Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. T-XX-69-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-30
Bylos Nr.
T-XX-69-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-653-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-653-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2011 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1873 nusprendė neparduoti I. P. 0,0636 ha žemės sklypo Nr. 21, esančio sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Drąseikių kaime, Lapių seniūnijoje, Kauno rajone, ir grąžinti I. P. už sklypo dalį sumokėtus 2,02 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. P. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1873 bei įpareigoti atsakovą sudaryti su ja valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Pareiškėja nurodė, kad Australijos pilietė E. Š. iš A. V. paveldėjo 27,13 Lt įmoką, įmokėtą už 630 kv. m žemės sklypą Nr. 21, esantį sodininkų bendrijoje „Žiburėlis“, Drąseikių kaime, Lapių seniūnijoje, Kauno rajone. E. Š. norėjo minėtą žemės sklypą išsipirkti, tačiau paaiškėjo, kad ji to padaryti negali dėl Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 9 straipsnio 3 punkte numatyto apribojimo užsienio subjektams įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemę. Dėl šių aplinkybių E. Š. 2009 m. lapkričio 5 d. sutartimi 27,13 Lt įmoką, įmokėtą už minėtą 630 kv. m žemės sklypą Nr. 21, perleido pareiškėjai, kuri tokiu būdu parėmė atitinkamas teises ir pareigas, kiek tai susiję su nurodyta įmoka ir jos paskirtimi. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2009 metų tapo sodininkų bendrijos „Žiburėlis“ nare ir naudojasi sklypu Nr. 21. Ji pateikė visus reikiamus dokumentus šio sklypo įsigijimui ir papildomai sumokėjo 2,02 Lt pagal patikslintą sklypo kainą, taip pat buvo parengtas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Tačiau ginčijamu įsakymu atsakovas vis tik nusprendė sklypo neparduoti, nes, atsakovo nuomone, teisės aktai nenumato, jog asmens, kuris buvo sumokėjęs už sodo sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet nesudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, sumokėta suma galėtų būti įskaityta atitinkamą sklypą įsigyjančiam kitam asmeniui. Pareiškėja nurodė, kad su atsakovo pozicija dėl sklypo nepardavimo nesutinka. Perėmusi 1992 metais sumokėtas įmokas už žemės sklypą, pareiškėja tapo jas sumokėjusio asmens teisių ir pareigų perėmėja, todėl turi teisę sklypą išsipirkti iš valstybės.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad atsakovas, priimdamas byloje ginčijamą įsakymą, atliko civilinio teisinio pobūdžio veiksmą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykiuose. Esant šioms aplinkybėms, kyla abejonių, ar aptariamas ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju skundžia aktą (įsakymą), kuriuo buvo sukurtos civilinės teisinės pasekmės, t. y. atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja šį aktą ginčija civiliniais teisiniais pagrindais, savo reikalavimus grįsdama tuo, kad yra įvykęs pirkėjo teisių perėmimas, leidžiantis jai atitinkamą sklypą įsigyti. Tai sudaro pagrindą teigti, jog keliamas ginčas iš esmės yra civilinis, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį perduoti Kauno miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasJanina StripeikienėRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys