- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- 1-256-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15632-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- M. R., A. J.
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 1.1.8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
J. Ž. (J. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2007-09-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 20 parų arešto, teistumo nėra;
2. 2008-07-08 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 metams, 2015-08-07 paleistas atlikus laisvės atėmimo bausmę;
3. 2017-01-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo (2017-07-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies panaikintu) – pagal BK 140 str. 1 d., 146 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 6, 7, 8 d. – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent jis:
2017 m. balandžio 1 d. apie 22.55 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kur numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673) 47 punkte, kur numatyta, kad nustačius, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti, numatytas pareigas atliekantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams M. R. () ir A. J. (), o būtent: M. R. rašant J. Ž. protokolą už administracinį nusižengimą, jis elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, tampė pareigūnus už tarnybinės uniformos, stumdėsi, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, provokavo muštynės, sakydamas ,,Snimi formu, pagavarim po drugomu“, priiminėjo kovinę stovėseną, atsisakydamas sėstis į tarnybinį automobilį, o pareigūnams bandant jį įsodinti į tarnybinį automobilį, jis rankomis ir kojomis rėmėsi į automobilio kėbulą, du kartus M. R. sudavė per dešinę ranką, bei du kartus per rankas sudavė A. J., tuo sukėlė jiems fizinį skausmą, po ko įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino teigdamas, kad sužinos M. R. gyvenamąjį adresą, suras ir susidoros su juo, o pristatomas į policijos komisariatą daužė tarnybinio automobilio pertvarą bei durų langą, bandė nuplėšti tarnybinio automobilio garso įrašymo įrangą, tokiais veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam – savo tarnybines pareigas ėjusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams M. R. ir A. J.,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis J. Ž. kaltu padaręs jam inkriminuotą veiką neprisipažino ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje padėjo savo broliui T. Ž. išvairuoti automobilį, nes šis buvo užstrigęs. Buvo išgėręs. Jis užvedė automobilį ir kelis metrus pavažiavęs pastebėjo iš paskos atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Po poros sekundžių jie įjungė sirenas. Išlipo vyresnio amžiaus pareigūnas ir priėjo. Paprašė išlipti iš automobilio, papūsti į alkotesterį, nes nuo jo pajuto alkoholio kvapą. Jis priėjo prie policijos automobilio, stovėjo gale. Iš dešinės pusės stovėjo amžiumi jaunesnis pareigūnas, iš kairės pusės - vyresnio amžiaus pareigūnas. Jaunesnis pareigūnas davė alkotesterį pūsti. Tuo metu stovintis kairėje pareigūnas griebė už rankos ir paguldė, pasakė, kad elgtųsi geruoju. Kreipėsi „tu“, todėl jis pasakė pareigūnui, kad jis ne draugas ir negali jam taip sakyti. Jis pasimuistė petimi, nes norėjo, kad pareigūnas patrauktų rankas nuo jo. Pasakė pareigūnui, kad jeigu būtų be uniformos, būtų kita kalba. Pareigūnai norėjo įstumti jį į automobilį, dėl to jis nesileido. Prašė, kad leistų paimti asmeninius daiktus. Pareigūnai nurodė, kad šis klausimas bus išspręstas, kai atvažiuos tralas. Tačiau ir tralui atvažiavus, jam neleido pasiimti asmeninių daiktų. vėliau įvyko konfliktas. Jo brolis pradėjo plėšti kameras. Jis pats atsiprašė pareigūno ir pasakė, kad yra impulsyvus, tačiau per rankas nė vienam iš pareigūnų nedaužė. Antrą kartą automobilio duris atidarė jo sugyventinė J. B., o jaunesnis pareigūnas norėjo pulti ją. Ji atidarė pareigūnų automobilio dureles, kai jis jau jame sėdėjo. Nepamena, ar grasino pareigūnams, ar ne. Tačiau jų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Jokių konfliktų su nukentėjusiaisiais neturėjo, todėl nežino, kodėl jie jį apkalba. Savo noru atsisėdo į automobilį, nesipriešino, nesirėmė į kėbulą. Policininkas buvo padėjęs ranką jam ant peties, paprašė jo, kad patrauktų ranką, o kadangi jis kreipėsi į jį ,,tu“, jis petį atitraukė (t. 1, b. l. 189-190).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta:
-nukentėjusiojo A. J. (A. J.) tarnybiniu pranešimu (t. 1 b. l. 21), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32, 36-37) ir teisme, kad prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad 2017 metų balandžio 1 dieną, apie 21.10 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. R., gavo pranešimą, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) važinėja automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neturi teisės vairuoti ir galimai yra neblaivus. Atvykę minėtu adresu pastebėjo šį automobilį, jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) namo. Taikos gatvėje automobilį sustabdė. Jį vairavo J. Ž.. Bendraudami su juo pajuto stiprų alkoholio kvapą, o patikrinus jo iškvėptą orą nustatytas 1.16 promilių girtumas. J. Ž. neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei išregistruotas, todėl jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir jam pagal ANK 424 str. 4 d., 415 str., 1-2 d., surašytas protokolas, o automobilis priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Vertingus daiktus paėmė jo sugyventinė J. B., paimti daiktai nufotografuoti. J. Ž. atsisakė pasirašyti bet kokiam jam pateiktam dokumente. Apie 22.55 val., kai kolega M. R. rašė protokolą, J. Ž. tapo labai agresyvus, pradėjo grasinti, kad kolega nusiimtų uniformą, tuomet jis su juo pakalbės kitaip, atsistojo į kovinę stovėseną, mosikavo rankomis. Nusprendė jį sulaikyti ir įsodinti į tarnybinį automobilį. Tačiau J. Ž. rankomis jiems kelis kartus sudavė per rankas, nuo ko pajuto fizinį skausmą. Pasodintas į automobilį, J. Ž. jam grasino, kad išsiaiškins kur gyvena ir susidoros su juo. Pristatant į 2 policijos komisariatą, J. Ž. nenustojo jų įžeidinėti ir grasinti fiziniu susidorojimu, daužė tarnybinio automobilio pertvarą, durų langą, bandė nuplėšti tarnybinio automobilio garso įrašymo įrangą. Įvykis yra užfiksuotas vaizdo bei garso įrašu, bei saugomas patrulių rinktinėje. Taip pat J. Ž. per rankas sudavė smūgius ir M. R., kiek kartų tiksliai nurodyti negali. Pasodinus minėtą asmenį į automobilį, pastarasis grasino M. R., kartodamas jo vardą ir pavardę, sakydamas „išsiaiškinsiu kur gyveni ir susidorosiu su tavim“. Kai J. Ž. jų akivaizdoje keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, bei grasino susidorojimu, buvo ne vieną kartą perspėtas nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau į jų pastabas jis nereagavo (t. 2, b. l. 190-191);
-nukentėjusiojo M. R. (M. R.) tarnybiniu pranešimu (t. 1 b. l. 22), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 25, 29-30) ir teisme, kad tarnybos metu kartu su kolega pagal iškvietimą atvažiavo į nurodytą vietą ir sulaikė neblaivų vairuotoją, t. y. J. Ž.. Alkotesterio pagalba buvo užfiksuotas jo neblaivumas. Vėliau, bandant įsodinti į automobilį, jis priešinosi fiziškai, rėmėsi į automobilį rankomis, kojomis. Norėjo dviese įstumti į automobilį, bandė įvairiai, įvyko grumtynės. Pas juos yra kamera ir kai kaltinamasis pradėjo įžeidinėti, ją įjungė. Buvo užfiksuota, kad jis vartoja necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Įvyko grumtynės, jis mušė jiems per rankas, vengdamas sulaikymo. Paėmė už peties, jis numušė ranką. Iš aparatūros niekas nebuvo sugadinta, bet bandė sugadinti abu: tiek J. Ž., tiek jo brolis. Daužė pertvarą ir langą. Kai jam buvo suduota per rankas, pajuto fizinį skausmą. Kaltinamasis aktyviai priešinosi, kai buvo sodinamas į tarnybinį automobilį (t.1 ,b. l. 191-192 );
-liudytojos J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 50-51) ir teisme, kad prašo vadovautis jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, jog 2017 m. balandžio 1 d. kartu su J. Ž. buvo nuvykusi į svečius pas jo brolį. Pas juos dar buvo atvykęs V. S.. Būdami svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai kokiu laiko pasakyti negali, T. Ž. kažkur su savo automobiliu išvažiavo. Neužilgo paskui jį su savo automobiliu „BMW“ išvažiavo ir J. Ž.. Ji su A. M. pasiliko namuose, o vėliau nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Priėjusios pamatė, kad prie automobilių stovėjo J. Ž. ir jo brolis. Jie kalbėjosi. Tuo metu privažiavo policijos automobilis. Priėję pareigūnai paprašė J. Ž. vairuotojo pažymėjimo, tačiau jis jo neturėjo. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Jis norėjo paimti savo daiktus iš automobilio, bet pareigūnai jam neleido, todėl daiktus surinko ji. Vienu metu J. Ž. norėjo išlipti iš automobilio, bet pareigūnai jį vėl įsodino. J. Ž. policijos pareigūnams nesipriešino ir nesikeikė jų atžvilgiu. Tik kalbėdamas su savo broliu keikėsi. Kas vyko automobilyje – nematė (t. 2, b. l. 10);
-liudytojo T. Ž. (T. Ž.) parodymais teisme, kad įvykio dieną kartu su broliu vartojo alkoholį. Jo automobilio akumuliatorius išsikrovė ir brolis jam padėjo užvesti automobilį. Pradėjo stumti automobilį kieme, prie jo namų. Negalėjo užvesti mašinos, todėl brolis paėmė savo mašiną - ,,BMW“, tik užsivedė ir privažiavo tarnybinis automobilis. Policininkas kaltinamojo paprašė dokumentų, jis davė. Pareigūnai paklausė kieno mašina. Jis buvo priekyje prie vairo, policininkas paėmė jam už kaklo ir stūmė. Jis paklausė pareigūno už ką. Automobilį iš galo stūmė jo brolis - J. Ž. ir V. S.. Tada jis savo automobilį pastatė prie namų, atbėgo atgal ir matė, kaip pareigūnai ,,kabinėjasi“ prie brolio. Vienas policininkas pradėjo įžūliai kalbėti, o paklaustas, kas negerai, atsakė, kad jo brolis vairavo. Niekas automobilio išgėręs nevairavo, jie tik stūmė automobilį, todėl pareigūnai tikrai nieko matyti negalėjo. Po to pareigūnai pradėjo įžūliai kalbėti, paėmė už pakaušio brolį ir stūmė jį į mašiną, nepaaiškino dėl ko. Šalia buvo ir jo žmona – A. M.. Jie abu pradėjo ginčytis su pareigūnais. Kai jį įsodino į automobilį, girdėjo, kaip vienas iš pareigūnų pasakė - „ai imam ir tą, vežam“. Brolį įstūmė ir uždarė į mašiną. Kai jį stūmė, jis nieko nesakė, jis įsėdo į mašiną. Brolis klausinėjo dėl ko, už ką. Policininkai liepė uždaryti burną, sakė „nieko, sėdėkit, išsiaiškinsim“. Nuvežė į policiją, pirma pasodino į kamerą, vėliau išleido, o brolį paliko. Brolį į automobilį sodino du pareigūnai. Jis pasakė jiems, kad reikia paimti brolio daiktus ir atsistojo priekyje. Jam pareigūnai liepė ramintis. Jis paklausė jų, dėl ko jis turi ramintis. Pareigūnai jiems neleido pasiimti savo daiktų iš ,,BMW“ automobilio. Kai brolį sodino į automobilį, vienas laikė brolio ranką, kitas - laužė kitą ranką. Brolis pats ėjo. Brolis klausė pareigūnų, kodėl jie taip elgiasi su juo. Niekas iš jų už pareigūnų uniformos netampė ir jų nestumdė. Jis tik uždengė pareigūnams kamerą su ranka. Brolis nesipriešino policijos pareigūnams ir nesikeikė necenzūriniais žodžiais jų atžvilgiu (t. 2 b. l. 11-12);
-liudytojos A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 45-46) ir teisme, kad prašo vadovautis jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, jog 2017 m. balandžio 1 d. pas juos į svečius buvo atvykę J. Ž. su savo sugyventine bei pažįstamas V. S.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, tiksliai valandos pasakyti negali, sugyventis su savo broliu išėjo iš namų. Vyrai išeidami iš namų tiksliai nepasakė kur eina, pasakė ,,einam pasikalbėti“. Po kažkiek tai laiko jai su J. B. pasirodė keista, kur jie dingo, nes po jų išėjimo į kiemą praėjo apie 20-30 minučių. Tada jos išėjo į kiemą, pasižiūrėti kur vyrai. Priėjusios prie vartų išgirdo sirenos garsą. Eidamos Taikos gatve pamatė, kad yra atvažiavęs policijos ekipažas, kuris stovėjo netoli automobilio "BMW", kuriuo važinėja kaltinamasis. Du pareigūnai bendravo su J. B.. Ji pati arti priėjusi nebuvo, todėl negali pasakyti apie ką jie kalbėjosi. Pakvietė savo sugyventinį. Kai T. Ž. priėjo prie jos, jie grįžo namo. Užmigdę vaiką, vėl grįžo. Matė, kad J. Ž. sėdi pareigūnų automobilyje. Pareigūnai stovėjo šalia automobilio. Tuomet J. Ž. išlipo iš automobilio. Pareigūnai, tai pamatę, pradėjo bėgti link automobilio, pasivijo jį ir atgal įsodino į policijos automobilį. Tuo metu J. B. iš automobilio ,,BMW“ rinko savo sugyventinio daiktus, kurie buvo salono viduje. Kai pareigūnai sodino kaltinamąjį į policijos automobilį, pastarasis priešinosi, nenorėjo sėsti į automobilį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau asmeniškai nematė, kad jis būtų sudavęs smūgius ar stumdytų pareigūnus. Paskui ir jos sugyventinį pareigūnai įsodino į policijos automobilį, nes jis pradėjo priekaištauti pareigūnams. Pareigūnai jos sugyventiniui kelis kartus sakė nusiraminti, tačiau jis nepaklausė, todėl jį ir kaltinamąjį išvežė. Galimai, kad tuo momentu, kai pareigūnai galėjo pildyti protokolus, jos tuo metu nebuvo, nes buvo nuėjusi namo (t. 2 b. l. 30-31);
-liudytojo V. S. (V. S.) parodymais ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka), kad 2017 m balandžio 1 d. buvo nuvykęs į svečius pas T. Ž.. Svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai valandos pasakyti negali, bet T. Ž. kažkas paskambino ir pranešė, kad jo brolį J. Ž. pagavo policijos pareigūnai. Tada su T. Ž. nuėjo pasižiūrėti. Tai buvo netoli namų. Atėję pamatė, kad policijos pareigūnai kaltinamąjį sodina į policijos automobilį. Arčiau prie policijos automobilio priėjęs nebuvo, todėl negali nurodyti ar kaltinamasis priešinosi pareigūnams ar ne, ar buvo agresyvus. Žino, kad kaltinamąjį pareigūnai nuvežė į komisariatą (t. 1 b. l. 54);
-polis.policija.lt duomenimis, kad 2017 m. balandžio 1 d. 21.04 val. buvo pranešta, kad Vilniaus r., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Gamyklos g. 6 automobiliu ,,BMW“ galimai važiuoja neblaivus asmuo (t. 1 b. l. 20);
-savanoriškų daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad kaltinamasis pokalbio, kuris buvo įrašytas, su pareigūnu metu keikiasi necenzūriniais žodžiais, grasina jam, kad pakalbės su juo kitaip, jei šis bus su civiliais drabužiais, įraše girdėti moters balsas, ji prašo ,,Ženia nusiramink, prašau, nusiramink“, kaltinamasis atsisako sėsti į tarnybinį automobilį, prašo patraukti nuo jo rankas, nors pareigūnas reikalavimą sėsti išsako kelis kartus (t. 1 b. l. 55-56).
Dėl veikos kvalifikavimo
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama, kad tarp kaltinamojo ir pareigūnų A. J. ir M. R. įvykio metu, t. y. 2017 m. balandžio 1 d. apie 22.55 val. Vilniaus r(duomenys neskelbtini), kilo konfliktinė situacija tuomet, kai policijos pareigūnai, norėdami išsiaiškinti kaltinamojo J. Ž. veiksmus dėl pastarojo galimai padaryto administracinio nusižengimo, o būtent vairavimo esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių, paprašė pastarąjį eiti kartu sėsti į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis J. Ž. neneigia, kad įvykio metu nenorėjo sėsti į tarnybinį automobilį ir galimai žodžiais išreiškė savo nepasitenkinimą ir nesutikimą, tačiau nepripažįsta, kad pasipriešinęs policijos pareigūnams, sudavė abiem per rankas ir taip panaudojo prieš juos fizinį smurtą.
Neigdamas kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tiek kaltinamasis, tiek jo versiją palaikantys liudytojai, apklausti teisme: T. Ž., J. B., A. M., atkreipė ypatingą dėmesį į nukentėjusiųjų policijos pareigūnų elgesį, kuris, jų manymu, buvo neteisėtas ir būtent jie kaltinamojo atžvilgiu elgėsi netinkamai.
Teismas pažymi, kad įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų tik jo teisėtus nurodymus, ir tik tokių nurodymų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą tų asmenų atžvilgiu, taip pat įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas), o byloje nustatytos aplinkybės (policijos pareigūnai A. J. ir M. R. tarnybos metu atvyko pagal iškvietimą dėl galimo automobilio vairavimo esant neblaiviam) niekaip nepaneigia, o tik patvirtina, kad policijos pareigūnai vykdė viešojo administravimo funkcijas.
Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. Ž. neneigia įvykio metu buvęs neblaivus, o pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis. Aptartos aplinkybės paneigia kaltinamojo versiją, kad galimai policijos pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi viršydami savo įgaliojimus ir neturėjo teisės jo sulaikyti.
Neginčytinas faktas, kad įvykio dieną nukentėjusieji A. J. ir M. R., gavę pranešimą apie galimai neblaivų asmenį, vairuojantį transporto priemonę, ir atvykę į vietą, aptiko važiuojant automobilį ,,BMW 316“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė ir pajutę nuo automobilio vairuotojo J. Ž. alkoholio kvapą bei būdami policijos pareigūnais ir užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turėjo teisę tikrinti šį asmenį, taip pat įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėją į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti (Policijos įstatymo 22, 23, 24 straipsniai), taip pat panaudoti fizinę prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Visa tai, kas paminėta, patvirtina, kad policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, esant pagrindui, siekdami išsiaiškinti galimo teisės pažeidimo aplinkybes ir asmenis, reikalavo, kad J. Ž. eitų į tarnybinį automobilį. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra aišku, kad kaltinamasis J. Ž. kategoriškai atsisakė paklusti policijos pareigūnų reikalavimui ir priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį: elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, tampė pareigūnus už tarnybinės uniformos, stumdėsi, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, provokavo muštynės, sakydamas ,,Snimi formu, pagavarim po drugomu“, atsistojo į kovinę stovėseną, atsisakydamas sėstis į tarnybinį automobilį, o pareigūnams bandant jį įsodinti į tarnybinį automobilį, rankomis ir kojomis rėmėsi į automobilio kėbulą bei po du kartus sudavė kiekvienam iš jų per rankas, tuo sukėlęs jiems fizinį skausmą, po to įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad nenorėjo sėsti į tarnybinį automobilį, dėl ko ir įvyko konfliktas su pareigūnais, tačiau deklaratyviai neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad nesudavė policijos pareigūnams per rankas ir nesikeikė jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusieji M. R. ir A. J. viso baudžiamojo proceso metu vienodai teigė, kad kaltinamasis sulaikomas elgėsi agresyviai, priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį ir sudavė kiekvienam iš jų per rankas po du kartus, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai. Iš dalies šiuos parodymus patvirtina ir liudytoja A. M., kuri nurodė, kad matė, kaip pareigūnai sodino kaltinamąjį į policijos automobilį, o pastarasis priešinosi, nenorėjo sėsti į automobilį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nors asmeniškai ir nematė, kad jis būtų sudavęs smūgius ar stumdytų pareigūnus. Liudytojas T. Ž. taip pat patvirtino, kad jie su broliu – kaltinamuoju J. Ž. – ginčijosi su policijos pareigūnais, nes manė, kad yra nepagrįstai sulaikomi. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad kaltinamojo elgesys su policijos pareigūnu buvo agresyvus, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino policijos pareigūnui sakydamas, kad pakalbės su juo kitaip, įraše girdisi moters prašymas: ,,Ženia nusiramink“.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusieji A. J. ir M. R. galėjo apkalbėti kaltinamąjį J. Ž., nepagrįstai apkaltindami jį smūgių sudavimu, juolab, kad pats kaltinamasis pripažino teisme, kad jokių konfliktų su nukentėjusiaisiais praeityje nėra turėjęs.
Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pažymėtina, kad ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. Ž. ne tik panaudojo fizinį smurtą, bet ir grasino pareigūnams, ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
Tiriamo įvykio metu nukentėjusiųjų, kaip policijos pareigūnų, veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 Policijos įstatymo ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos (patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673) nuostatos, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.
Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį, pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 97-103), teistas ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendį, todėl atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių bei vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, 61 straipsniu, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta su realiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – laisvės atėmimas, kuri iš dalies sudedant, bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnio tvarka.
Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – laikmena su garso įrašu, paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. Ž. (J. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu (2017-07-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iš dalies panaikintu) paskirtos bausmės neatlikta dalimi (10 mėnesių 12 dienų) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. balandžio 5 d.
Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką (2 paras) nuo 2017 m. balandžio 1 d iki 2017 m. balandžio 3 d.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti paskelbus nuosprendį.
Daiktinį įrodymą nuosprendžiui įsiteisėjus – laikmeną su garso įrašu, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.