Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. D., Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė Judita Valevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdį pranešta tinkamai (36 b. l.). Pareiškėjo A. D. interesams byloje atstovauja jo atstovas advokatas Modestas Vogulis (14 b. l.).

Pareiškėjo atstovas advokatas Modestas Vogulis pareiškėjo pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad suinteresuotas asmuo G. D. yra vienintelis pareiškėjo sūnus, jis jokių pretenzijų į motinos palikimą nereiškė ir nereiškia. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties priėmė ne tik nekilnojamąjį turtą faktiškai jį pradėdamas valdyti, bet ir buities ir kitus namų apyvokos daiktus, juos naudoja pagal paskirtį.

Suinteresuotas asmuo G. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta (35 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau kartu su pareiškimu teismui yra pateiktas suinteresuoto asmens patvirtinimas, kuriame nurodyta, jog A. D., tiek būdamas santuokoje, tiek po motinos L. Z. D. mirties, naudojosi ir naudojasi prie (duomenys neskelbtini) esančiu garažu. Taip pat nurodyta, kad dėl paveldėjimo, po mamos mirties, nesikreipė. Jokių pretenzijų dėl garažo paveldėjimo teisių savo tėvui A. D. nereiškia ir ateityje nereikš (11 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė Judita Valevičienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta (37 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 str. 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Nustatyta, kad pareiškėjas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis (20 b. l.). Suinteresuotas asmuo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) - mirusios L. Z. D. ir A. D. sūnus. Daugiau pirmos eilės paveldėtojų nėra. Po L. Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties nei pareiškėjas, nei kiti asmenys pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (10 b. l.). Byloje duomenų, jog L. Z. D. būtų sudariusi testamentą, nėra. Mirusiosios L. Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos metu (CK 3.87 str. 1 d., 22 b. l.). Pareiškėjas pareiškime nurodė ir pareiškėjo A. D. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po savo sutuoktinės mirties pareiškėjas palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, iki šiol tiek jam priklausančią garažo dalį, tiek sutuoktinei priklausančią garažo dalį, namų apyvokos daiktus, buities reikmenis, naudoja pagal paskirtį ir prižiūri kaip savo. Tarp įstatyminių paveldėtojų prieštaravimų nėra, pirmos eilės paveldėtojas sūnus G. D. su pareiškėjo pareiškimu sutinka, nurodė, kad pretenzijų dėl mamos palikimo pareiškėjui neturi ir neturės. 2016 m. sausio 4 d. rašytiniu patvirtinimu ir 2016 m. balandžio 4 d. rašytiniu patvirtinimu (duomenys neskelbtini) namo gyventojai A. L., D. P., S. S., V. M. bei A. Z. patvirtino, kad A. D. naudojosi ir naudojasi prie (duomenys neskelbtini), esančiu garažu.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.). Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad A. D. po sutuoktinės L. Z. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui A. D. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi įstatymas tokių išlaidų atlyginimo įstatymas nenumato (CPK 443 str. 6 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str.1 d., civilinio proceso kodekso 259 – 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs turtą valdyti, priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės L. Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.