- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-234-174-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Stanislovas Valužis
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Vilkienė Baudž. byla Nr. 1A–234-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. birželio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-03-17 nuosprendžio, kuriuo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. ir ir 281 str. 3 d. ir nuteistas:
pagal BK 281 str. 3 d. – laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., pastaroji bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir 2008 m. vasario 4 d. nutartimi paskirta bausme ir nustatyta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš A. Š. 4189,08 Lt žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai bei 3800 Lt žala ir 1000 Lt neturtinė žala J. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad jis, „2007 m. gruodžio 18 d. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - J. V. priklausantį 2200 litų vertės automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra 2007-12-18, tarp 00 val. ir 4 val. A. Š., būdamas J. V. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), Šilutės r., ir pasakęs J. V. dukrai N. R., kad mama liepė jai paduoti automobilio „VW PASSAT“ raktelius, juos gavo ir pasiėmęs minėtą automobilį juo išvažiavo į Šilutės r. Usėnų kaimą.“
Be to, jis „vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė eismo saugumo taisyklių 59 p.,172 p., 269.3 p. ir 269.4 p. reikalavimus, nurodančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai bei, kad vairuotojas privalo pasilikti įvykio vietoje ir imtis priemonių, kad būtų išsaugoti įvykio pėdsakai, tai yra 2007-12-18 apie 08.10 val. Šilutės r. Usėnų sen. Ruzgių k., kelio Galzdonai-Usėnai-Degučiai 10-ame kilometre, A. Š., vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, dėl to kelio posūkyje jo nesuvairavo ir to pasėkoje automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Po įvykio iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kartu važiavusiems keleiviams R. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, A. I. – nesunkus sveikatos sutrikdymas ir R. T. - nežymus sveikatos sutrikdymas.“
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl per griežtos bausmės ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad kaltinimai neatitinka jo veiksmų. Jis automobilio nepagrobė ir jo neužvaldė, o jį paėmė naudotis esant šeimininkės sutikimui, tačiau pastaroji, žinodama atsakomybę už leidimą vairuoti automobilį asmeniui, kuris neturi tokios teisės, tyrimo metu šitas aplinkybes paneigė. Teigia, kad bylą teismas išnagrinėjo nepilnai.. Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281 str. 1 d. jis prisipažįsta visiškai, sutinka atlyginti padaryta žalą nukentėjusiesiems, todėl būdamas laisvėje jis galės greičiau atlyginti padarytą žalą.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija kaltę dėl sukčiavimo. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis J. V. automobilio raktelius paėmė neteisėtai ir tokiu būdu užvaldė svetimą automobilį. Apeliantas teigia, kad J. V. jam pati leidusi pasinaudoti jos automobiliu, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina nei pati J. V., nei kiti įrodymai. R. J. parodė, kad paryčiais begeriant degtinę A. Š. paklausė, kur yra J. V. automobilio raktai, nes jis nori važiuoti. Kas padavė raktelius, jis nežino, tačiau pats A. Š. jam pasakė, kad raktelius davė jo sesuo J. V.. J. V. raktelių nuo mašinos niekam neduodavo (b. l. 163). Nukentėjusioji J. V. taip pat paneigė A. Š. parodymus. Ji parodė, kad A. Š. neprašė automobilio raktelių (b. l. 164). Liudytojas N. R. parodė, kad A. Š. ieškojo raktelių nuo jos mamos J. V. automobilio virtuvėje, taip pat buvo įėjęs į miegamąjį, tačiau mamos nežadino, negirdėjo, kad jo mama būtų davusi raktelius (b. l. 165). Liudytoja N. R. taip pat nepatvirtino A. Š. parodymus, kad jos mama J. V. liepė jai paduoti automobilio raktelius. Ji parodė, kad būtent A. Š. jai pasakė, kad jos mama J. V. liepė jam duoti raktelius nuo automobilio ir 20 Lt, tačiau pati mama jai to nesakiusi, ji taip pat nematė, kad jis būtų žadinęs jos mamą ir prašytų automobilio raktelių (b. l. 164).
Apeliacinės instancijos teismas neabejoja apylinkės teismo išvada, kad apeliantas raktelius nuo automobilio užvaldė neteisėtai, apgaule. Niekas iš liudytojų nepatvirtino tokių apeliacinio skundo argumentų, kad nuteistajam J. V. leido paimti raktelius ir pasinaudoti jos automobiliu. Liudytojai patvirtino, kad J. V. miegojo, o apeliantas nukentėjusiosios nežadino. Be to, A. Š. suklaidino ir R. J., jam pasakydamas, kad raktelius jam davė jo sesuo J. V., o ne J. V. dukra. Akivaizdu, kad apeliantas raktelių paprašė J. V. dukters N. R., kurią suklaidino, kad jos mama leido jam paimti raktelius ir dar paduoti 20 Lt. Tačiau tokios nustatytos aplinkybės nepaneigia automobilio raktelių užvaldymo neteisėtumo, atitinkamai buvo užvaldytas ir svetimas turtas – J. V. automobilis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad rakteliai buvo užvaldyti apgaule. Vėliau, turėdamas šiuos automobilio raktelius, jis neteisėtai užvaldė J. V. automobilį. Tai reiškia, kad jis pasinaudojo apgaule prieiti prie svetimo turto – automobilio.
Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam A. Š. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę.
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
A. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas, bausmės neatlikęs, todėl teistumas jam neišnykęs. Apylinkės teismas teisingai parinko laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos dydį. Kadangi nauja E. Š. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Nustatytos bausmės už nusikalstamas veikas nelaikytinos aiškiai per griežtos, neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. Paskirtos bausmės subendrintos tinkamai, paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.