Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2014 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d.; 2015 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, o būtent: būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies nuostatos (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija): „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, bei 19 straipsnio 2 dalies nuostatos (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1679 redakcija, galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.): „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nuo 2013 m. sausio 1 d. galioja 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, nes neišsaugojo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už 2011, 2012, 2013 metus ir laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d., ir dėl to negalima visiškai nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.

Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (III tomas, 146 – 148, 156 b. l.), kad jis buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei turėjo šios įmonės akcijų. 2013 m. įmonės finansinė padėtis buvo prasta, grėsė bankrotas, įmonė turėjo įsiskolinimų Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiekėjams, tačiau visais būdais buvo bandyta atgaivinti įmonės veiklą, atsiskaityti su Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija, bet labai trūko lėšų, ir Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tuo metu dėl nenusisekusio verslo ir pablogėjusių šeimyninių santykių jam pablogėjo sveikata ir 2014 m. kovo mėnesį jis atsigulė į Kauno Respublikinę psichiatrinę ligoninę. Kai gulėjo ligoninėje, buvo parduotos įmonės patalpos, tas patalpas įmonė iki tol nuomojosi. Apie šių patalpų pardavimą niekas jo neinformavo. Šiose patalpose buvo laikomi visi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, įmonės antspaudas, pažymėjimas. Po gydymosi ligoninėje jis kreipėsi į naujus patalpų savininkus, kurios atstovas jam paaiškino, kad jie patalpas įsigijo iš banko ir viską, kas buvo patalpose jiems nereikalinga, sunaikino. Kaip jis suprato, tame tarpe buvo sunaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Apie dokumentų buvimo vietą jis klausė ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterio D. U., tačiau šis paaiškino, kad nežino, kur yra dokumentai.

Liudytojas D. V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė (I tomas, 100 - 102 b. l.), kad jis dirbo buhalteriu, šios įmonės direktorius buvo Ž. V.. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi įmonės buveinėje. Nuo 2013 m. įmonėje pradėjo vėluoti atlyginimų mokėjimas, ir jis į darbą ateidavo tik keletą kartų per mėnesį, kad pateiktų deklaracijas mokesčių inspekcijai, Sodrai, paskaičiuotų atlyginimus. Ž. V. darbo vietoje Kaune būdavo retai. 2014 - 2015 metų žiemą direktorius Ž. V. liepė jam atleisti visus darbuotojus, išskyrus patį direktorių. Jis suruošė dokumentų formas elektroniniu būdu ir jas išsiuntė dėl atleidimo. 2015 m. balandžio - gegužės mėnesius atvykęs į įmonės ofisą, rado patalpas užrakintas. Po to sužinojo, kad įmonės patalpos jau parduotos. Visi buhalteriniai dokumentai, jo žiniomis, buvo adresu Kalvarijos g. 38C, o kur dokumentai yra šiuo metu, jis nežino. Jo niekas neprašė suruošti ir pateikti įmonės dokumentus bankroto administratoriui. Įmonė liko skolinga darbuotojams, nesumokėjusi atlyginimų.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (I tomas, 109 - 111 b. l.), kad 2014 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Po teismo nutarties įsiteisėjimo buvo pradėtos vykdyti bankroto procedūros. Po bankroto bylos iškėlimo įmonės direktorius Ž. V. buvo atvykęs pas bankroto administratorių ir jam buvo paaiškinta, kad jis turi pateikti visus įmonės buhalterinius dokumentus ir turtą. Įmonės adresu bei direktoriaus gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti ir raštiški pranešimai, tačiau direktorius nei įmonės dokumentų, nei turto neperdavė. Dėl dokumentų nepateikimo administratorius kreipėsi ir į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris buvo perduotas antstoliui vykdyti. Tačiau antstoliui dokumentų išieškoti nepavyko. D. Ž. V. administratoriui buvo nurodęs dėl dokumentų kreiptis į buhalterį D. U., o šis aiškino, kad dokumentai kol kas nesutvarkyti, o vėliau į telefono skambučius nebeatsiliepė.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimais (II tomas, 1 - 2 b. l.) nustatyta, kad įmonė nuomojasi patalpas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d., Kalvarijos g. 38C, Kaune.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės duomenimis (I tomas, 28 - 30 b. l.) nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi ir 2015 m. liepos 24 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Specialisto išvada Nr. 5-4/72 (III tomas, 12 - 101 b. l.) nustatyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti nepateikti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio (2011 m. sausio 1 d. – 2014 m. spalio 16 d.) buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatą (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 16 d. vadovavo direktorius Ž. V.. Bendrovės direktorius Ž. V., neišsaugojęs uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už 2011, 2012, 2013 metus ir laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d., nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalies nuostatos (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1679 redakcija): „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ bei 19 straipsnio 2 dalies nuostatos (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1679 redakcija galiojo iki 2012-12-31): „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie LR Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, (nuo 2013 m. sausio 1 d. galioja 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr.XI-1988 redakcija): „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr.V-46 patvirtintoje „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje“ nustatytas ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo terminas 10 metų, darbo sutarčių bei darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių saugojimo terminas 50 metų. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimo, nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų, negalima visiškai nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 16 d.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti siūlomos bausmės dydį, atsižvelgiant į tai, kad yra nedarbingas, turi neįgalumą (III tomas, 157 b. l.).

Ištirtų įrodymų visetu, pačio kaltinamojo prisipažinimu, jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, liudytojų D. V. U., V. K. parodymais, byloje esančiais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ž. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. požymius, veika kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

Ž. V. praeityje teistas (III tomas, 168 - 172 b. l.), baustas administracine tvarka (III tomas, 104 - 108 b. l.). Ž. V. darbingumo lygis 50 procentų (III tomas, 158 b. l.), jis yra nedirbantis.

Kaltinamasis Ž. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad Ž. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jam yra skirtas 50 proc. darbingumo lygis, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prokuroro siūloma bausmė mažinama.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registracija policijos įstaigoje (III tomas, 149 - 150 b. l.), paliktinos iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 12 MGL, t. y. 451,20 (keturių šimtu penkiasdešimt vieno euro 20 eurocentų) euro dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę bausmę – 8 MGL, t. y. 300,80 (trijų šimtų eurų 80 eurocentų) eurų dydžio baudą.

Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje, palikti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 str. 3 d.).

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.