Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą paduoti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo; 2) nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad atsakovas J. S. nėra nepilnamečio T. S. tėvas; 3) skirti ekspertizę, tikslu nustatyti, kad atsakovas nėra vaiko tėvas. Ieškinyje nurodė, kad buvusiam sutuoktiniui – atsakovui atliekant bausmę, nuo 2002 metų pradėjo gyventi su D. Š., su kuriuo 2003 m. vasario 18 d. susilaukė sūnaus Tomo, kuriam suteikta buvusio sutuoktinio pavardė, kadangi tuo metu, santuoka nebuvo nutraukta. Santuoka nutraukta 1995 m. birelio 30 d., ištuokos liudijimas išduotas 2003 m. lapkričio 28 d. Su D. Š. gyveno kartu iki jo mirties. Ieškiniu taip pat prašo atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių – nežinojimo.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija byloje teikianti išvadą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius pateikė išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad T. S. gimė 2003 m. vasario 18 d., gimimas įregistruotas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 44), mama įrašyta D. S. (ieškovė), tėvu įrašytas J. S. (atsakovas).

Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Ventos seniūnijos pažymos apie ieškovės šeimos sudėtį nustatyta, kad ją sudaro ieškovė ir T. S..

1995 m. birželio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka sudaryta tarp D. S. ir J. S. nutraukta. 2003 m. lapkričio 28 d. išduotas ištuokos liudijimas (įrašo Nr. 82).

Iš mirties liudijimo nustatyta, kad D. Š. 2012 m. lapkričio 5 d., mirė.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės reiškiamas ieškinys atitinka nepilnamečio Tomo interesus. Nurodė, kad yra tikslinga atnaujinti ieškovės praleistą vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti. Pažymėjo, kad dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė nedirba, registruojasi darbo biržoje, gaunamas pajamas sudaro skiriamos išmokos ir pajamos už padienius darbus. Ieškovė su atsakovu nuo 1994 metų kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Pažymėjo, kad ieškovė dėl savo aplaidumo ir neatsakingumo santuokos nutraukimą įregistravo tik 2013 m. lapkričio 28 d. Ieškovė nurodė, kad nuo 2002 metų nesudariusi santuokos gyveno su D. Š., su juo vedė bendrą ūkį ir susilaukė sūnaus Tomo, kurį D. Š. augino kaip savo, jį sūnus ir laiko savo tėvu. 2012 m. lapkričio 5 d. D. Š. mirė.

Dėl praleisto termino paduodant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinimo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į teismą kreiptis dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaiko motina ieškovė apie tikrąją vaiko kilmę visą laiką žinojo, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (nežinojimo, aplaidumo ir neatsakingumo), ji praleido įstatyme nustatytą vienerių metų terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti.

Atnaujinant ieškinio senaties terminą tėvystės nuginčyti svarbios yra ne tik ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl ko ji negalėjo anksčiau kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir faktas, kad tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo jokie tėvo ir sūnaus santykiai neatsirado, vaikas atsakovo nepažįsta, su juo nėra bendravęs, tai posėdžio metu patvirtino ir atsakovas.

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susiklosčiusį socialinio ryšio nebuvimą tarp vaiko ir tėvu įrašyto atsakovo, vaiko norą turėti tikrąjį tėvą, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.).

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nurodyta tvarka. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad tėvystę nuginčyti, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės

Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3. 3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovei 2003 m. vasario 18 d. gimė sūnus Tomas. Kadangi tuo metu nebuvo įregistruotas santuokos nutraukimas, nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo 1995 m. birželio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta, vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas ieškovės sutuoktinis – atsakovas J. S.. Tiek iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai (ieškovė ir atsakovas) kartu nebegyvena nuo tada, kai atsakovas buvo pasiųstas atlikti bausmės į įkalinimo įstaigą, t. y., nuo 1995 metų. Ieškovė ir D. Š. nuo 2002 metų gyveno kartu kaip šeima, gyvenant kartu jiems gimė sūnus Tomas, kuriuo D. Š. rūpinosi, jį išlaikė iki 2012 m. lapkričio 5 d., kai D. Š. mirė. Šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovas, nurodydamas, kad jis su ieškove kartu nebegyveno ir jokių santykių nebepalaiko nuo 1995 metų, atsakovas niekada Tomo nepripažino savo biologiniu vaiku, juo nesirūpino. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo skirti ekspertizę dėl giminystės ryšio paneigimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas J. S. negali būti vaiko T. S. biologinis tėvas, todėl yra pagrindas pripažinti, kad J. S. nėra vaiko T. S. biologinis tėvas.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad svarbiausias tėvystės nustatymo instituto tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisę žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai. Nagrinėjamu atveju spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Ieškinį patenkinus, nuginčijus atsakovo tėvystę ir panaikinus gimimo liudijime įrašą apie tėvą, vaikas lieka be tėvo. Tačiau teismas kartu pažymi, kad atsakovo ir ieškovės sūnaus niekada ir nesiejo tėviški santykiai, jie vienas kito nepažįsta, nebendrauja, atsakovas vaiko neišlaiko.

Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIX skyriaus trečiojo skirsnio normos. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant šalių ginčui, o tokį ieškinį gali pareikšti asmenys, nurodyti CK 3.147 straipsnyje. Pagal CPK 391 straipsnio 1dalį, kai spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) – tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinant, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog nuginčijus atsakovo tėvystę bus kreipiamasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, klausimas dėl tėvystės nustatymo nenagrinėjamas.

Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti T. S., gimusio 2003 m. vasario 18 d., Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2003 m. kovo 7 d. gimimo liudijime (įrašo Nr. 44) žinias apie tėvą (CK 3.286 str.).

Atsižvelgiant į faktinę bylos situaciją, nuginčijus atsakovo tėvystę, panaikinus gimimo liudijime įrašą apie tėvą, ieškovės nepilnamečiam sūnui iki bus išspręstas klausimas (nauja civilinė bylą dėl tėvystės nustatymo) paliktina atsakovo pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, iš 2018 m. sausio 17 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad patirtos išlaidos sudaro 271 Eur. Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis ir išlaidos už ieškovei sutektą antrinę teisinę pagalbą valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–260 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. S., gimusio 2003 m. vasario 18 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių panaikinti T. S., gimusio 2003 m. vasario 18 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2003 m. kovo 7 d. gimimo liudijime (įrašo Nr. 44) duomenis apie tėvą J. S..

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.