- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-348-267/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-348-267/2013
Teisėjas Nerijus Masiulis Procesinio sprendimo kategorija 124.1; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 29 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013‑02-15 nutarties civilinėje byloje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1408-672/2009.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Tarnyba), kaip Šiaulių apskrities viršininko administracijos (toliau ir – ŠAVA) teisių ir pareigų perėmėja žemės tvarkymo ir administravimo srityje, veikianti valstybės vardu valstybei paveldint žemę, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. A2-1408-672/2009 nagrinėjimo procesą ir priimti naują sprendimą – netenkinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – ŠAVMI) 2009‑08-21 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-641-440/2009. Nurodė, kad Tarnyba 2012-08-23 gavo antstolės 2012-08-20 raginimą Nr. 09/08/00378/S3b-34401. Raginimu antstolė informavo Tarnybą, kad vykdo Akmenės rajono apylinkės teismo 2003-06-23 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-508-02-2003 ir ragino sumokėti 806,31 Lt skolą, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2003-06-23 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 114,94 Lt vykdymo išlaidas antstolei. Be to, raginime buvo nurodyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-29 nutartimi Nr. A2-1408-672/2009 mirusi skolininkė pakeista į jos teisių perėmėją – valstybę, kurią atstovauja ŠAVMI ir ŠAVA. Taip pat nurodė, kad Tarnyba tik 2012-10-31, gavusi Akmenės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-1408-672/2009 medžiagos kopijas, nustatė, kad minėto teismo 2009-11-29 nutartimi Tarnyba, kaip Lietuvos valstybės atstovė, veikianti žemės tvarkymo ir administravimo srityje, turi atsakyti už palikėjos skolas, neviršydama valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, todėl tik nuo 2012-10-31 jai tapo žinomos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2013-02-15 pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad apie tai, jog dėl Tarnybos materialiųjų teisių ir pareigų yra priimtas teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje, į kurios nagrinėjimą Tarnyba nebuvo įtraukta, Tarnyba sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau, kaip 2012-08-23, kai gavo raginimą, kuriame aiškiai nurodyta, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-29 nutartimi Nr. A2-1408-672/2009 mirusi skolininkė pakeista į jos teisių perėmėją – valstybę, kurią atstovauja ŠAVMI ir ŠAVA, kurios teisių perėmėja yra Tarnyba. Teismo manymu, antstolei adresuoto Tarnybos 2012-09-04 rašto Nr. 1SD-(3.2)-2130 dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo turinys aiškiai rodo, kad Tarnybai buvo žinomos visos reikšmingos aplinkybės dėl ŠAVA atžvilgiu priimtų Akmenės rajono apylinkės teismo nutarčių civilinėse bylose dėl skolininkės pakeitimo. Dėl to teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas ne vėliau, kaip 2012-11-23, tačiau Tarnybos 2013-01-29 prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2013-02-01. Kadangi pareiškėja jokių svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė ir praleisto termino atnaujinti neprašė, o teismas, savo ruožtu, iš turimos medžiagos nenustatė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, dėl kurių jį reikėtų atnaujinti teismo iniciatyva, prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisinių santykių šalimi yra pati Lietuvos valstybė, o ne kuri nors konkreti jos institucija. Dėl šios priežasties, teismo procesinio dokumento, kuriuo išsprendžiamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas, rezoliucinėje dalyje būtent valstybė turi būti aiškiai nurodyta kaip procesinių teisių ir pareigų perėmėja. Teismo vertinimu, keičiant skolininką į jo teisių perėmėją valstybę, jai atstovaujančios institucijos (ar institucijų) nurodymas nutarčių rezoliucinėse dalyse buvo perteklinis, nes institucijos šiuo atveju valstybę atstovauja ne pagal teismo nutartį, o pagal norminius teisės aktus.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-277-875/2013, priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-29 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1408-672/2009 ir atnaujinti civilinės bylos Nr. A2-1408-672/2009 nagrinėjimo procesą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėja nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos antstolei adresuotame 2012-09-04 rašte buvo nurodyta, jog nors skolininkė mirė 2005 m. gruodžio 28 d., o Lietuvos valstybė skolininkės turtą paveldėjo 2008-07-31, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, jog kreditorė UAB „Akmenės energija“ būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ar kad šis terminas būtų pratęstas. Šios aplinkybės neabejotinai paaiškėjo tik 2012-10-31, gavus Akmenės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. A2-1408-672/2009 medžiagos kopijas, todėl laikytina, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepraleido termino prašymui paduoti dėl proceso atnaujinimo.
2. Taip pat nurodo, kad kitoks, nei Nacionalinės žemės tarnybos nurodytas, termino eigos traktavimas ir jo suabsoliutinimas šioje konkrečioje situacijoje, kuomet teismas nutartimi neįtraukė vieno iš atsakovo – Lietuvos valstybės – atstovo į bylos nagrinėjimą, o byla apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta, leistų pripažinti, kad formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos nurodomą valstybės interesų ir teisių pažeidimą.
3. Mano, kad Akmenės rajono apylinkės teismas formaliai išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-277-875/2013 ir nukrypo nuo apeliantės atskirąjame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, susijusios su proceso atnaujinimo institutu.
4. Pareiškėjos teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba, neturėdama duomenų apie kreditoriaus arba antstolės reikalavimų pateikimo terminus, privalėjo kreiptis į Akmenės rajono apylinkės teismą dėl bylos medžiagos pateikimo, ir tik susipažinusi su teismo pateikta bylos medžiaga nustatė, jog tiek kreditorius, tiek antstolė, praleido aukščiau minėtus terminus. Dėl to kreditorius arba antstolė neturi teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti skolininkės įsipareigojimų.
5. Nurodo, kad valstybė prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Todėl šioje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, valstybei turėjo atstovauti visos valstybinės institucijos, kurios vykdytų teismo sprendimą pagal kompetenciją, kad galėtų apginti valstybės interesus savo srityje. Mano, kad Akmenės rajono apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog CK 2.36 straipsnio nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad valstybei pereinant išmariniam turtui, o po to iš šio turto tenkinant palikėjo kreditorių reikalavimus, teisinių santykių šalimi yra pati Lietuvos valstybė, o ne kuri nors konkreti jos institucija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 370 str. reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 str. 1 d., teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo institutą. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 str. 1 d. 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 str. 2, 3 d. CPK 370 str. 2 d. nurodyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Be to, iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.
CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
Taigi, iš paminėtų CPK 370 straipsnio nuostatų matyti, kad iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, prašymą pateikęs asmuo gali būti įpareigotas pateikti papildomus įrodymus dėl termino nepraleidimo bei dėl proceso atnaujinimo pagrindų, ir tik tada – antroje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje – teismas iš esmės sprendžia tiek prašymo pateikimo terminų (ne)praleidimo, tiek CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (ne)buvimo klausimus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes nustatė, kad praleistas CPK 368 str. nustatytas trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas. Teismas taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjos nurodyto proceso atnaujino pagrindo, numatyto CPK 366 str. 1 d. 7 p., nebuvimo. Tačiau kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja klausimo ar prašymas paduotas nepraleidus termino bei klausimo dėl proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo, nes tokie klausimai sprendžiami priėmus prašymą atnaujinti procesą antrajame etape. Priešingu atveju būtų pažeisti CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, kad dalyvaujantys byloje asmenys pateiktų atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą, pateiktų papildomus įrodymus dėl terminų skaičiavimo ir teismas šį klausimą išspręstų rašytinio arba žodinio proceso tvarka. Todėl termino praleidimo aplinkybė, ir aplinkybė, kad pareiškėja negali reikalauti proceso atnaujinimo pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. negalėjo būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), kuriuo atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 nutartį panaikinti ir pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.