- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 1-347-298/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00166-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Kaltinamasis
- I. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
I. P. (I. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. P. (I. P.) žinodamas apie pareigą pagal 2004 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymą mokėti savo vaikų Č. P. , gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 litų kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2004 12 08 iki vaikų pilnametystės, būdamas darbingas nuo 2007 07 20 iki 2009 01 12 dirbdamas UAB „Naroch“ darbininku , nuo 2008 04 01 iki 2008 05 04 dirbdamas individualioje A. K. saugos ir paslaugų tarnyboje darbuotoju, nuo 2010 11 10 iki 2010 11 26 dirbdamas UAB „Korema“ darbuotoju įmonių buhalterijai nepranešė apie savo pareigą kad būtų išskaičiuojamos išmokos savo vaikų Č. P., gim. 2004 02 04, ir V. P., gim. 1993 11 22, išlaikymui po 250 litų kiekvienam ir išmokų piktybiškai nemokėjo bei neteikė kitokios būtinos paramos savo vaikų Č. P., gim. 2004 02 04, ir V. P., gim. 1993 11 22, išlaikymui.
Antstolio D. Š. patvarkymu I. P. dirbant individualioje J. L. įmonėje iš I. P. priverstinai buvo išskaičiuota 4338,62 litų dalinių išmokų jo vaikų Č. P., gim. 2004 02 04, ir V. P., gim. 1993 11 22, išlaikymui bei jam dirbant UAB „Naroch“ iš I. P. priverstinai buvo išskaičiuota 156,70 litų dalinės išmokos jo vaikų Č. P., gim. 2004 02 04, ir V. P., gim. 1993 11 22, išlaikymui.
Nuo 2008 01 01 iki 2011 08 01 I. P. vengiant pareigos pagal teismo įsakymą išlaikyti savo vaikus bei teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikų Č. P., gim. 2004 02 04, ir V. P., gim. 1993 11 22, išlaikymui, Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos motinai M. P. sumokėjo 16115,81 Lt ir I. P. skola Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su palūkanomis yra 17491,25 Lt.
Savo veiksmais I. P. (I. P.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis I. P. (I. P.) kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dėl to, kad jis nemoka savo vaikams Česlovui ir V. P. alimentų, kuriuos nuo 2004 m. gruodžio 07 dienos paskyrė Vilniaus rajono apylinkės teismas, jis nesigaili. Jis kaip nemokėjo, taip ir nemokės. Kai 2005 m. jis dirbo Višnevskio, individualioje įmonėje iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojami pinigai. Jis pats minėtos įmonės direktoriui nesakė, kad turi mokėti alimentus. Direktorius apie tai sužinojo iš antstolio, kuris atsiuntė raštą, kad jis turi mokėti alimentus savo nepilnamečiams vaikams. Po to jis alimentų nemokėjo. Kai jis išėjo iš minėto darbo, jis dar dirbo UAB „Naroč“. Šios įmonės direktoriui taip pat nesakė, kad nepilnamečiams vaikams turi mokėti alimentus. Jis pats asmeniškai alimentų vaikams nemokėjo ir nemokės. Žmona, vaikai su juo nebendrauja ir jis su jais nenori bendrauti. Vaikų išlaikyti jis nesiruošia. Kada iš jo atlyginimo buvo išskaičiuojami pinigai, jis apie tai žinojo, nes pats Lešnevskij jam apie tai sakė. Jis nebuvo prieš. Jeigu iš jo atlyginimo nebūtų išskaičiuojami pinigai jis nebūtų pranešęs, kad turi pareigą mokėti alimentus. Su vaikais jis nebendrauja, jiems nei materialiai nei kitaip nepadeda. Jis alimentų nemokės. Ką norit tą su juo ir darykit. Jis gali už nusikaltimą atsakyti. 2004 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo jis yra gavęs ir su juo susipažinęs. Jis sutinka, kad turi mokėti alimentus vaikų išlaikymui, bet nieko nemokės, kadangi nei žmona, nei vaikai su juo nebendrauja. Jis nemokėjo alimentų ir nesiruošia mokėti. ( 56-59; 64-65; 70 b.l.).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. P. (I. P.) papildomai parodė, kad alimentų vaikams nemokėjo, nes neturėjo galimybės, nebuvo darbo. Dabar įsidarbino, kiek bus priskaičiuota mokėti, tiek ir mokės.
Be kaltinamojo I. P. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
Nukentėjusiosios M. P. parodymais, kad visiškai palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad 1990 metais ji susituokė su I. P.. 1993 11 23 metais jiems gimė sūnus V. P.. Gimus Valdemarui ji pati jį augino. Kadangi Ivanas ją su vaiku paliko ir tik kai sūnui buvo 7 metai jis grįžo pas juos. 1996 metais ji su Ivanu išsiskyrė. Kai 2000 m. Ivan grįžo pas ją ir vaiką, ji jam atleido ir jie vėl gyveno kartu nesusituokę. Tuos metus kai Ivanas su jais negyveno, jis visai nesidomėjo kaip auga jo sūnus, tik per sūnaus 7 metų gimtadienį padovanojo automobiliuką. Kai 2000 metais pas juos Ivanas grįžo, jai atrodė, kad jis pasikeitė, leisdavo laiką su vaiku, tačiau kai 2004 02 04 ji pagimdė antrą vaiką Česlovą, jis labai pasikeitė, vėl pradėjo savaitėmis negrįžti namo, nenorėjo su vaikais žaisti, neskaitydavo jiems knygučių, vaikų visai nebausdavo. Kai Česlovui buvo 7 mėnesiai, Ivanas vėl ją su vaikais paliko. Kai Ivanas vėl ją su vaikais paliko, ji nusprendė kreiptis į teismą norėdama gauti lėšų vaikų išlaikymui, nes jai vienai buvo sunku 2 vaikus išlaikyti. 2004 m. gruodžio 7 d. teismas sprendimu I. P. vaikų Č. P. ir V. P. išlaikymui priteisė mokėti po 250 litų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2004 12 08 iki vaikų pilnametystės. Po teismo sprendimo kiek jai žinoma Ivanas buvo įsidarbinęs Višnevskio individualioje įmonėje. Ivanas šioje įmonėje dirbo nuo 2005 metų. Dirbdamas apie 1 metus jis mokėjo 125 litus vaikų išlaikymui, tačiau su vaikais bendrauti taip ir nenorėjo. Kai 2006 m. jis išėjo iš darbo, alimentų vaikų išlaikymui daugiau nemokėjo. Kiek jai žinoma I. P. dirbo kitose įmonėse, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau alimentų daugiau nemokėjo ir nuo 2006 metų su vaikais nebendravo, jai kitaip nepadėjo vaikų išlaikyti. Išskyrus Valdemaro 7 metų gimtadienį kada nupirko automobiliuką, daugiau žaislų vaikams jis nepirko. Su vaikais bendrauti jis nenori. Kai jis pamato vaikus, tai juos stengiasi apeiti. Jaunesnysis sūnus net nežino kaip atrodo tėvas. ( 40-41, 43-45 b.l.).
Liudytojas V. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo vaikystės jis gyvena su mama, broliu ir močiute (duomenys neskelbtini). Tėvą jis pažįsta, žino kad jis gyvena netoli jų (duomenys neskelbtini). Mama jam niekada nedrausdavo su tėvu matytis. Jis prisimena, kad kai jam buvo 4 ar 5 metai tėvas jam padovanojo automobiliuką. 2000 metais kai jis mamos labai prašė tėvui atleisti, tėvas buvo grįžęs į namus. Tada jis buvo labai laimingas, bet laimė trūko labai neilgai. 2004 m. tėvas juos vėl paliko. Nuo to laiko tėvas nei jam, nei broliui jokių dovanų, drabužių, maisto produktų, ar kitų reikalingų daiktų nepirko. Jis su jais net nenorėjo bendrauti. Kai jis su broliu eina gatve ir juos pamato tėvas, tai pastarasis stengiasi juos apeiti ir elgiasi taip tarsi jų ir nepažintų. (t.46-47 b.l.).
Liudytojas J. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra Lešnevskio individualios įmonės savininkas. Tikslios datos jis neprisimena, bet jam atrodo, kad nuo 2004 metų jo įmonėje dirbo I. P.. 2005 m. sausio mėn. iš antstolio jis gavo dokumentą, nurodantį, kad I. P. vaikų išlaikymui turi mokėti alimentus. Kokią sumą turėjo mokėti jis neprisimena. Jeigu įmonė būtų atskaičiavusi visą sumą, kurią I. P. turėjo mokėti vaikų išlaikymui, tai jo vadovaujamai įmonei būtų paskirta bauda. Iš I. P. atlyginimo buvo išskaičiuojama 50 procentų pastarojo darbo užmokesčio. Dėl pinigų išskaičiavimo I. P. pretenzijų įmonei neturėjo. Nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2007 metų liepos mėn. kas mėnesį buvo vykdomi atskaitymai ir pinigai buvo atiduodami M. P. pasirašytinai. I. P. išėjus iš darbo, jis visus dokumentus dėl alimentų mokėjimo perdavė antstoliui. I. P. nebuvo svarbu, kai jis pasakė, kad reikia mokėti alimentus vaikų išlaikymui. (48-50 b.l.).
Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba vaikų išlaikymo fondo administracijos Teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vyresniąja specialiste. 2008 01 31 Vaikų išlaikymo fondas priėmė sprendimą nuo 2008 01 22 mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo V. P., gim. 1993 11 22, ir Č. P., gim. 2004 02 04, po 195 litus kas mėnesį kiekvienam vaikui išmokas pervedant į M. P. sąskaitą. Remiantis Vaikų išlaikymo fondo įstatymu valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus kai jis šios pareigos nevykdo ( nemoka išlaikymo) arba ją vykdo netinkamai (moka tik dalį nustatyto išlaikymo). 2011 01 25 Vaikų išlaikymo fondo administracija (toliau fondas) kreipėsi į Vilniaus rajono PK prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą I. P. atžvilgiu, nes jis vengia mokėti vaikams išlaikymo lėšas. Fondas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaudamasis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 p. ir vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 05 30 įsakymu Nr. A1-179 II skyriaus 4 punktu. Minėtame ikiteisminiame tyrime fondas civilinio ieškinio nereikš, nes Fondo administracijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. ( vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 3 d.). ( 20-21 b.l.).
Byloje yra 2004 12 07 Vilniaus rajono apylinkės teismo įsakymas, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Č. P., gim. 2004 02 04, ir V. P., gim. 1993 11 22, naudai išlaikymą po 250 litų kas mėnesį nuo 2004 12 08 iki vaikų pilnametystės. ( 13 b.l.).
Byloje yra 2008 01 22 M. P. prašymas išmokai dėl vaikų išlaikymo fondo gauti ( 5-6 b.l.).
Iš 2008 01 22 pažymos apie priteistų lėšų vaikų išlaikymui mokėjimą matyti, kad pagal 2004 12 07 Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L-2-3315-07 iš skolininko I. P. vaikų Č. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nustatyta mokėti po 250 Litų per mėnesį kiekvienam vaikui išieškotojai M. P. a. k. (duomenys neskelbtini)
Nuo 2007 spalio iki 2007 m. gruodžio mėn. išieškotojui išmokų nebuvo mokėta. ( 7 b.l.).
2008 01 31 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-649 ir Nr. 1.35-650 buvo nuspręsta V. P., gim. 1993 11 22, ir Č. P., gim. 2004 02 04, nuo 2008 01 22 mokėti 195 litų dydžio išmoką kiekvienam iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Išmoka pervedama į M. P. sąskaitą Nr. LT 297010400058070988 AB Ūkio banke. ( 8; 9 b.l.).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 08 09 rašto Nr. D2-22780 matyti, kad skolininko I. P. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro 16115,81 Lt V. P. ir Č. P. išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų ir 1375,44 Lt palūkanų, apskaičiuotų 2011 08 01. Iš viso įsiskolinimas su palūkanomis sudaro 17491,25 Lt ( 2011 08 25 d.). (19 b. l.)
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 03 25 rašto Nr. 14.1.1. – 1950 matyti, kad I. P. nuo 2005 01 01 iki 2007 07 11 dirbo J. L. individualioje įmonėje, esančioje Mostiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. ir mokėjo įmokas po 255 litus, vėliau po 280,50 ir po 305,82 litus bei 335,36 litų.Viso buvo išskaityta išmokų 4338,62 Lt .
Nuo 2008 04 01 iki 2008 05 05 darbuotoju dirbo individualioje A. K. saugos ir paslaugų tarnyboje, esančioje Vilniuje, Žalgirio g. 88. Išmokų nepilnamečių vaikų išlaikymui nemokėjo.
Nuo 2007 07 20 iki 2009 01 01 bei nuo 2010 11 10 iki 2010 11 26 dirbo UAB „Naroch“, esančioje Vilniaus r., sav., Lavoriškių sen., Fermos k. ir sumokėjo 156,70 litų įmoką. ( 88-89 b.l.).
Vilniaus teritorinė darbo birža 2011 03 10 raštu Nr. S/2-182-(1.15.2) nurodė, kad I. P. įregistruotas bedarbiu Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje. I. P. buvo siūloma įsidarbinti į UAB „Eikos statyba“, UAB „Sarvas“ traktorininku, UAB „Promus“, UAB „Starjobs“ darbininku. Darbdaviams pasirinkus kitus kandidatus į laisvas darbo vietas I. P. į minėtas įmones nebuvo įdarbintas.
Iki 2009 m. kovo 27 d. I. P. darbo biržoje buvo registruotas šiais laikotarpiais: nuo 1999 m. gruodžio 2 d. iki 2000 m. rugsėjo 12; 2002 m. sausio 10 d. – 2002 m. rugsėjo 20 d.;2003 m. kovo 21 d. – 2003 m. spalio 1 d.; 2003 11 25 – 2004 06 23 d.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka buvo paskirta ir mokama nuo 2009 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. spalio 2 d. ( 93 b.l.).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis I. P. (I. P.), žinodamas, kad teismo sprendimu iš jo yra priteistos periodinės išmokos vaikų išlaikymui, turėdamas galimybę mokėti, kai dirbo, ieškoti darbo ir registruotis darbo biržoje ar mokėti išmokas savanoriškai iš neoficialiai uždirbamų pinigų,-jis per 7 metus sumokėjo tik nedidelę dalį vaikų išlaikymui priteistų lėšų, o visą likusį laiką sąmoningai, tyčia vengė išlaikyti savo vaikus ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą,-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.
nusprendė:
I. P. (I. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant per bausmės atlikimo laiką lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.