Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-17 · Civilinė byla Nr. e2-98-912/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
e2-98-912/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01605-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
L. J.
Atsakovas
UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūrai
Kategorijos
  • 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-98-912/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01605-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal UAB „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovei UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūrai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 26 d. nutarties, prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad apie nutartį sužinojo 2021 m. gruodžio 2 d. ir tą pačią dieną nurodė advokatams ją skųsti. Apie tai, kad skundas nepaduotas, pareiškėjas sužinojo 2021 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas buvo komandiruotėje Šiauliuose, todėl negalėjo anksčiau pateikti atskirojo skundo. Terminas atskirajam skundui paduoti praleistas ne daug ir dėl didelio užimtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė panaikinti ar sumažinti pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirtą 1 000 Eur baudą.

4. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo nepakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas bei neįrodė, jog terminą apskųsti 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodytą išvadą teismas grindė tokiais motyvais:

4.1. Teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties kopija tą pačią dieną per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųsta pareiškėją atstovavusiems advokatams D. P. ir E. M.. Pareiškėjas turėjo teisę nurodytą nutartį apskųsti iki 2021 m. gruodžio 6 d.

Šalies argumentai

4.2. Pareiškėjas, teigdamas, kad apie 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį sužinojo tik 2021 m. gruodžio 2 d., nepateikė įrodymų, jog jo advokatai būtų netinkamai vykdę CPK 118 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą nedelsiant pranešti atstovaujamajam apie gautus procesinius dokumentus ar nepagrįstai atsisakę teikti klientui paslaugas – parengti skundą ir apskųsti 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį. Teismas pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes pareiškėjas galėtų įrodinėti keldamas advokatų atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimą klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai esą jam advokatai laiku nepranešė apie teismo nutartį ir neįvykdė pavedimo ją apskųsti yra nepagrįsti ir negali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjo pozicija prieštaringa, nes atskirajame skunde, kurį prašoma priimti atnaujinus praleistą terminą, pareiškėjas nurodo, kad advokatai tinkamai jam atstovauja.

4.3. Pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad buvo komandiruotėje. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo komandiruotėje, neįrodo, jog dėl jos pareiškėjas negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo. Užimtumas dėl kasdienės veiklos nėra svarbi priežastis, dėl kurios praleistas įstatyme nustatytas terminas. Pareiškėjas neįrodė, kad jo užimtumas buvo neordinarus, t. y. jis viršijo įprastą užimtumą ir dėl to pareiškėjas iš tikrųjų negalėjo laiku pasinaudoti teise į apeliaciją.

4.4. Teismas akcentavo, kad ši byla yra elektroninė, pareiškėjas yra aktyvus EPP vartotojas, todėl tai, kur yra ieškovo buvimo vieta, nėra kliūtis susipažinti su nutartimi ir ją apskųsti. Aplinkybė, kad terminas apskųsti nutartį praleistas ne daug – keturias dienas, yra nepakankama šiam terminui atnaujinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymo, jog advokatai netinkamai įvykdė pareigą. Dėl to pareiškėjas prie atskirojo skundo pridėjo advokato E. M. elektroninį laišką, kuriame advokatas prašė pareiškėją apteikti nuomonę dėl to, skųsti teismo nutartį dėl baudos ar ne. Pareiškėjas su advokatu telefonu aptarė apskundimą, bet advokatas nesiteikė parašyti atskirojo skundo ir informuoti pareiškėjo. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku paklausė advokato, ar šis apskundė nutartį, bet advokatas pradėjo išsisukinėti, jog neva nematė perspektyvų ir nebuvo pavedimo. Tai sužinojęs, pareiškėjas pats pradėjo rašyti atskirąjį skundą.

6.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo išvykęs į komandiruotę. Teismas turi iniciatyvos laisvę ir galėjo pareikalauti pateikti papildomų įrodymų. Pareiškėjas nurodė, kad jis gyveno viešbutyje. Tai įrodo sąskaita ir pareiškėjo atliktas mokėjimas. Be to, buvo priimtas įsakymas dėl komandiruotės.

6.3. Dėl teisėjos G. Č. procesinių sprendimų turėjo spręsti ne ji pati, bet kitas teisėjas. Dėl to priimtas šališkas, neobjektyvus ir neteisėtas procesinis sprendimas.

6.4. Teismų praktikoje atnaujinami tie terminai, kurie praleisti nedaug. Atstovas netinkamai atliko pareigą, neinformavo pareiškėjo, kad nepateikė atskirojo skundo. Tuo metu pareiškėjas buvo komandiruotėje. Jis terminą atskirajam skundui paduoti praleido kelias dienas. Dėl to yra pakankamas pagrindas šiam terminui atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

9. Viena iš pareiškėjo nurodytų priežasčių, kodėl jis praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties paduoti, yra ta, kad, pareiškėjo teigimu, advokatas neįvykdė pareiškėjo pavedimo parengti ir pateikti teismui atskirąjį skundą.

10. Iš pareiškėjo pridėto advokato E. M. 2021 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško matyti, kad advokatas pranešė pareiškėjui apie 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį, taip pat kad teismas nesutiko panaikinti (sumažinti) baudos, kad teismo motyvai gan griežti, kad šią nutartį galima skųsti iki 2021 m. gruodžio 6 d., bet advokatas nemato didelių perspektyvų. Tai pat nurodytame elektroniniame laiške advokatas paprašė pareiškėjo pranešti savo nuomonę. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku atsakė advokatui, kad: argumentas, jog jis (pareiškėjas) yra teisininkas, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir nepraktikuoja teisės; duomenys yra septynių metų senumo; UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūra neužsiima teisine veikla. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 7 d. išsiuntė advokatui elektroninį laišką, kuriame paklausė „pateikėm skundą apeliaciniam?“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs elektroninio susirašinėjimo turinį, daro išvadą, kad iš advokato E. M. užklausos, taip pat pareiškėjo atsakymo negalima suprasti, jog pareiškėjas prašė advokato parengti ir paduoti teismui atskirąjį skundą dėl 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties. Pareiškėjas savo elektroniniame laiške tik pakomentavo nurodytos teismo nutarties motyvus, bet aiškiai nenurodė advokatui skųsti šios nutarties. Pareiškėjas teigia, kad su advokatu kalbėjo taip pat ir telefonu bei susitarė, jog advokatas apskųs aptariamą teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik pareiškėjo paaiškinimo nepakanka tokiai aplinkybei įrodyti. Be to, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra paneigta, nes advokatas E. M. 2021 m. gruodžio 8 d. elektroniniame laiške pareiškėjui pranešė, jos neteikė atskirojo skundo dėl baudos, nes nematė perspektyvų ir pareiškėjas nebuvo davęs pavedimo tokiam skundui rengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik po to, kai pasibaigė terminas atskirajam skundui paduoti, dar iš advokato 2021 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško žinodamas, kad paskutinė diena skundui paduoti yra 2021 m. gruodžio 6 d., advokatui adresuotame 2021 m. gruodžio 7 d. elektroniniame laiške paklausė, ar advokatas padavė skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog atskirojo skundo dėl 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties negalėjo paduoti per įstatyme nustatytą terminą (iki 2021 m. gruodžio 6 d.), nes advokatas neįvykdė pareiškėjo pavedimo.

11. Kitą priežastį, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą 2021 m. lapkričio 26 d. nutarčiai skųsti, pareiškėjas nurodo aplinkybę, jog jis buvo išvykęs į komandiruotę. Pareiškėjas pateikė UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūros direktoriaus L. J. 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymą, kuriuo įsakė save išleisti į komandiruotę Šiaulių rajone trims dienoms 2021 m. gruodžio 8–10 d. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad buvo išvykęs į komandiruotę, bet taip pat ir įvertino aptariamą aplinkybę bei padarė išvadą, jog pareiškėjo komandiruotė nebuvo svarbi priežastis, dėl kurios praleistas terminas 2021 m. lapkričio 26 d. nutarčiai skųsti. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjas didelę reikšmę skyrė aplinkybėms, kad jis buvo išvykęs į komandiruotę Šiaulių rajone, aptarti ir įrodyti. Vis dėlto pareiškėjas iš viso nepasisako dėl aplinkybių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, t. y. kad pareiškėjo užimtumas dėl komandiruotės buvo neįprastas, didesnis ir tai buvo kliūtis laiku parengti ir paduoti atskirąjį skundą. Be to, pirmosios instancijos teismas akcentavo reikšmingą aplinkybę, t. y. kad nagrinėjama byla yra elektroninė ir kad pareiškėjas yra aktyvus EPP vartotojas. Dėl to su visais elektroninės bylos procesiniais dokumentais pareiškėjas turėjo teisę susipažinti bet kuriuo laiku ir būdamas bet kurioje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į įvykių chronologiją. Apie 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį pareiškėjas sužinojo iš advokato 2021 m. gruodžio 1 d. elektroninio laiško. Paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2021 m. gruodžio 6 d. Apie tai, paduotas skundas ar ne, pareiškėjas advokato pasiteiravo 2021 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjo komandiruotė prasidėjo ir advokatas atsakė, kad nepadavė skundo, 2021 m. gruodžio 8 d. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad apie 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį pareiškėjas sužinojo likus savaitei iki komandiruotės pradžios, todėl pareiškėjas nepagrįstai ja remiasi kaip kliūtimi skundui paduoti. Dėl aptariamos priežasties neturi reikšmės taip pat tai, kad terminą atskirajam skundui paduoti pareiškėjas praleido ne daug – keturias dienas. Taigi atskirajame skunde pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad komandiruotė nebuvo svarbi priežastis, dėl kurios praleistas terminas 2021 m. lapkričio 26 d. nutarčiai skųsti.

12. CPK 106 straipsnyje reglamentuotas teismo baudų skyrimas, o CPK 107 straipsnyje – baudos panaikinimas ar sumažinimas. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 107 straipsnio 2 dalimi, dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.

13. Iš nurodytų civilinio proceso teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas nustatė tokį baudos peržiūrėjimo modelį, kai teisę peržiūrėti paskirtą baudą turi tik tas asmuo, kuriam paskirta bauda. Be to, nurodytas asmuo gali prašyti teismą (teisėją ar teisėjų kolegiją), kuris paskyrė baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Taigi būtent baudą paskyręs teisėjas ar teisėjų kolegija turi teisę spręsti dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Tai nelaikytina CPK 21 straipsnyje įtvirtinto teisėjų ir teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principo pažeidimu, nes CPK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmeniui paskirtos baudos, kaip teismo nuobaudos, peržiūros mechanizmas nėra bylos nagrinėjimas pakartotinai pirmosios instancijos teisme ar bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Peržiūrint paskirtą baudą pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, sprendžiamas procesinis klausimas ir civilinė byla nenagrinėjama iš esmės bei nepriimamas galutinis teismo sprendimas dėl bylos esmės. Dėl to baudai pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį peržiūrėti netaikomas CPK 71 straipsnyje nustatytas ribojimas – neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas. Taigi pareiškėjas nepagrįstai kelia klausimą, kad civilinę bylą nagrinėjusi teisėja, paskyrusi pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti teisėjau nušalinimą, negalėjo peržiūrėti paskirtos baudos ir spręsti atskirojo skundo, paduoto CPK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, priėmimo klausimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kuriuo teigiama pirmosios instancijos teismą priėmus šališką, neobjektyvų ir neteisėtą procesinį sprendimą.

14. Dėl visų šioje nutartyje nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Teisėjas Tomas Venckus