Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š., a. k., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. Panevėžio r., Užunevėžių k., Šilo g. 39, teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ž. Š. jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nenustatytu laiku, nuo 2010 m. gruodžio 17 d., 11.00 val. iki 2010 m. gruodžio 18 d., 15.00 val. su pertraukomis smurtavo J. D. atžvilgiu, t.y. supykęs, kad J. D. šlapinasi ant grindų ir lovos, suėmęs nukentėjusiajam už pakarpos, trankė jo galvą į grindis, spardė gulinčio nukentėjusiojo galvą, o taip pat, pakėlęs gulinčio J. D. galvą, paleisdavo ją trenktis į grindis, viso sudavė ne mažiau 17 smūgių, iš kurių ne mažiau 15 - į galvos sritį, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą, kančias, bei padarė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda ir poodine kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, tarpuakyje, kairiame smilkinyje, kairiame skruoste ir nosyje, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešinės akies vokuose ir dešiname skruoste, nosyje, poodinę kraujosruva dešiniame žaste ir odos nubrozdinimą nugaroje, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairiame skruoste, pasmakrėje ir smakre, kraujosruvas kaktos ir viršugalvio minkštuosiuose audiniuose ir tai sąlygojo kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nuo kurio, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui, J. D. mirė, t.y. itin žiauriai nužudė J. D..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. Š. kaltė įrodyta.

Sužalojimai padaryti dėl kietų, bukų, ribotus paviršius turinčių daiktų poveikio, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant kojomis keletą valandų ar parą iki mirties.

Galimybė, kad J. D. susižalojo griūdamas yra atmestina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija bei kiekis.

Lavono kraujyje rasta 1,06 promilės etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (b. 1. 18 -19, 22).

Ž. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu manekeno pagalba pademonstravo rankomis ir kojomis suduotus smūgius J. D. į galvos sritį. Taip pat pademonstravo kaip koja pakėlęs J. D. galvą, paleisdavo ją kristi ant grindų (b.l. 77-81).

Liudytojas S. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat pademonstravo kaip Ž. Š. trankė J. D. galvą į grindis, parodė, kaip J. D. dar kartą apsišlapinus, Ž. Š. spardė jo galvą, pakėlęs už pakarpos, trankė ją į grindis. Pademonstravo, kaip kaltinamasis pakeldavo koja galvą ir paleisdavo ją kristi (b.l. 49-56).

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2010-12-18, 18. 19 val. Ž. Š. kraujyje nustatyta 3.15 promilės alkoholio (b.l. 61)

Psichikos sveikatos centre bei priklausomybių ligų kabinete Ž. Š. neregistruotas (b.l. 99).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (toliau Išvadoje) nustatyti nukentėjusiojo J. D. kūno sužalojimai visiškai atitinka kaltinamojo Ž. Š., o taip pat tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų S. Š. ir G. B. papasakotų bei Ž. Š. ir S. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstruotų smūgių sudavimo būdą, lokalizaciją ir laiką. Kaltinamojo bei liudytojų parodymais nustatyta, kad Ž. Š. su J. D. nuo 2010 m. gruodžio 12 d. gėrė alkoholinius gėrimus jo nuomojamame bute. 2010 m. gruodžio 17 d., apie 11.00 val., užpykęs, kad J. D. šlapinasi ant grindų ir ant lovos, spardė koja galvą, veidą, paėmęs už pakarpos, trankė galvą į grindis. 2010 m. gruodžio 18 d., matant G. B. ir S. Š., tęsė smurto veiksmus: prieidavo prie gulinčio J. D., koja iškeldavo jo galvą iki pusės metro ir paleisdavo kristi ant grindų, spardė galvą bei, paėmęs už pakarpos, trankė ją į grindis. Reikia pažymėti, kad kaltinamojo bei tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai – suduotų smūgių skaičius, būdas, eiliškumas ir kt. – šiek tiek skiriasi, šie nesutapimai paaiškinami asmenų girtumu bei sugebėjimu įsiminti atskiras įvykio detales, o taip pat praėjusiu laiko tarpu. Tačiau jų parodymais darytina kategoriška išvada, kad Ž. Š. nuo 2010 m. gruodžio 17 d., 11.00 val. iki 2010 m. gruodžio 18 d., 15.00 val. su pertraukomis spardė J. D. galvą, trankė ją į grindis ir pakėlęs galvą koja, leisdavo jai nukristi, dėl ko, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui, J. D. mirė. 2010 m. gruodžio 16 d. J. D. sumuštas nebuvo, galimybę susižaloti griūnant pačiam teismo medicinos specialistas pateiktoje išvadoje kategoriškai atmetė. Seka, kad Ž. Š. pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė J. D. mirties priežastis, t.y. Ž. Š. tyčia nužudė J. D..

Ž. Š. teigia, kad kančių J. D. sukelti nenorėjo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Toks nužudymo ypatumas konstatuojamas atsižvelgiant į panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas objektyviai nustatytas aplinkybes. Nustatyta, kad visi Ž. Š. padaryti trauminiai poveikiai buvo nukreipti tik į žmogaus gyvybei pavojingą ir skausmingą kūno vietą - galvą. Jų, pagal Išvadą, buvo ne mažiau penkiolikos, nors pagal liudytojų ir paties kaltinamojo parodymus, galėjo būti ir daugiau. Kaltinamojo veiksmai pasižymėjo ypatingu žiaurumu. Nebegalinčio pasikelti nuo žemės daug vyresnio ir fiziškai silpnesnio nukentėjusiojo galvą Ž. Š. spardė kojomis, daužė į grindis, išklotas keramikinėmis plytelėmis, pakėlęs galvą koja apie pusę metro, leisdavo jai kristi. Smurtavo su pertraukomis ilgą laiką - nuo 2010 m. gruodžio 17 d., 11.00 val. iki 2010 m. gruodžio 18 d., 15.00 val., dalis smurto veiksmų padaryta kitų asmenų akivaizdoje. Liudytojas S. Š. tvirtino, kad J. D. 2010 m. gruodžio 17 d., prašė nemušti, siūlė pinigų – tai rodo, kad mušimas nukentėjusiajam kėlė dideles fizines kančias. 2010 m. gruodžio 18 d., nors kalbėti jam buvo sunku, bet dar turėjo sąmonę, todėl jautė mušimu keliamą skausmą. Šaukdamas: „aš jam dar dadėsiu“, puolė mušti ir tada, kai mirtinai sumuštas J. D. gulėjo kraujo baloje ir kriokė, tačiau atėjęs jo sūnus Ž. D. jį sulaikė. Nukentėjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,06 promilės etilo alkoholio ir tai galėjo šiek tiek prislopinti fizines kančias, tačiau pagal teismų praktiką tai neturi lemiamos reikšmės, vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktika“ biuletenis Nr. 21, psl. 238). Taigi, įvertinus padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją, panaudoto smurto trukmę ir intensyvumą, darytina išvada, kad Ž. Š. nužudė J. D. itin žiauriai. Būdamas normalaus protinio išsivystymo ir turėdamas pakankamą gyvenimišką patirtį (nusikaltimo padarymo metu buvo 36 metai), neabejotinai suprato, kad spardydamas gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, trankydamas ją į grindis bei, pakėlęs koja, leisdamas jai kristi iš pusės metro, sukels nukentėjusiajam stiprų skausmą, dideles fizines kančias bei padarys nukentėjusiajam sužalojimus, kurie pavojingi tiek sveikatai, tiek gyvybei. Savo sąmonėje pasekmių nedetalizavo, todėl darytina išvada, kad veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, Ž. Š. padarytas nusikaltimas kvalifikuotinas kaip nužudymas itin žiauriai pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. Kadangi kaltinamojo bei liudytojų parodymai dėl objektyvių priežasčių (girtumo, situacijos netikėtumo, sugebėjimo įsiminti aplinkybių detales) skiriasi, teismas kaltinimą tikslina pagal teismo medicinos ekspertizės išvadą.

Ž. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nukentėjusysis ilgą laiką girtavo Ž. Š. bute, prišlapino ant lovos ir grindų ir, nors buvo varomas išeiti, to nepadarė. Tai vertintina kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į dvi atsakomybę lengvinančias, vieną sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Ž. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 2 d. 6 p. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad Ž. Š. nužudė žmogų brutaliu būdu – spardant ir trankant jo galvą į žemę. Nusikaltimą padarė praėjus dviems dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kitoje baudžiamojoje byloje (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendis). Baustas administracine tvarka (b.l. 94-95) nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Charakterizuojamas neigiamai, kaip išgėrinėjantis ir agresyvus asmuo. Išsiskyręs, tačiau savo keturiais vaikais nesirūpina. Tai rodo, kad kaltinamasis yra stokojantis atsakomybės, neigiamai orientuota ir asociali asmenybė. Įvertinus šias, dvi atsakomybę lengvinančias (BK 59 str. 1 d, 2 p., 6 p.) ir vieną atsakomybę sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybes, Ž. Š. skirtina bausmė, artima sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kaip minėta, Ž. Š. padarė nusikaltimą praėjus kelioms dienoms po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio paskelbimo. Juo pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. skirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (BK 75 str.). Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. sausio 5 d. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsniu ir atsižvelgus į šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamos veikos bei kaltininko pavojingumą, bausmės bendrintinos pilno sudėjimo būdu (kasacinė byla Nr. 2K-220/2008).

Byloje pareikštas nukentėjusiąja pripažintos J. D. sesers D. T. civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti 2229,25 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 30).

Turtinę D. T. 2229,25 Lt žalą sudaro laidojimo išlaidos, kurios pagrįstos byloje esančiais dokumentais (b.l. 27, 28). Teisiamojo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gavo 1040 Lt dydžio laidojimo pašalpą, kurios ieškinyje neįvertino, todėl šia suma priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas. Taigi D. T. iš Ž. Š. priteistina (2229,25 – 1040) 1189,25 Lt dydžio turtinė žala.

Nukentėjusiosios D. T. prašymas priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Be abejo, netekusi brolio, kuris buvo brutaliu būdu nužudytas kaltinamojo, D. T., kaip ir nurodyta ieškinyje, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip minėta, Ž. Š. veiksmais brutaliai - spardant galvą ir trankant ją į grindis, nužudytas žmogus. Kaltė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors kaltinamasis sutiko su pareikšto ieškinio dydžiu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, taigi ir realios galimybės atlyginti 50 000 Lt dydžio ieškinį taip pat neturi. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į E. T. M. K. 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį. Pagal šį kriterijų santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Teisiamojo posėdžio metu D. T. pripažino, kad su broliu gyveno skirtinguose miestuose, susitikdavo kartą per metus, pagalbos vieni kietiems neteikdavo. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, į paties nukentėjusiojo J. D. netinkamą elgesį nusikalstamos veikos metu, o taip pat ir į teismų praktiką analogiškose bylose, D. T. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant 10 000 Lt.

Daiktiniai įrodymai: Ž. Š. striukė, kelnės, pusbačių pora, J. D. dvejos kelnės, kojinės, marškiniai, trys džemperiai ir striukė, J. D. plaukų ir nagų su panagių turiniu bei kraujo lyginamieji pavyzdžiai, keturi vokai su biologiniu bandiniu, 2 vnt. nuorūkų, 4 daktiloplokštelėmis su pirštų atspaudais, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės pridėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str.1 d. ir 187 str. 2 d. skirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę Ž. Š. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. balandžio 11 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. balandžio 11 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą Ž. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. Š. nukentėjusiajai D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti ir 1189 (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt devynis) litus 25 centus turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: Ž. Š. striukę, kelnes, pusbačių porą, J. D. dvejas kelnes, kojines, marškinius, tris džemperius ir striukę, J. D. plaukų ir nagų su panagių turiniu bei kraujo lyginamuosius pavyzdžius, keturis vokus su biologiniu bandiniu, 2 vnt. nuorūkų, 4 daktiloplokštelėmis su pirštų atspaudais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.