (S. K.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 24S106843 (toliau – Sprendimas).

2. Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjas paaiškina, kad:

2.2. Skundžiamu Sprendimu nuspręsta pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2024 m. liepos 13 d. (toliau – Leidimas), panaikinti dėl to, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; taip pat neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Šalies argumentai

2.3. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame Sprendime pateikta faktinė aplinkybė neva jis 4 mėnesius nedirbęs įmonėje ir negavęs jokių pajamų, anot pareiškėjo, yra neteisinga. Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis visą nurodytą laiką dirbo UAB „Ekstra projektai“ ir gavo darbo užmokestį, viršijantį 1 MMA, kaip numato teisės aktai. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad jį ir minėtą bendrovę sieja realūs, pastovūs, ekonomiškai naudingi santykiai. Pareiškėjas gauna reguliarias pajamas, todėl turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

2.4. Taip pat pareiškėjas mano, kad duomenys apie jam nemokamą darbo užmokestį SODRAI pateikti dėl žmogiškosios klaidos, kuri šiuo metu ištaisyta. Pats pareiškėjas asmeniškai neturi galimybės patikrinti duomenų SODROJE ir su darbdavio teikiamais pranešimais nėra supažindinamas, taigi jų nekontroliuoja, dėl ko apie šią klaidą iki skundžiamo Sprendimo gavimo dienos net nežinojo. Taigi jam kilsiančių teisinių pasekmių – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo – numatyti ar kitaip išvengti jis negalėjo.

2.5. Ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p. – jame nurodytas faktinis pagrindas neatitinka tikrovės.

2.6. Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad problema dėl netinkamai pateiktų duomenų VSDFV iškilo ir kitiems 3 bendrovės darbuotojams. Visiems šiems darbuotojams iš esmės dėl buhalterinės klaidos buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės pareiškėjo byloje yra identiškos, darbuotojai dirba toje pat įmonėje ir dėl jų abiejų buvo pateikti neteisingi duomenys VSDFV.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. dirbo ir nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. vėl įdarbintas, tačiau jam nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki šiol (4 mėnesius iš eilės) iš viso nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 800,00 Eur. Atsakovo manymu, tai reiškia, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu faktiškai bendrovėje nedirbo.

3.2. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nepateikė duomenų, jog jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, t. y. 800 Eur per mėnesį. Tuo tarpu patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, taigi tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų.

3.3. Pareiškėjo argumentai, kuriais kvestionuojamas „Sodros“ informacinės sistemos duomenų kaip įrodymų tinkamumas, atsakovo manymu, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes tai, jog „Sodros“ informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017).

3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenys (užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (nors savo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), atsakovo teigimu, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

3.5. Šiuo atveju Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis įstatymų reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, atsakovas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

3.6. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Taigi Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl skundžiamo Sprendimo panaikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Ekstra projektai“ (toliau – Bendrovė) plytų mūrininku, Departamentui 2022 m. birželio 13 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas).

4.2. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., 2022 m. liepos 11 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760157019, galiojantį nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2024 m. liepos 13 d., kuris jam įteiktas 2022 m. rugpjūčio 9 d.

4.3. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis) bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, konstatavęs, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis taip pat, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, - jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas) 8.3 papunktis numato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

7. Pareiškėjo teigimu, ginčijamame Sprendime nurodyta faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas 4 mėnesius nedirbo Bendrovėje ir negavęs jokių pajamų, yra neteisinga, nes jis visą šį laiką dirbo UAB „Ekstra projektai“ ir gavo darbo užmokestį, viršijantį 1 MMA, o tai, anot pareiškėjo, reiškia, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jam išduotas Leidimas panaikintas visiškai neteisėtai.

Byloje nustatyta, kad Departamentas ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas, įvertinęs VSDFV informacinės sistemos duomenis, nustatė, jog darbo Bendrovėje laikotarpiu 4 pastaruosius mėnesius iš eilės nė karto nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Minėti duomenys apie asmenį buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustačius, kad asmuo nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. dirbo ir nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. vėl įdarbintas Bendrovėje, tačiau jam nuo 2023 m. gruodžio 1 d. 4 mėnesius iš eilės iš viso nebuvo mokamas, prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 800,00 Eur. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Sprendime Departamento padaryta išvada, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad asmeniui darbo Bendrovėje laikotarpiu 4 pastaruosius mėnesius iš eilės nė karto nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte, kas reiškia, kad užsienietis Bendrovėje faktiškai nedirbo, konstatuotina, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą Leidimą laikinai gyventi. Kaip jau minėta, kad atsakovas pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės). Pareiškėjas teigia, kad duomenys apie jam nemokamą darbo užmokestį SODRAI pateikti dėl žmogiškosios klaidos, kuri šiuo metu ištaisyta.

Teismo vertinimu, įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme atsakovas, pirmiausia, turėjo pareigą, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą minėtu pagrindu, surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekiant gauti Leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad, šiuo atveju, jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, jog toks tarpininkavimo rašte numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti Leidimą gyventi. Šiuo atveju apsiribota vien VSDFV duomenų patikrinimu pareiškėjui jau dirbant Bendrovėje. Tačiau vien ši faktinė aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankama padaryti išvadą, kad buvo situacija, apibrėžta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės). Į bylą pareiškėjo pateikti mokėjimai liudija, kad pareiškėjui buvo atlikti pavedimai 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. kovo 18 d. ir 2024 m. balandžio 22 d., tačiau Departamento Sprendime neatsispindėta apie tai, kad pareiškėjo teikiama informacija neatitiko realios situacijos, todėl Departamento priimtas Sprendimas vien tik nurodomu pagrindu negalėjo būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Tokio pat šiai bylai aktualaus teisės aktų išaiškinimo buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023. Paminėtina ir tai, kad Sprendime remiamasi ne tik Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bet ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Taigi šioje situacijoje taip pat svarbu nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl jam mokėto atlyginimo, kuris buvo mažesnis nei MMA ir / ar pareiškėjas galėjo numatyti, kad nebus mokamas Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas bei kodėl Bendrovė atliko piniginius pervedimus pareiškėjui anksčiau paminėtomis datomis, kuriuos pareiškėjas vertina kaip jam išmokėtą darbo užmokestį, tačiau apie tai tinkamai nebuvo pranešta VSDFV. Kaip jau minėta, atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą ir darydamas išvadas, jog pareiškėjas faktiškai nedirbo, nevertino aplinkybių dėl pareiškėjo darbo specifikos, neužklausė Bendrovės duomenų apie pareiškėjui priskaičiuotas ir išmokėtas sumas. Taip pat pažymėtina, kad prie darbinių pajamų priskiriamos visos iš darbdavio gaunamos pajamos, todėl išvada, jog pareiškėjas negavo darbo pajamų ar gavo jų nepakankamai lyginant su MMA, turi būti padaryta visapusiškai ir išsamiai įvertinus pareiškėjo pateiktus bei VSDFV patikslintus duomenis.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį užsieniečiai turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pareiškėjo atveju buvo pažeistas gero administravimo principas, kurio turinį atskleidžia Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau Chartija) 41 straipsnis. Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Be kita ko, 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Chartija tapo vienu iš privalomų pirminių ES teisės šaltinių. Chartijos nuostatomis privalu vadovautis kiekvienos ES valstybei narės institucijoms įgyvendinant ES teisę (Chartijos 51 str.). Įstatymo priede yra pateiktas sąrašas šiuo įstatymu įgyvendinamų ES teisės aktų, nustatančių, be kita ko, trečiųjų šalių piliečių atvykimo į ES, leidimų apsigyventi bendruosius principus. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą

pabrėžtina, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai (Departamentui), įgyvendinant ES teisę. Tai suponuoja išvadas, kad pats atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo suteikti pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus ir tik po to spręsti kokį administracinį sprendimą priimti.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje nėra pateikti bei Departamento Sprendime neatsispindi duomenys apie tai, kad prašymo išduoti Leidimą laikinai gyventi padavimo metu buvo teikiama informacija, neatitinkanti realios situacijos ar pareiškėjas negavo ginčo laikotarpiu reguliarių pakankamų pajamų, todėl priimtas Sprendimas nurodomu pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

8. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nors ginčijamas Sprendimas priimtas teisės aktų įgalioto subjekto, tačiau šiuo atveju ginčijamas Įsakymas nėra pagrįstas išsamiu ir objektyviu visų faktinių aplinkybių ištyrimu.

9. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktikos analizę bei įvertinus tai, kad skundžiamame Sprendime Departamentas nepagrindė ir neįrodė, jog pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas ir užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, todėl pareiškėjo skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, nes neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 str. nuostatų.

10. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 24S106843.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėGediminas UžubalisFausta Vitkienė