Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui V. M., pareiškėjo atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2006 01 18 dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju. Šias pareigas atliko tinkamai, jokių pažeidimų nebuvo padaręs, drausmine tvarka baustas nebuvo.

Pareiškėjas aiškina, kad 2008 12 30 įsakymas dėl jo atleidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 straipsniu 1 dalies 17 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi ir Vidaus reikalų ministro 2008 12 16 įsakymu Nr. IV-458 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriuo V. M. buvo panaikintas 2006 01 26 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Tai reiškia, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindas – specialiosios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ atėmimas. Pareiškėjas aiškina, kad, sprendžiant atleidimo teisėtumo klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis specialiosios teisės dirbti su įslaptinta informacija atėmimo tvarką. Nurodo, kad 2008 12 22 buvo gautas Vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 1D-9406 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriame pažymima, kad Vidaus reikalų ministerijos Centrinė specialioji ekspertų komisija svarstė klausimą dėl V. M. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir posėdyje nutarė siūlyti vidaus reikalų ministrui panaikinti V. M. 2006 01 26 išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Iš rašto turinio matyti, kad komisija teikė siūlymą vidaus reikalų ministrui panaikinti V. M. leidimą dirbti su įslaptinta informacija dėl to, kad atsižvelgiant į gautą informaciją buvo nustatytos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių V. M. netinka dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau komisija neatskleidė, kokios būtent V. M. kaip asmens asmeninės ir dalykinės savybės daro jį netinkamą darbui su įslaptinta informacija. Remiantis komisijos siūlymu, kaip tai numato LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, ir buvo priimtas vidaus reikalų ministro įsakymas. Toks įsakymas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi komisijos išvada priimta neatskleidus, kokios kitos asmeninės ir dalykinės savybės daro asmenį netinkamu darbui su įslaptinta informacija. Toks įsakymas būtų objektyvus tik atskleidus sąrašą minėtų savybių. Šiuo gi atveju institucijai suteikta pernelyg plati diskrecijos teisė. Komisija savo išvados nepagrindė ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas įtvirtina pareiškėjo teisę šį vidaus reikalų ministro įsakymą per 30 darbo dienų skųsti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kurios sprendimas paslapčių subjektui yra privalomas (16 straipsnio 7 dalis). Tai leidžia daryti išvadą, kad vidaus reikalų ministro įsakymas nėra galutinis ir negali būti laikomas nekvestionuojamu pagrindu, leidžiančiu atleisti pareigūną iš tarnybos kitą dieną po įsakymo priėmimo.

Pareiškėjo nuomone, atleidimas grindžiamas ydingu Statuto 56 straipsnio 1 dalies bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 7 dalies aiškinimu, iškreipia teisinį reglamentavimą ir pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą. Pareiškėjas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, vidaus reikalų ministro įsakymą skundė LR paslapčių apsaugos koordinavimo tarnybai.

Pareiškėjas remiasi tuo, kad Vidaus reikalų ministro įsakymas, buvęs jo atleidimo pagrindas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, yra ginčijamas, todėl ir įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą. Atstovas papildomai paaiškino, kad skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant Statuto 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vidaus reikalų ministro įsakymą atsakovas gavo 2008 12 18, o pareiškėją atleido tik 2008 12 30 įsakymu, kai Statuto 56 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad atleidžiama kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Įsakymas panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ neįsiteisėjęs, nes jis apskųstas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, kurios sprendimas dar galės būti skundžiamas teismui. Panaikinus vidaus reikalų ministro įsakymą, pareiškėjas turėtų būti grąžintas į pareigas. Prašė skundą tenkinti.

Paaiškina, kad pareiškėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Tai patvirtina Vilniaus apskr. VPK viršininko 2008 11 19 įsakymas Nr. 10-V-166 „Dėl pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašo patvirtinimo“. Netekęs leidimo dirbti su įslaptinta informacija, V. M. nebegalėjo eiti savo pareigų ir tęsti tarnybos. Todėl ir buvo priimtas įsakymas dėl pareigūno atleidimo (2008 12 30 įsakymas Nr. 10-TE-192). Tai, kad pareiškėjas nebuvo atleistas kitą dieną, jo teisių nepažeidžia, už tą laikotarpį jam buvo mokamas tarnybinis atlyginimas.

Paaiškina, kad sprendimus dėl leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo priima Centrinė specialioji ekspertų komisija, todėl VPK atžvilgiu reikalavimai dėl tokio sprendimo neteisėtumo negali būti keliami.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčijamas individualaus administracinio akto, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą, t. y. pareiškėjui netekus specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatytas savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – kai pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiam pagrindui, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Tokios imperatyvios įstatymo nuostatos reiškia, kad kitoks sprendimas, kai parengūnas netenka specialios teisės, būtinos jo tiesioginėms pareigoms atlikti, negali būti priimtas.

Byloje nustatytos tokios šalių neginčijamos faktinės aplinkybės: pareiškėjas dirbo Vilniaus apskr. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju (duomenys iš Tarnybos bylos), pagal Vilniaus apskr. VPK viršininko 2008 11 19 įsakymu Nr. 10-V-166 patvirtintą Vilniaus apskr. VPK pareigybių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ir jos apsauga, sąrašą (b. l. 29-32), pareiškėjo užimamai pareigybei reikalinga turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (b. l. 31). Toks leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2006-01-26 (b. l. 28). Šis leidimas panaikintas vidaus reikalų ministro 2008 12 16 įsakymu Nr. IV-458 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (b. l. 26-27). Tai, kad pareiškėjo teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinta, reiškia, kad pareiškėjas nebegali vykdyti savo tiesioginių pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme (Tarnybos byla). Pareiškėjas vidaus reikalų ministro 2008 12 16 įsakymą Nr. 1V-458 apskundė Paslapčių koordinavimo komisijai (b. l. 12-13).

Iš esmės pareiškėjas teismui skundžiamo įsakymo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad vidaus reikalų ministro 2008 12 16 įsakymas Nr. IV-458 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiškėjo yra apskųstas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, o tai reiškia, kad vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo panaikinta pareiškėjo teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra neįsiteisėjęs, atitinkamai dėl to nebuvo pagrindo jį atleisti. Taip pat dėl to, kad pažeistas atleidimo terminas, nurodytas Statuto 56 straipsnio 1 dalyje.

Ginčui teisingai išspręsti svarbios yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatos reglamentuojančios leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją išdavimą ir panaikinimą. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Iš Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų matyti, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės (Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, atimama. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, paslapčių subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu panaikina leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Kaip matyti, leidimas pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, panaikintas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, t. y. nustačius, kad asmuo dėl asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija (taip paaiškinama pareiškėjui 2008-12-17 rašte Nr. 1D-9466, b. l. 10-11). Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas reiškia, kad pareiškėjas šiuo metu yra praradęs valstybės pasitikėjimą, kurio nesugrąžina skundo nagrinėjimas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijoje. Teismas šioje byloje nevertina, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atimta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl neanalizuojami pareiškėjo nurodomi motyvai dėl tokios teisės atėmimo nepagrįstumo, tame tarpe nevertinama ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo gerai charakterizuojamas ir kokią įtaką tai galėtų turėti priimant įsakymą dėl jo atleidimo. Šios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku. Atėmus iš pareiškėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, buvo imperatyviai įstatyme numatytas pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Šis pagrindas neišnykęs iki šiol, o tai reiškia, kad pareiškėjas iki šiol negali vykdyti savo tiesioginių pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme. Ta aplinkybė, kurią nurodo pareiškėjo atstovas, kad grąžinus pareiškėjui atimtą teisę, jis turės būti grąžintas į tarnybą, jam turės būti mokama kompensacija, negali būti pagrindu šiuo metu naikinti skundžiamą įsakymą. Tačiau kita vertus ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjas turės galimybę ginti savo teises tuo atveju, jeigu būtų panaikintas vidaus reikalų ministro 2008 12 16 įsakymas Nr. IV-458 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“.

Tai, kad įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo priimtas 2008 12 30, o ne kitą dieną, kai buvo priimtas vidaus reikalų ministro įsakymas panaikinti pareiškėjo teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, laikytina formaliu, neesminiu procedūriniu pažeidimu, nedarančiu paties atleidimo neteisėtu. Dėl tokio pažeidimo pareiškėjo teisės nebuvo kaip nors pažeistos – per laikotarpį nuo 2008 12 19 iki 2008 12 30 pareiškėjui už tarnybą buvo mokamas atlyginimas. Kadangi tokiais atvejais įstatymas nereikalauja pareiškėjo iš anksto įspėti apie atleidimą, tai keletu dienų uždelsus atleidimą, jokios pareiškėjo teisės nepažeidžiamos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 12 30 įsakymas „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 10-AK-192, kuriuo V. M. atleistas iš vidaus tarnybos, priimtas teisėtai ir pagrįstai, naikinti jį pagrindo nėra. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.