- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-92-493/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. (toliau – M. T.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. T.:
- neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, BK 72² straipsniu, M. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 15 d. 5.50 val. iki 2018 m. liepos 16 d. 15.07 val. (dvi paros) ir laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. M. T. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. liepos 15 d. apie 4.49 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,46 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu sudavė sutuoktinei V. T. vieną smūgį į kaktą dešinėje pusėje ir vieną smūgį į žandą kairėje pusėje, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.
2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje.
2.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo galimybes, įvardino tik tam tikras aplinkybes, kurios, teismo manymu, yra pakankamos šiam institutui pritaikyti, tačiau neatliko kompleksinio visų aplinkybių vertinimo, kurios nulemia priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
2.2. Skunde nurodoma, kad įvertinus M. T. asmenybę ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, buvusius teistumus, aplinkybę, kad nuteistasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, kurios iš esmės nulėmė tik menkas M. T. pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. T. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
2.3. Apeliantė pažymi, jog M. T. atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Skunde nurodoma, jog šiuo konkrečiu atveju, išanalizavus visas įvykio aplinkybes matyti, kad nuteistasis gyvena asocialų gyvenimo būdą. Nežiūrint į tai, kad pateikti duomenys patvirtiną M. T. dalyvavimą darbo rinkoje, tačiau iš įvykio aplinkybių matyti ir tai, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 4.49 val., į namus, kuriuose tuo metu buvo ir jo mažametė dukra, nuteistasis grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, kur sukėlęs konfliktą savo sutuoktinės atžvilgiu panaudojo smurtą, todėl šioje situacijoje, M. T. pasirinkus tokį neigiamą gyvenimo būdą – girtavimą, jo gyvenimo šeimoje negalima besąlygiškai vertinti kaip pozityvaus reiškinio, kadangi dėl tokio šeimos nario elgesio, kiti šeimos nariai praranda galimybę turėti saugią ir ramią aplinką.
2.4. Prokurorė nurodo, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti M. T. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, nėra jokio teisinio pagrindo.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą prašė atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su M. T. paskirta bausme, prašant ją pakeisti – sugriežtinti, remiantis prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama M. T. kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai nevertintini.
5.1. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. T. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6. Prokurorės teigimu, švelninti M. T. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nuteistojo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog M. T. negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Prokurorės teigimu, nuteistasis gyvena asocialų gyvenimo būdą. Nežiūrint į tai, kad pateikti duomenys patvirtiną M. T. dalyvavimą darbo rinkoje, tačiau iš įvykio aplinkybių matyti ir tai, kad 2018 m. liepos 15 d. apie 4.49 val., į namus, kuriuose tuo metu buvo ir jo mažametė dukra, nuteistasis grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, kur sukėlęs konfliktą savo sutuoktinės atžvilgiu panaudojo smurtą, todėl šioje situacijoje, M. T. pasirinkus tokį neigiamą gyvenimo būdą – girtavimą, jo gyvenimo šeimoje negalima besąlygiškai vertinti kaip pozityvaus reiškinio, kadangi dėl tokio šeimos nario elgesio, kiti šeimos nariai praranda galimybę turėti saugią ir ramią aplinką, dėl ko, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Prokurorė nurodo, kad viena iš priežasčių, kodėl nuteistojo atžvilgiu negalėjo būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos yra ta, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo prokurorės argumentu, kadangi teismų praktikoje yra nustatyta, kad BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-511/2018). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449/2016). Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-457-677/2015, 2K-449/2016). Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ne tik į minėtą aplinkybę, tačiau įvertino ir kitas, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad BK 75 straipsnio nuostatos buvo taikytos nepagrįstai.
7. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad taikant asmeniui realią laisvės atėmimo bausmę, tam tikrais atvejais gali būti padaryta didelė neigiama įtaka jo socialiniams ryšiams. Nagrinėjamu atveju pritaikius realią laisvės atėmimo bausmę, M. T. netektų darbo, todėl negalėtų finansiškai išlaikyti savo šeimos, jo sutuoktinei vienai tektų auginti ir išlaikyti mažametę dukrą, mokėti mokesčius. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į veikos padarymo aplinkybes – buitinis konfliktas tarp sutuoktinių. Vertinant veikos pavojingumą būtina pažymėti, kad tai yra smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, kūno sužalojimai nepadaryti. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos – nagrinėjamu atveju nuteistasis atsiprašė savo sutuoktinės, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, labai dėl to gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, gyvena šeimoje, augina mažametį vaiką, dirba. Vertinant šias aplinkybes ir skiriant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskyrė įpareigojimus neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą, o nustačius, kad M. T. smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teisėjų kolegijos manymu paminėtos priemonės yra ribojančios nuteistojo elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, todėl BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai traktuoja prokurorė, nagrinėjamu atveju buvo taikytos pagrįstai, kadangi bausmės tikslai šiuo atveju, pritaikius minėtas priemones, gali būti pasiekti ir neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės.
8. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje ir pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam, todėl panaikinti nuteistajam taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, teisinio pagrindo nėra. Šių duomenų visumoje Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.