Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-544-903/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
II-544-903/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00524-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pareiškėjas
L. D.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-544-903/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00524-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant pareiškėjui L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos R. B. atžvilgiu, nes tarp pareiškėjo L. D. ir R. B. dėl paskolintų pinigų negrąžinimo susiklostė civiliniai sutartiniai santykiai. Kadangi šiuo atveju ginčas kilęs iš civilinių sutartinių santykių, visų pirma jis turi būti sprendžiamas civilinės teisės priemonėmis. Šiuo atveju administracinio nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio (sukčiavimas), neįžiūrima.

Šalies argumentai

Skundu L. D. prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad jis rašė pareiškimą dėl R. B. pasiskolintų ir negrąžintų 50 Eur ir, jo nuomone, reikia vadovautis ne ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, kad L. D. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą be pakeitimų. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK kyla, kai padaryta žala viršija 150 Eur, o šiuo atveju L. D. nurodo, jog jam padaryta žala yra 50 Eur, todėl jo skunde nurodytas prašymas yra nelogiškas ir nepagrįstas. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas peržiūrėjus visą surinktą administracinio nusižengimo bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, kas neginčytinai įrodo, kad R. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, o tarp asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu L. D. skundo reikalavimus iš esmės palaikė. Nurodė, kad jam reikalingas dokumentas, kurį galėtų pateikti antstoliui. Jis paskolino R. B. 60 litų, kada tiksliai nepamena, bet tai buvo, kai litai ėjo į pabaigą. R. B. yra jo pažįstama, su ja susipažino kazino „Nesė“. Ten jis ir R. B. lošdavo, tačiau dabar jis nebelošia ir alkoholio nevartoja. 2022 m. kovo 11 d. R. B. vėl iš jo pasiskolino 32 Eur bei pažadėjo iki 2022 m. kovo 24 d. atiduoti. Neįsivaizduoja, kodėl jai vėl paskolino. Manė, kad gal ji išloš kazino, nors niekada nematė, jog R. B. būtų išlošusi pinigų. Jam ji sakė, kad įsidarbino ir pažadėjo atiduoti. Surizikavo skolindamas pinigus R. B.. Vakar ją susitiko prie „Avitelos“ ir ji vėl paprašė paskolinti 4 Eur, tačiau jis nesutiko, nes jo tėvukas ligoninėje. Jis žino, kad reikia R. B. parašo ant vekselio dėl skolos. Nežino, ar R. B. turi pinigų grąžinti skolą. Ji jam pažadėjo 2022 m. spalio 5 d. pinigus grąžinti. Mano, kad gali viską išspręsti civiline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę.“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse daugybę kartų yra pasisakyta ir pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011ir kt.).

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad norint pradėti administracinio nusižengimo ar baudžiamąją teiseną pagal konkretų straipsnį būtina surinkti duomenis, galinčius pavirtinti šio administracinio nusižengimo ar baudžiamojo nusikaltimo pagrindo egzistavimą. Iš bylos duomenų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo L. D. parodymų matyti, kad jis savanoriškai savo rizika paskolino pinigus R. B., žinodamas jos finansines galimybes. Taigi akivaizdu, kad tarp pareiškėjo L. D. ir R. B. susiklostė civiliniai sutartiniai santykiai. Ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinio, o ne baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso tvarka, pareiškėjas turi galimybę savo galimai pažeistas teises ginti teisme civilinio proceso tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti Institucijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos L. D. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą nepakeistą ir L. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus