- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-275-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. C.
- Atsakovas
- R. C.
- Advokatai
- Diana Dūdienė, Kęstutis Čilinskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui R. C. (institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. C. 2009-04-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu padidintą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. C. periodinėmis išmokomis po 700 Lt per mėnesį nepilnamečiam sūnui N. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997-03-27 sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N., - ¼ dalis visų atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu išlaikymo dydis padidintas iki 275 Lt kas mėnesį. Tačiau teismo priteistas ir padidintas išlaikymas nebeatitinka sūnaus poreikių, išlaidos nepilnamečiam sūnui išlaikyti didėja vaikui augant, be to, nuo 2005 m. yra pasikeitusios būtiniausių daiktų (aprangos, avalynės), maisto produktų, gyvenamojo būsto šildymo, medikamentų kainos. Jos ir sūnaus mėnesio išlaidos yra apie 2750 Lt, todėl šios išlaidos turi būti padalytos iš dviejų. Jos materialinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi, nes ji studijuoja Vilniaus pedagoginio universiteto pedagogikos ir psichologijos fakultete, studijų kaina – 1797,50 Lt per pusmetį, darbo užmokestis apie 1050 Lt kas mėnesį, todėl pajamų neužtenka užtikrinti būtiniausiems gyvenimo poreikiams. Ji su sūnumi gyvena jos motinai priklausančiame bute, nekilnojamojo turto, vertingo kilnojamojo turto (automobilio) neturi. Dėl to atsakovas turėtų skirti didesnį išlaikymą sūnui, t. y. 700 Lt kas mėnesį.
Nagrinėjant bylą teisme ieškovė J. C. sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu padidintą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. C. periodinėmis išmokomis po 600 Lt per mėnesį nepilnamečiam sūnui išlaikyti.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies t. y. pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui išlaikyti dydį ir priteisė iš atsakovo R. C. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. C. po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2009-04-20, iki sūnaus pilnametystės, išskaičiavus nuo 2009-04-20 atsakovo R. C. sumokėtą išlaikymą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimą, pavedė šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei sūnaus atstovei – motinai J. C., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo R. C. ieškovei J. C. 17 Lt išlaidas už į bylą pateiktas pažymas, valstybei 81 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės J. C. atsakovui R. C. – 126 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus N. turi specialių poreikių, susijusių su sveikata, kurių neginčija atsakovas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sūnui išlaikyti per mėnesį būtina vidutiniškai išleisti 1400 Lt, kad visos ieškovės nurodytos išlaidos sūnui išlaikyti yra pagrįstos. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas R. C. yra sudaręs kitą santuoką, kurioje auga nepilnametis sūnus, atsakovo turtinę padėtį, ieškovės turtinę padėtį, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant ją su ieškove, yra geresnė. Atsižvelgdamas į tai, bei į tai, kad atsakovas turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo dydį, vadovaudamasis CK 3.192, 3.201 str., teismas padidino iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą iki 500 Lt. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti išlaidas dėl nepilnamečio vaiko kambario remonto. Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Atsakovas R. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš jo nepilnamečiam sūnui N. C. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kol sūnus sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2009-04-20 jo sumokėtą išlaikymą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimą, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei sūnaus atstovei – motinai J. C., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad teismas, nustatydamas 500 Lt dydžio išlaikymą neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.201 str., kadangi po 2006-01-27 sprendimo priėmimo vaiko priežiūros išlaidos nepasikeitė, vaiko specialūs poreikiai nenustatyti, ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t. y. ieškovė gauna apie 1500 Lt darbo užmokestį, jo turtinė padėtis taip pat nepasikeitė. Jis nesutinka, kad sūnus turi specialių poreikių, nes, anot ieškovės, berniukas yra alergiškas žiedadulkėms, ieškovė neįrodė, kad sūnui yra naudojama antialerginė patalynė. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 1400 Lt suma, pažymėjo, jog kai kurie vaiko poreikiai galėtų būti tenkinami racionaliau, iš teismo argumentų, ieškovės pateiktų skaičiavimų jis sprendžia, kad vaiko poreikiams tenkinti pakankama yra 960 Lt suma. Jis pripažįsta, kad vaikui per mėnesį gali būti skiriama 50,89 Lt mokyklinėms prekėms, 75 Lt maitinimui mokykloje, 130 Lt aprangai, 400 Lt maistui, 200 Lt komunaliniams mokesčiams, taip pat apie 100 Lt kitoms išlaidoms. Kadangi ieškovės pajamos per mėnesį yra 1500 Lt, jo – 1100 Lt, jis turi kitą nepilnametį sūnų, 400 Lt išlaikymas sūnui N. yra pagrįstas ir pakankamas jo minimaliems būtiniausiems poreikiams tenkinti. Jis nesutinka su teismo argumentais, kad šioje byloje yra svarbus vaikų lygybės principas, nes teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su antroje santuokoje gimusiu sūnumi N.. Be to, iki kreipimosi į teismą jis kas mėnesį apmokėdavo sūnaus N. išlaidas už mobiliaus ryšio paslaugas (apie 60 Lt), savanoriškai teikė 340 Lt išlaikymą, o ne 275 Lt, kaip buvo nustatyta teismo sprendimu. Tai, kad jis turi butą, 18 transporto priemonių nėra pagrindas spręsti, kad jo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes šios aplinkybės buvo ištirtos ir nustatytos, į jas atsižvelgta teismui priimant 2006-01-27 sprendimą, butas įsigytas pagal kreditavimo sutartį. Be to, šiuo metu jo vardu yra registruotos 4 transporto priemonės, iš kurių 2 yra areštuotos vykdomojoje byloje dėl išlaikymo sūnui N. išieškojimo, 2 automobiliai yra nenaudojami, jų remontas netikslingas, trečias automobilis yra parduotas, tačiau dėl nežinomų priežasčių naujasis savininkas neįregistravo savo vardu šios transporto priemonės.
Atsiliepimas
Ieškovė J. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas neteisingai nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, kadangi prašo padidinti išlaikymo dydį tik 100 Lt mažiau nei priteisė teismas, moka mokesčius nuo 1200 Lt sumos per mėnesį, verčiasi automobilių prekyba. Atsakovas neįrodė, kad 16 transporto priemonių jis naudoja savo asmeninėms reikmėms, turi galimybę išlaikyti tiek automobilių. Apelianto argumentai, kad automobiliai yra parduoti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas nepriteisė iš atsakovo išlaidų, kurias ji patyrė remontuodama sūnaus kambarį, o tai pablogino jos turtinę padėtį. Teismas konstatavo, kad atsakovas pripažino, jog sūnus turi specialių poreikių, o atsakovas tik apeliaciniame skunde ėmė ginčyti šią aplinkybę. Sūnaus N. padėtis ir galimybės gauti paramą yra blogesnės, nei atsakovo sūnaus iš antros santuokos, kadangi sūnus N. tik su ja, močiutės bute, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad esama dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų padėtis yra skirtinga ir vadovavosi vaikų lygybės principu. Atsakovo prašymas sumažinti teismo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui prieštarauja CK 3.192 str. 2 d. nustatytiems proporcingumo reikalavimams, nes išlaidas vaikui išlaikyti paskirčius lygiomis dalimis, jai tektų medicinos priežiūros išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu nustatytą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui N. C. ir priteisė iš atsakovo R. C. išlaikymą 500 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki N. C. pilnametystės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės J. C. ir atsakovo R. C. santuoka buvo nutraukta 1996-11-15 (b. l. 4), (duomenys neskelbtini) gimė šalių nepilnametis sūnus N. (b. l. 5). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1997-03-27 sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. po ¼ dalį visų rūšių atsakovo R. C. pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL, mokamų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu buvo pakeistas, t. y. išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis padidintas iki 275 Lt kas mėnesį (b. l. 12-13). Šalių nepilnametis sūnus N. gyvena su motina, ieškove J. C., 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Pagal bylos duomenis vaiko poreikių tenkinimu rūpinasi vien ieškovė, t. y. ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu, kad būstas būtų sutvarkytas ir atitiktų vaiko poreikius. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis teikė 340 Lt dydžio išlaikymą sūnui, tačiau nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių, jog jis bendrauja su sūnumi, t. y. kad su vaiku praleidžia savaitgalius, šventes, dalį atostogų, kurių metu rūpinasi vaiko maistu, laisvalaikiu, lavinimu, užtikrina buities sąlygas ir pan. Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius duotoje išvadoje nurodė, kad bendraujant su nepilnamečiu N. C., vaikas paaiškino, kad tėvas (atsakovas R. C.) juo nesidomi, jam neskambina, nelanko (b. l. 76-77). Atsakovas teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad ieškovė neleidžia bendrauti su sūnumi, tačiau byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti. Kadangi atsakovas nedalyvauja kasdieniniame vaiko gyvenime, o apsiriboja tik pinigų mokėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti atsakovas savo sūnui, į tai atsižvelgia, nes tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Ieškovė J. C. 2009-04-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu iki 275 Lt padidintą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. C. periodinėmis išmokomis po 700 Lt per mėnesį nepilnamečiam sūnui N. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti iki sūnaus pilnametystės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė sumažino savo reikalavimą nuo 700 Lt iki 600 Lt (b. l. 95). Ieškovė nurodė, kad 2006-01-27 priteistas išlaikymo dydis turėtų būti padidintas, kadangi iš atsakovo R. C. priteistas išlaikymas nebeatitinka sūnaus poreikių, išlaidos nepilnamečiam sūnui išlaikyti didėja vaikui augant, be to, nuo 2005 m. yra pasikeitusios būtiniausių daiktų (aprangos, avalynės), maisto produktų, gyvenamojo būsto šildymo, medikamentų kainos, vaikas serga nuolatiniu alerginiu rinitu, todėl vaikui reikalingi vaistai, antialerginė patalynė, jos turtinė padėtis yra pablogėjusi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2006-01-27 yra padidėję, vaikas turi specialių poreikių, susijusių su sveikata, atsakovo R. C. turtinė padėtis, lyginant ją su ieškovės, yra geresnė, todėl padidino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu priteistą iš atsakovo R. C. sūnaus N. išlaikymą nuo 275 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-27 sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui N. teiktino išlaikymo dydį iki 500 Lt.
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes ir įrodymus apie jų nepilnamečio sūnaus N. poreikius, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti yra reikalinga didesnė nei 800 Lt suma. Tuo labiau, kad atsakovas pats apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra reikalinga 960 Lt suma (b. l. 108). Šioje byloje turi būti vertinama ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiai, kurie vaikui augant didėja ir yra didesni, nei jie buvo 2006-12-27 sprendimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius davė išvadą byloje, kad ieškinys yra pareikštas išimtinai nepilnamečio N. C. interesais, kadangi iš atsakovo R. C. priteistas 275 Lt išlaikymas sūnui kas mėnesį yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų kasdienių berniuko poreikių tenkinimo, neatitinka teismų praktikos, davė išvadą, kad ieškinys yra tenkintinas (b. l. 75-76). Pirmosios instancijos teisme buvo išklausytas šalių nepilnametis sūnus N., kuris paaiškino, kad viskuo rūpinasi ir jam reikalingus daiktus perka mama, kad jam valgyti mama perka daug, daug gamina, tačiau pinigų trūksta. Dėl to jis nebevalgo mokyklos bufete, negali lankyti baseino, nors labai norėtų išmokti plaukti, nelanko dainavimo pamokų, tik kartą per metus eina į kiną ar spektaklį, laisvalaikiu su mama pasivaikšto mieste. Jis serga alergija, žydint medžiams, vartoja vaistus, turi paprastą patalynę, o ne ypatingą (b. l. 97-98). Iš Vilniaus rajono Centrinės poliklinikos medicininio pažymėjimo matyti, kad nepilnamečiam N. C. diagnozuotas nuolatinis alerginis rinitas (b. l. 58). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad šalių sūnus N. nėra alergiškas žiedadulkėms. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio poreikiais, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo už antialerginę patalynę sūnui N.
Įvertinus nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą savo vaikui tokio dydžio, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė neturi nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 9, 10). Savo gyvenamąją vietą ieškovė yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šis butas priklauso jos motinai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji dirba Vilniaus miesto darželyje (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1050 Lt (b. l. 2). Iš byloje esančios SoDra pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, kad ieškovė nuo 2008-10-06 dirba biudžetinėje įstaigoje, jos darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. – buvo 4523,91 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 83-84). Už nepilnametį sūnų ieškovei yra mokama 52 Lt išmoka. Ieškovė pateikė 2008-09-03 Vilniaus pedagoginio universiteto ir studento, sutinkančio mokėti visą studijų kainą, sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovė studijuoja Vilniaus pedagoginiame universitete, studijų kaina yra 14,38 MGL (1797,50 Lt) per semestrą, pinigų sumokėjimo kvitus (b. l. 11, 48, 49). Atsakovas yra sudaręs santuoką su J. C., santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. C. (b. l. 51). Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 87-88). Iš 2009-08-11 užklausos VĮ „Regitra“ matyti, kad atsakovui tą dieną priklausė 18 transporto priemonių, iš kurių 2 buvo areštuotos (b. l. 89-90). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu jo vardu yra registruotos 4 transporto priemonės, iš kurių 2 yra areštuotos vykdomojoje byloje dėl išlaikymo sūnui N. išieškojimo, 2 automobiliai yra nenaudojami, jų remontas netikslingas, trečias automobilis yra parduotas. Iš VĮ „Regitra“ 2010-02-17 pažymos matyti, kad atsakovo R. C. vardu yra registruotos šios transporto priemonės: 1992 m. Opel Kadett, 1996-03-06 (pirmo registravimo data) VW Golf, 1993-06-01 (pirmo registravimo data) VW Transporter, 2003-01-04 (pirmo registravimo data) Mersedes Benz 208. Atsakovas neteikė duomenų, kad neareštuotos transporto priemonės yra nenaudojamos, jų remontas netikslingas, jos neturi jokios materialinės vertės. Atsakovas dirba UAB „Dažyti verta“, jo darbo užmokestis nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. – buvo 7309,52 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 27, 28). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra 1000 – 1100 Lt, atsakovas neieško geriau apmokamo darbo, nes užsiima šeimos verslu, nenori dirbti papildomai, nes turi skirti laiko šeimai. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad jis dėl savo išsilavinimo, sveikatos ar kitų aplinkybių negalėtų gauti geriau apmokamo darbo. Aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, tvirtina tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, iš savo pajamų gali mokėti už 2008-08-29 lizingo sutartimi įsigytą 2006 m. automobilį Peugot Boxer, išlaikyti savo sūnų N., mokėti nurodomą 400 Lt išlaikymą sūnui N.
Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį N., įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi teikti išlaikymą sūnui N., atsižvelgė į atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį, pagrįstai nustatė, kad N. poreikiams užtikrinti yra reikalingas didesnis išlaikymas. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį tvirtina, kad ir atsakovo sutuoktinė gali teikti išlaikymą sūnui N.. Atsakovo sutuoktinė J. C. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. – buvo 9265,88 Lt (neatskaičius mokesčių) (b. l. 52).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, ieškovei priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Ieškovė J. C. už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1500 Lt (b. l. 115). Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas K. Čilinskas parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo 2010-02-22 vykusiame teismo posėdyje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalių dydžių 8.11 p. už atsiliepimą į ieškinį surašymą priteistina 1200 Lt (1,5*800) suma, už advokato K. Čilinsko dalyvavimą 2010-02-22 teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, kuris truko 30 min., vadovaujantis Rekomendacijų 8.18, 9 p. ieškovei iš atsakovo priteistina 120 Lt (0,15*800) suma. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1320 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. C. iš atsakovo R. C. 1320 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. C. 11,10 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).