- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 1-1228-369/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- O. K.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Advokatai
- Agata Aganauskienė
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. K. a./k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (vykdo individualią veiklą), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, pritaikius 64¹ straipsnį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. K., 2019 m. lapkričio 12 d., apie 14.05 val., prie PC „Iki“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Mindaugo g. 25, Vilnius, vairuodamas automobilį „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimą, kuriame numatytas nurodymas, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, KET 101 punkto reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 114 punkto reikalavimą, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbuline eiga pertrenkė automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusią G. R., dėl ko G. R. dėl patirtų kūno sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais O. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis O. K. kaltu prisipažino pilnai. Jis neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, dėl jo kaltės (neatidumo), įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo G. R.. Nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Jis atlygino dalį jai padarytos neturtinės žalos, sumokėjo 500 eurų ir sudarė rašytinę Taikos sutartį kurią pateikė teismui. Šioje sutartyje kaltinamais įsipareigojo likusią 1500 eurų žalą atlyginti per 12 mėnesių, kiekvieną mėnesį į nukentėjusiosios nurodytą banko sąskaitą pervesti po 125 eurus. Kaltinamasis prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą, nes susitaikė su nukentėjusiąja ir ji neturi jam pretenzijų.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnio tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. R. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. apie 14:20 val., išėjo iš Mindaugo g., Vilniuje esančio PC „Iki“ ir ėjo per automobilių stovėjimo aikštelę. Jai lėtai einant matė, kad aikštelėje važiuoja pilkos spalvos lengvasis automobilis. Ji ėjo toliau, nes niekam netrukdė. Eidama pajuto smūgį į nugarą ir nukrito. Krisdama susižeidė ir juto stiprų dešinės kojos skausmą. Nukritusi atsisuko ir pamatė, kad prie jos galine dalimi stovi tas pats pilkas automobilis. Ji suprato, kad šis automobilis ją kliudė. Iš automobilio išlipęs vairuotojas vyras prie jos priėjo ir ėmė ją kelti. Ji buvo šoko būsenos. Vairuotojas pasakė, kad nuveš ją į ligoninę. Ji atsakė, kad labai skauda koją, tačiau ligoninė jos nepriims, nes ji su savimi neturi asmens dokumentų. Taip pat pasakė, kad ji gyvena netoli, (duomenys neskelbtini) ir vairuotojas ją nuvežė namo. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) kiemo vartus, sustojo. Ištraukė ją iš automobilio ir pasodino ant kėdės, kurią išnešė kaimynė. Ją pasodinęs vairuotojas išvažiavo, o kaimynė jos prašymu iškvietė GMP. Vairuotojo kviesti GMP ji neprašė. Netrukus atvyko GMP, kuri nuvežė ją į ligoninę ir iškvietė policiją. GMP ji nurodė įvykio aplinkybes. VšĮ RVUL jai nustatė šlaunikaulio lūžį. Į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams nurodė eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio vietoje vairuotojas jai siūlė 60 eurų, po to dar 100 Eurų. Pasakė, kad labai skuba, kad gali jai duoti 100 Eurų, nes daugiau neturi. Paimti pinigus ji atsisakė. Vairuotojas apie eismo įvykį jai nieko nesakė ir jos neatsiprašinėjo. Ji nematė ir negirdėjo, kad vairuotojas kviestų GMP ir policiją. Pati jo šito neprašė, tik sakė, kad skauda koją (b.l. 27, 28).
Ikiteisminio tyrimo metu specialistė J. M. – Č. susipažinusi su jai pateiktais G. R. medicinos dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad G. R. nustatyta odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių patinimu dešinės plaštakos V piršto srityje, dešinio šlaunikaulio kaklo lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 34).
Ikiteisminio tymo metu buvo apžiūrėtas UAB „3a“ pateiktas apsaugos kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2019 m. lapkričio 12 d., apie 14.05 val., prie PC „Iki“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mindaugo g. 25, Vilnius, kaltinamojo O. K. vairuojamas automobilis judėdamas atbuline eiga, kliudo aikštelėje stovinčią nukentėjusiąją G. R. ir ją parbloškia ant žemės (b.l. 23).
Byloje esantys įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad O. K. kaltas dėl įvykusio autoįvykio, nes automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbuline eiga buvo nepakankamai atidus, nepastebėjo stovinčios nukentėjusiosios ją parbloškė ir sužalojo. Tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir kiti rašytiniai bylos duomenys (apsaugos vaizdo kamerų įrašai). Autoavarijos metu G. R. padarytus kūno sužalojimus patvirtina baudžiamojoje byloje esantis jos medicininių dokumentų apžiūros protokolas. Aukščiau paminėtų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad O. K. pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir atsiradus pasekmėms įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis O. K. ir jo gynėja prašė teismo nutraukti iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Buvo teigiama, kad kaltinamasis pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino dalį jai padarytos neturtinės žalos ir sudarė rašytinį susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjos išsakyta poziciją, akcentuodamas, kad nagrinėjamoje byloje nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos privalomos sąlygos, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes byloje yra duomenys, kad O. K. po teismo nagrinėjamo įvykio, 2020 m. sausio 11 d. būdamas neblaivus, viešoje vietoje be jokios priežasties sumušė moterį ir už šiuos veiksmus 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas viešųjų darbų bausme, be to O. K. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas. Šios faktinės aplinkybės, pasak prokuroro, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad O. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir galima BK 38 straipsnio pagrindu nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.
Motyvuojamoji dalis
BK 38 straipsnyje nustatyta, kad teismas asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimti sprendimą atleisti konkretų asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį teismas gali (bet neprivalo), tik įvertinęs visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu nustatęs, jog egzistuoja aukščiau nurodytų sąlygų visuma.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes O. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis pripažino savo kaltę. Atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos neturtinės žalos, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo ir su nukentėjusiąja susitaikė. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo O. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas viešųjų darbų bausme, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybės, duomenys apie O. K. taikytas administracinės nuobaudas neleidžia bylą nagrinėjančiam teismui priimti kategoriškos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog O. K. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Tokiu būdu, nenustačius vienos iš įstatymo numatytų būtinųjų sąlygų, t. y. tai, kad nėra pagrindo manyti, jog O. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra teisinio pagrindo atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas O. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. O. K. padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į O. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka. O. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos ir sudarydamas su nukentėjusiąją Taikos sutartį susitarė dėl likusios žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal O. K. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.
O. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi bendrinama su 2020 kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausme.
Byloje nėra duomenų, kad O. K. autoįvykio metu būtų vairavęs automobilį neblaivus. Jo darbinė veikla ir gaunamos pajamos yra susijusios su automobilio vairavimu, todėl teismas daro išvadą, kad O. K. atžvilgiu netikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio 6 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas ir jam uždrausti naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str. teismas;
nusprendė:
O. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 24 MGL, t.y. 1200 Eurų bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 16 MGL dydžio t.y. 800 Eurų piniginę baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmę – piniginę baudą subendrinti su 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę 16 MGL dydžio t.y. 800 Eurų piniginę baudą ir 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką O. K. įskaičiuoti bausmės laiką atliktą pagal 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Viešųjų darbų pradžią O. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaudamasis BPK 352 straipsniu ir BVK 22 straipsniu išaiškinti O. K., kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į bet kurią biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT237300010002458204, esančią AB banke „Swedbank”, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyti bylos numerį) “, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo O. K. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.