Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mefodijos Povilaitienės,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Mikalopui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui Jonui Pavilioniui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovei R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys: L. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – CDMEK) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 3EK(13.2)-889; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją priimti 2019 m. spalio 10 d. AB „Pieno žvaigždės“ skundą dėl 2019 m. rugsėjo 10 d. Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2018-05-10/S- 85(CDMEK) ir jį išnagrinėti iš esmės; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R., vadovaudamasi CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvada, kurioje nurodyta, kad L. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), sukeltas dirbant kenksmingų/agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje yra profesinės kilmės, 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S (toliau – Aktas), bei nurodė – Profesinės ligos diagnozė – (duomenys neskelbtini). Antrinis dalinis dantų netekimas, sukeltas agresyvių cheminių medžiagų.

Pareiškėja paaiškina, kad vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (toliau – Tyrimo nuostatai), 34 punktu, 2019 m. spalio 10 d. pateikė skundą CDMEK, kuriuo prašė CDMEK įpareigoti 2019 m. rugsėjo 10 d. aktą surašiusią darbuotoją dr. R. R. surašyti naują aktą.

Pareiškėja mano, jog CDMEK nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundą, tuo apribodama pareiškėjos teisę pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija. Pažymi, kad Profesinės ligos patvirtinimo aktas ir CDMEK išvada yra du skirtingi dokumentai, turintys skirtingą jų priėmimo ir apskundimo tvarką. CDMEK, pateikdama atsakymą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) numatytu bendru terminu (1 mėnesio), kuris šiuo atveju yra taikomas CDMEK išvadai skųsti, bet ne Profesinės ligos patvirtinimo aktui, kadangi šio akto apskundimo tvarka numatyta Tyrimo nuostatų 32 punkte, o CDMEK yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti skundus dėl profesinės ligos patvirtinimo aktų.

Bendrovė laikosi pozicijos, kad Aktas buvo priimtas nesant konkrečių įrodymų, kad būtent dezinfekavimo medžiagos – F-201-TISKO, F-205-VIRKKU, F-10 HYPE, Calgonit SF gali turėti įtaką (duomenys neskelbtini) ligos progresavimui bei nėra aišku, kokia moksline literatūra grindžiamas Aktas, nors tam, kad būtų nustatyta profesinė liga, privalo būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pavojingų veiksnių ir kilusios ligos. Profesinių ligų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, pažymėta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais, o profesinė liga gali būti patvirtinta tik tuo atveju, jei yra nustatoma, kad ją sukėlė kenksmingi ar pavojingi darbo aplinkos veiksniai. Vadinasi, nėra pakankama nustatyti, kad yra tikimybė, jog cheminės medžiagos galimai galėjo sukelti ligą, tačiau būtina nustatyti, ar konkrečiai darbuotojos naudotos cheminės medžiagos galėjo sukelti būtent darbuotojos konkrečią ligą, sąlygojusią dantų netekimą.

Pareiškėja skunde išreiškia abejonę, kad priimant Aktą buvo vadovaujamasi profesinių ligų nustatymo kriterijais, kadangi nėra nustatytas priežastinis ryšys, nėra nustatyta, kad konkrečios medžiagos gali sukelti darbuotojos ligą, o Bendrovė po Akto gavimo kreipėsi į dezinfekcinių preparatų gamintojus, kurie pateikė rašytinius įrodymus, keliančius pagrįstų abejonių apie galimą priežastinį ryšį tarp nustatytos ligos ir cheminių medžiagų. Bendrovė skundą grindžia C. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu, kuriame nurodyta, kad gamintojui nėra žinoma atvejų, kad medžiaga Calgonit SF 504 galėjo sukelti ligų, panašių į (duomenys neskelbtini), nors medžiaga yra naudojama daugiau kaip dešimtmetį, kurios per metus sunaudojama ne mažiau kaip 500 tonų. Kitų cheminių medžiagų, t. y. F-201-TISKO, F-205-VIRKKU, F-10 HYPE, tiekėjas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šios medžiagos rinkoje yra naudojamos daugybę metų, tačiau nėra žinoma apie neigiamą jų poveikį sveikatai, o šių medžiagų gali būti randama ir kitų tiekėjų produkcijoje. Dėl šių aplinkybių mano, kad atsiradus duomenų apie Bendrovės naudojamų cheminių medžiagų poveikį sveikatai, o būtent, kad neigiamas poveikis niekada nebuvo nustatytas, galimai Aktas yra neteisėtas, juo labiau, kad priežastinis ryšys taip pat nebuvo nustatytas. Nesant nustatytų faktų dėl priežastinio ryšio, Akto teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrintas CDMEK, kuriam apskųsti terminas numatytas Nuostatų 34 punkte nėra pasibaigęs.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija su Bendrovės skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja dr. R. R. 2018 m. birželio 6 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. nenustatė profesinės ligos ir užpildė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85. L. K., nesutikdama su 2018 m. gegužės 10 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu, 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į CDMEK su prašymu Nr. 1EK(13.1)-137, kuriuo prašė nustatyti visų jos burnos dantų netekimą, susijusį su darbu, kuris vyko kvėpuojant kenksmingas medžiagas be veido ir burnos apsaugos 32 metus. Vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 „Dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Ekspertų komisijos nuostatai), CDMEK, nagrinėdama L. K. skundą, 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 3EK(13.2)-896 nukreipė L. K. III lygio stomatologo periodontologo konsultacijai, prašydama įvertinti esamą dantų patologiją, objektyvią būklę bei įvertinti galimą priežastį (duomenys neskelbtini) išsivystymui, dirbant su cheminėmis medžiagomis. CDMEK 2018 m. lapkričio 22 d. iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gavo 2018 m. lapkričio 21 d. medicinos dokumentų išrašą Nr. LA18-42253/1020-62791, pasirašytą gydančio gydytojo R. B., kuriame buvo nurodyta L. K. nustatyta ligos diagnozė: (duomenys neskelbtini); išvada: remiantis turimais mokslinių tyrimų įrodymais, darbas kenksmingų / agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje turi įtakos greitesniam (duomenys neskelbtini) ligos progresavimui, tai tikėtina buvo galima dantų netekimo priežastis. CDMEK, vadovaudamasi trečio lygio odontologo periodontologo išvada bei atsižvelgdama į tai, kad darbo aplinkoje agresyvios, kenksmingos cheminės medžiagos buvo naudojamos ir L. K. patyrė jų ekspoziciją nuo 1984 metų, 2019 m. sausio 24 d. posėdyje, dalyvaujant ir Bendrovės atstovams, bendru sutarimu priėmė sprendimą, kad L. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), yra sukelti dirbant kenksmingų / agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje ir yra profesinės kilmės. Šio sprendimo pagrindu CDMEK 2019 m. vasario 28 d. surašė išvadą (reg. Nr. 3EK(13.2)-142), o Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja dr. R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S- 85(CDMEK), nurodydama patvirtintą profesinės ligos diagnozę.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pagal Tyrimo nuostatų 40 punktą ir Ekspertų komisijos nuostatų 39 punktą darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su CDMEK išvada, gali ją skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo jos gavimo dienos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovė su CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-142) sutiko ir teismui jos neskundė.

Atsakovas atsiliepime taip pat pažymi, kad CDMEK, vadovaudamasi Ekspertų komisijos nuostatų 34 punktu, turi teisę įpareigoti darbo medicinos gydytoją, surašiusį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą CDMEK išvados pagrindu. Naujai surašyto Profesinės ligos patvirtinimo akto tolimesnė apskundimo tvarka nėra numatyta jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir yra negalima.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad CDMEK išvadą Nr.3EK (13.2)-142, kurios pagrindu surašytas Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr. 2018-05-10/S-85, priėmė 2019 m. vasario 28 d. Su šia išvada pareiškėja buvo supažindinta. Išvados Bendrovė įstatymo nustatyta tvarka teismui neskundė.

L. K. nuomone, Profesinės ligos patvirtinimo aktas Nr.2018-05-10/S- 85, surašytas 2019 m. rugsėjo 10 d., išviešina nustatytą profesinę ligą ir šis aktas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. L. K. teigia, kad pareiškėja ginčydama profesinės ligos nustatymą, siekia išvengti deliktinės civilinės atsakomybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Panevėžio teritorinis skyrius ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad L. K. kreipėsi į VDI Panevėžio teritorinį skyrių su pranešimu apie įtariamą profesinę ligą. VDI Panevėžio teritorinis skyrius pagal priskirtą kompetenciją ištyrė profesinės ligos priežastis ir 2018 m. gegužės 10 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-85, su kuriuo nustatyta tvarka susipažino visi profesinės ligos tyrime dalyvavę asmenys. AB „Pieno žvaigždės“ filialas Panevėžio pienas 2018 m. gegužės 15 d. pateikė VDI Panevėžio teritoriniam skyriui raštą Nr. 711/S-156 „Dėl L. K. profesinės ligos priežasčių tyrimo medžiagos“ su papildoma medžiaga. Minėtus dokumentus VDI Panevėžio skyrius išnagrinėjo ir priėmė sprendimą pridėti juos prie Profesinės ligos priežasčių tyrimo akto Nr. S-85. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius taip pat 2018 m. gegužės 22 d. pateikė raštą Nr. (9.1)3-15778 „Dėl L. K. profesinės ligos priežasčių tyrimo“, kuriuo nesutiko su L. K. įtariama profesinės ligos diagnoze, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) (kodas pagal TLK-10-AM) nėra profesinės kilmės.

VDI Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepime pažymi, kad priežastinio ryšio tarp darbo sąlygų ir diagnozės nustatymas ar jo nenustatymas bei Profesinės ligos patvirtinimo akto užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R. L. K. nenustatė profesinės ligos ir dėl to 2018 m. birželio 6 d. užpildė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85. L. K., nesutikdama su Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2018-05-10/S-85, kreipėsi į CDMEK, kuri 2019 m. rugsėjo 28 d. priėmė išvadą Nr. 3EK(13.2)-142. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R., vadovaudamasi šia išvada 3EK(13.2)-142, 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85, nurodydama patvirtintą profesinės ligos diagnozę.

VDI Panevėžio teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė neskundžia VDI veiksmų ir sprendimų, o skunde išdėsto argumentus dėl diagnozės nustatymo pagrįstumo, kuris yra darbo medicinos gydytojo ar CDMEK, o ne VDI kompetencijos objektas, šiuo klausimu nepasisako.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. ir jos atstovas skundą prašė atmesti remdamiesi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens VDI Panevėžio teritorinio skyriaus atstovė palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl CDMEK atsisakymo nagrinėti AB „Pieno žvaigždės“ skundą, pateiktą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašyto Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2018-05-10/S-85, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad AB „Pieno žvaigždės“ 2019 m. spalio 10 d. CDMEK pateikė skundą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašyto Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2018-05-10/S-85.

CDMEK 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 3EK (13.2)-889 Bendrovės skundą nagrinėti atsisakė, motyvuodama tuo, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė, vykdydama CDMEK įpareigojimą, įtvirtintą CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvadoje Nr.3EK(13.2)-142. CDMEK 2019 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. 3EK (13.2)-889 taip pat išaiškino CDMEK išvadų apskundimo tvarką.

Profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 4 dalį (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: 1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką; 2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalį profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.

Įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.

Įstatymo 44 straipsnyje 7–8 dalyse nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu.

Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad darbuotojas ir darbdavys gali skųsti profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o jo sprendimą teismui; taip pat numatyta, kad profesinės ligos patvirtinimo aktas gali būti skundžiamas Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 881 redakcija) patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau tekste – ir Tyrimo nuostatai) 34 punkte nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys (-iai), kurio (-ių) įmonėje (-ėse) buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Tyrimo nuostatų 34 punkte taip pat nustatyta, kad Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad CDMEK įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo yra nustatyti įstatymu ir minėtu Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487. CDMEK uždavinius, funkcijas ir teises reglamentuoja Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-506 redakcija) (toliau – ir Ekspertų komisijos nuostatai).

CDMEK uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus (Ekspertų komisijos nuostatų 7 punktas). Viena iš CDMEK funkcijų yra teikti išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.3 papunktis). Iš Ekspertų komisijos nuostatų 30 ir 31 punktų matyti, kad sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ar nepagrįstumo įforminamas surašant atitinkamą CDMEK išvadą. Jei Komisijos sprendimas dėl profesinės ligos pagrįstumo ar nepagrįstumo yra kitoks negu sprendimas, kurį priėmė darbo medicinos gydytojas, Komisija įpareigoja darbo medicinos gydytoją, surašiusį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą, apie tai nurodydamas Komisijos išvadoje (32 punktas). Pagal Tyrimo nuostatų 35 punktą Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, jeigu, jos nuomone, nepakanka duomenų diagnozei nustatyti, gali raštu prašyti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus jį papildyti, nurodydama profesinės ligos priežasčių tyrimo akto papildymo priežastis.

Apibendrinant nurodytąjį teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad CDMEK tiria, ar pagrįstai buvo nustatyta / nenustatyta profesinės ligos diagnozė ir turi įgaliojimus įpareigoti darbo medicinos gydytoją surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą arba raštu prašyti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus jį papildyti, nurodydama profesinės ligos priežasčių tyrimo akto papildymo priežastis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri pagal teisės aktus yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Ji tai atlieka pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016).

Pažymėtina, kad CDMEK, atlikdama savo funkcijas, turi plačius įgaliojimus: gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus (toliau – ir Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių ir kitų institucijų informaciją ir dokumentus, kurių reikia CDMEK funkcijoms vykdyti (9.1. punktas); priimti sprendimą nedalyvaujant darbuotojui ar jo atstovui, darbdaviui (-iams), jei jiems apie posėdžio laiką ir skundo nagrinėjimą buvo pranešta (9.2. punktas); siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozės (9.3. punktas); pasitelkti gydytojus specialistus, ekspertus ir kviesti juos dalyvauti CDMEK posėdžiuose, sprendžiant profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimus (9.4. punktas); kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių dėl papildomos informacijos pateikimo (9.5. punktas); kviesti į CDMEK posėdžius darbuotoją ar jo atstovą, darbdavį (-ius), Fondo valdybos teritorinio skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, kitus asmenis (9.6. punktas).

Teismas pažymi, kad nurodyti CDMEK įgaliojimai (teisės) nagrinėjant ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo) kartu suponuoja pareigą kitai šaliai (darbdaviui ir kitoms institucijoms) teikti CDMEK jų turimą informaciją ir dokumentus, taip pat (fizinius ar juridinius asmenis, susijusius su nagrinėjamu ginču) atvykti į CDMEK posėdžius, kai toks poreikis CDMEK vykdant jos funkcijas iškyla. Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad pareiškėjas (darbuotojas, darbdavys) CDMEK kartu su skundu, kuriame nurodyti nesutikimo su profesinės ligos patvirtinimo aktu motyvai, pateikia šiuos dokumentus: Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą; Profesinės ligos patvirtinimo aktą; kitus, pareiškėjo nuomone, reikalingus dokumentus.

CDMEK, gavusi pareiškėjo prašymą, privalo įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turi pareigą pirmiausia atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir vadovaujantis jai suteiktomis teisėmis nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat profesinės ligos nustatymo kriterijus (jų 6 punktą) turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog CDMEK reikalavimai nagrinėjant ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo, o taip pat ir CDMEK sprendimai (išvados) priimti išnagrinėjus ginčą iš esmės yra privalomojo pobūdžio, kurie turi būti vykdomi.

Tai, kad L. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), sukeltas dirbant kenksmingų/agresyvių cheminių medžiagų aplinkoje yra profesinės kilmės, yra patvirtintas CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr.3EK(13.2)-142.

Darbo medicinos gydytoją R. R. perrašyti Akto II dalį CDMEK įpareigojo vadovaudamasi Ekspertų komisijos nuostatų 32 punktu, kuris nustato, jog jei CDMEK sprendimas dėl profesinės ligos pagrįstumo ar nepagrįstumo yra kitoks, negu sprendimas, kurį priėmė darbo medicinos gydytojas, CDMEK įpareigoja darbo medicinos gydytoją, surašiusį Profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą apie tai nurodydamas CDMEK išvadoje.

Nors pareiškėja į CDMEK su skundu kreipėsi prašydama panaikinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R. 2019 m. rugsėjo 10 d. surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85, tačiau, kaip matyti iš skundų, adresuotų, tiek CDMEK, tiek teismui turinio, Bendrovė iš esmės nesutinka su CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvada Nr.3EK(13.2)-142.

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintais principais. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Tyrimų nuostatų 40 punktas nustato, kad Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada gali būti skundžiama teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, nei Tyrimo nuostatai nenumato teisės Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai peržiūrėti savo pačios priimtų sprendimų.

Pagal Tyrimo nuostatų 28 punktą darbo medicinos gydytojas profesinės ligos diagnozę (-es) nustato arba jos (jų) nenustato, ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos būklę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis.

Remiantis bylos duomenimis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R., 2019 m. rugsėjo 10 d. surašydama Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85, jokių veiksmų, numatytų Tyrimo nuostatų V skyriuje, neatliko. Šalys pripažįsta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų dr. R. R. Profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 2018-05-10/S-85 2019 m. rugsėjo 10 d. surašė vykdydama įsiteisėjusį CDMEK sprendimą – 2019 m. vasario 28 d. išvadą Nr.3EK(13.2)-142.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad CDMEK pagrįstai atsisakė nagrinėti Bendrovės skundą dėl Profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 2018-05-10/S-85, surašyto 2019 m. rugsėjo 10 d., vykdant CDMEK 2019 m. vasario 28 d. išvadą Nr.3EK(13.2)-142. CDMEK 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 3EK (13.2)-889 yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. pateikė teismui prašymus atlyginti byloje patirtas išlaidas.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jos prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Taigi tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareiškėjui kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016). Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. administracinėje byloje Nr. AS-156-502/2017).

Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas buvo priimtas atsakovo naudai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo L. K., kuri byloje palaikė atsakovo poziciją, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punktas nustato koeficientus, taikomus apskaičiuojant rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamas teisines paslaugas. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Iš trečiojo suinteresuoto asmens L. K. prašymo turinio matyti, kad ji patyrė išlaidų dėl atsiliepimo į skundą parengimo, teisinių konsultacijų, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje. Šioms išlaidoms pagrįsti L. K. pateikė 2020 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 0996148 ir 2020 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1086706 bendrai 800 Eur sumai.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį nagrinėjamos bylos procese pagal 2019 m. rugpjūčio 10 d. atstovavimo sutartį atstovavo advokato padėjėjas J. P.. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. sausio 7 d. teismui pateikė atsiliepimą į skundą. Rekomendacijų 8.2 papunktyje įtvirtinta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus dydis yra 2,5, kas paslaugos suteikimo metu, atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 punktą, sudarė 2 635,20 Eur (1317,6 Eur (2019 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 2,5 x 80 proc.). Prašyme nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už atsiliepimo į skundo parengimą, teisines konsultacijas ir teismų praktikos analizę sumokėjo 600 Eur, t. y. sumą, kuri neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio ir atitinka Rekomendacijų 2 punkte nustatytus teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad teisinės konsultacijos, teismų praktikos analizė yra laikytina atsiliepimo į skundą parengimo proceso dalimi, todėl teismas atskirai jų nevertina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad patyrė 200 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. vasario 26 d. teismo posėdyje.

Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1, o tai paslaugos suteikimo metu, atsižvelgiant ir į Rekomendacijų 5 punktą, sudarė 105,41 Eur (1317,6 Eur (2019 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 x 80 proc.). Bylos duomenys patvirtina, jog byloje 2020 m. vasario 26 d. vyko teismo posėdis, kuris truko 17 min. (nuo 09.36 val. iki 09.53 val.). Jame dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens L. K. atstovas advokato padėjėjas J. P..

Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nagrinėjamu atveju 2020 m. vasario 26 d. teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min., tačiau įvertinęs nagrinėjamo ginčo sudėtingumą, bei tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens L. K. atstovo advokato padėjėjo kontoros buveinė yra Panevėžyje, teismas daro išvadą, kad pasirengimas teismo posėdžiui, atvykimas į jį ir dalyvavimas jame pareikalavo advokato padėjėjo laiko sąnaudų, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad yra pagrindas trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K. atlyginti už nurodytas išlaidas. Teismo vertinimu, protinga ir teisinga suma už aptartą teisinę paslaugą yra 105,41 Eur, kuri priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui L. K..

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuoto asmens L. K. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jos naudai iš pareiškėjos iš viso priteisiant 705,41 Eur bylinėjimo išlaidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atmesti.

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens L. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti L. K. naudai iš akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ 705,41 (septynis šimtus penkis eurus ir 41 euro centą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą trečiojo suinteresuoto asmens L. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.