Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Evelinai Liutkutei, atsakovės atstovei Rasai Štikonaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde Agentūra nesutiko su Komisijos išvada, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamų reikalavimų, kadangi nepagrįstas objektyviais nustatytais faktais bei teisės aktų normomis. Agentūros teigimu, Įsakyme yra tiesiogiai nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jis priimtas, nurodytos esminės faktinės aplinkybės bei Įsakymo priėmimo priežastis, o 2015-10-15 APVA išvada dėl Projekto Sutarties išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, netinkamumo finansuoti (toliau – ir Išvada) yra sudėtinė Įsakymo dalis. Akcentavo, kad Įsakymas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Agentūra teigė, kad taikytos poveikio priemonės buvo tinkamai motyvuotos, t. y. Įsakyme nurodyta poveikio priemonė yra pritaikyta atsižvelgiant į Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimo Nr. 1459 redakcija, toliau – ir Taisyklės), nuostatas, kurios suponuoja, kad nustačius pažeidimą ir priėmus sprendimą susigrąžinti projekto vykdytojui išmokėtas paramos lėšas, administruojanti institucija, t. y. APVA, turi susigrąžinti visą netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintą sumą.

Be to, Agentūra teigė, kad Įsakymas atitinka ir kitus VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. Įsakyme aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, nurodoma, kad MAATC turi sugrąžinti nuo Agentūros ir Europos Komisijos jau netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų 13 901,76 EUR (48 000,00 Lt) priskaičiuotą grąžintiną PVM išlaidų dalį (18 proc.) – 2 502,32 EUR (8 640 Lt), jame nurodyta apskundimo tvarka. Įsakymas yra pasirašytas pagal sutektą kompetenciją Agentūros direktoriaus bei jį parengusio asmens.

Agentūros teigimu, Įsakymas yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, pritaikyta poveikio priemonė yra motyvuota, šio įsakymo pagrindu kylančios MAATC pareigos suformuluotos aiškiai, Įsakymas tinkamai perduotas MAATC.

Pabrėžė, kad dėl tų pačių ginčo išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu garantiniu laikotarpiu po pardavimo, tinkamumo finansuoti 2013 m. jau buvo inicijuotas teisminis ginčas, kuris baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-11-28 priimta nutartimi tenkinti Agentūros apeliacinį skundą iš dalies – 2013-05-27 VAAT sprendimą pakeičiant, o bylą perduoti nagrinėti Agentūrai iš naujo. Akcentavo, kad 48 000,00 Lt išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu garantiniu laikotarpiu po pardavimo, tinkamumo finansuoti klausimas pirmojo teismo proceso metu liko neišspręstas.

Agentūra, įvertinusi Europos Komisijos atliktus finansinius koregavimus, t. y. iš Europos Komisijos deklaruotų tinkamų finansuoti lėšų atimtų ir 2002-12-17 Finansinį memorandumą Nr. PH(2002)3280 su vėlesniais pakeitimais viršijančiomis lėšomis užskaitytų netinkamomis pripažintų 13 901,76 EUR (48 000,00 Lt) išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, faktą), priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą dėl nuo Europos Komisijos netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų 13 901,76 EUR (48 000,00 Lt) priskaičiuotos PVM išlaidų dalies (18 proc.) – 2 502,32 EUR (8 640 Lt) grąžinimo į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Pareiškėjos įsitikinimu, vykdant 2007-09-04 sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. A/2007/M/31, pasirašytą MAATC (užsakovas), APVA (perkančioji organizacija) ir UAB (duomenys neskelbtini) (tiekėjas; toliau – ir Sutartis), jokie teisės aktai ar Sutarties reikalavimai nebuvo pažeisti. Akcentavo, kad pagrįstai filtravimo įrenginio garantinio aptarnavimo išlaidas įtraukė į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą ir šios išlaidos turi būti vertinamos kaip defektinių įsipareigojimų nustatymo ir šalinimo išlaidos, o ne įrenginio eksploatavimo išlaidos. Tiekėjo įsipareigojimai, susiję su įrenginio aptarnavimu garantiniu laikotarpiu, numatyti Sutarties 10 skyriuje ir Techninės specifikacijos 10 skyriuje. Akcentavo, kad ir Valstybės kontrolės pastabose nurodama, jog garantiniai įsipareigojimai, susiję su defektų šalinimu, yra tinkamos finansuoti išlaidos.

Pažymėjo, kad Įsakyme nenurodyta jokia pagrįsta jo priėmimo priežastis. Įsakymas grindžiamas Taisyklių 5.2.3 punktu, o minėtų Taisyklių 11.2 punktas įtvirtina būtinybę sprendime nurodyta priežastis susigrąžinti lėšas. Pareiškėjos teigimu, Taisyklių 5.2.3 punktas negalėjo būti taikomas, kadangi nebuvo Sutarties nesilaikymo fakto ir pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra jos kaltės.

Pabrėžė, kad Agentūros Išvadoje suformuluotos priežastys Nr. 1 ir 3 priklausė būtent nuo pačios Agentūros valios ir valstybės institucijų suformuluotos pozicijos, išdėstytos Europos Komisijai bei klaidingų Sutarties interpretacijų. Dėl antros Išvados priežasties nurodė, kad pareiškėja Valstybės kontrolės tyrime nedalyvavo, Agentūra jos veiksmų neskundė, todėl Agentūra nepagrįstai siekia pačios neigiamas pasekmes perkelti pareiškėjai.

Be to, pareiškėjos manymu, neegzistuoja ir kitos faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasi Agentūra galėtų teisėtai ir pagrįstai pareiškėją įpareigoti grąžinti lėšas. Kadangi pareiškėja jokių lėšų, susijusių su Sutartimi iš agentūros negavo, tai ir negali būti įpareigota jų grąžinti. Teigia, kad reikalavimas grąžinti PVM mokestį nuo 48 000 Lt išlaidų sumos yra nepagrįstas reikalavimas sumokėti PVM sumą į Lietuvos Respublikos biudžetą antrą kartą. Pažymėjo, kad mokėjimo prašymą tvirtino ir vykdyti pateikė Agentūra, o ne pati pareiškėja. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.193 straipsnio 4 dalimi, teigė, kad Sutartis turi būti aiškinama tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, o pareiškėjos, kaip priėmusios Agentūros pasiūlytas sąlygas, naudai. Pareiškėjas laikėsi Sutarties ir teisės aktų nuostatų. Kaltę už parengtą sutartį turi prisiimti Agentūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo panaikintas Agentūros Įsakymas. Su Komisijos sprendimu nesutinka Agentūra.

Remiantis Komisijos byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2007-09-04 UAB (duomenys neskelbtini) (Tiekėjas), Agentūra ir pareiškėja pasirašė Sutartį, kurios objektas: filtrato ir nuotekų valymo įrenginio (atvirkštinė osmozė) projektavimas, gaminimas, tiekimas, montavimas, prijungimas, paleidimas-derinimas, bandymai, eksploatacija, priežiūra ir aptarnavimas garantinio laikotarpio metu, kurį atlieka Tiekėjas, atsarginės dalys, reikmenys ir įrankiai užsakovo personai apmokymas, garantijos užsakovui bei kiti techninėje specifikacijoje išvardyti reikalavimai. Sutarties 13.1 punkte nurodyta, kad Perkančioji organizacija (Agentūra) už įvykdytus šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumoka Tiekėjui (UAB (duomenys neskelbtini) 2 650 000 Lt (sumos nurodomos litais) ir PVM – l477 000 Lt (Sutarties 13.1 p.). Sutartyje buvo numatyta, kad Sutarties kaina tiekėjui bus mokama trimis etapais: 20 proc. (530 000 Lt; sumos nurodytos litais) sumokama kaip avansinis mokėjimas, 70 proc. (1 855 000 Lt) sumokama pasirašius įrangos – prekių priėmimo perdavimo aktą, o likusi kainos dalis – 10 proc. (265 000 Lt) – sumokama tiekėjui įvykdžius garantinius įsipareigojimus (sulaikoma suma išmokama pasibaigus garantiniam laikotarpiui; Sutarties 13.4, 13.5 p.). Sumos nurodytos litais be PVM. Sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas privalo garantuoti, jog pristatyta, sumontuota, paleista ir priduota užsakovui įranga yra be defektų, sąlygotų projekto, darbo, medžiagų ar pristatymo kokybės. Ši garantija galioja visai įrangai 730 dienų, o valymo įrenginio membranoms 1460 dienų nuo užsakovo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Komisijos byla, t. 3, l. 3–12).

Agentūros direktorius 2012-12-10 priėmė įsakymą Nr. T1-248, kuriuo nustatė, kad pareiškėja, vykdydama Sutartį, netinkamai panaudojo dalį finansavimo lėšų, nes apskaitoje registruodama projekto metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtraukė įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, tuo pažeisdama Reglamento Nr. 16/2003 23 str. 1 d. Nurodė, kad pareiškėja per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos privalo grąžinti nuo netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų (48 000 Lt) priskaičiuotą grąžintinų PVM išlaidų dalį (8 600 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną (Komisijos byla, t. 1, l. 84).

Komisija 2013-01-28 sprendimu Nr. 3R-29(AG-15/02-2013), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Agentūros direktoriaus 2012-12-10 įsakymo Nr. T1-248 teisėtumo ir pagrįstumo, jį panaikino. Konstatavo, kad pareiškėja pagrįstai įtraukė į įrangos įsigijimo sutartį įrenginio priežiūrai ir aptarnavimui garantinio laikotarpio metu skirtas išlaidas, kadangi jos yra būtinos, kad įrenginys funkcionuotų tinkamai ir be defektų (Komisijos byla, t. 1, l. 90–93).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2013-05-27 sprendimu, Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, t. 1, l. 94–99). LVAT 2013-11-28 nutartimi, išnagrinėjęs Agentūros apeliacinį skundą dėl VAAT 2013-05-27 sprendimo, skundą tenkino iš dalies, t. y. VAAT 2013-05-27 sprendimą pakeitė ir perdavė bylą Agentūrai nagrinėti iš naujo; kitą VAAT 2013-05-27 sprendimo dalį (ta apimtimi, kur buvo paliktas galioti Komisijos 2013-01-28 sprendimas Nr. 3R-29 (AG-15/02-2013), kuriuo buvo panaikintas Agentūros direktoriaus 2012-12-10 įsakymas Nr. T1-248) paliko nepakeistą. LVAT konstatavo, kad remiantis Reglamento 23 straipsnio 1 dalimi, išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui pripažintinos tinkamomis, jei jos: 1) buvo įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą; 2) ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Nurodė, kad Agentūra 2012-12-10 įsakyme mini techninį aptarnavimą ir priežiūrą, tačiau neįvardija, kokie techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai buvo atlikti; įsakyme apsiribojama bendro pobūdžio teiginiu, kad įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos nepagrįstai įtrauktos į materialiojo turto įsigijimo savikainą, t. y. įsakyme nėra konkretumo. Taip pat LVAT pažymėjo, kad 2012-12-10 įsakymas negalėjo būti paliktas galioti ir dėl tos aplinkybės, kad jame nėra nuorodos į tipines apskaitos nuostatas minimas Reglamento 23 str. 1 d. Be to, akcentavo, kad vien Reglamento 23 str. 1 d., kaip teisinio pagrindo nurodymas, įsakyme nepakankamas, kadangi kaip matyti iš šios teisės normos būtinas ir papildomas teisinis pagrindimas. LVAT nurodė, kad nustatyti esminiai neatitikimai VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, todėl Agentūros 2012-12-10 įsakymas Nr. T1-248 naikintinas (Komisijos byla, t. 1, l. 100–106).

Agentūra 2014-01-02 raštu Nr. APVA-8 informavo pareiškėją apie atnaujintą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl Projekto Sutartyje numatytų 48 000 Lt išlaidų, susijusių su filtrate įrangos aptarnavimu ir priežiūra, tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Prašė per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti minėtų išlaidų sumos detalizavimą (nurodyti konkrečius aptarnavimo darbus) su visais šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais ir nuorodomis į tipines apskaitos nuostatas (Komisijos byla, t. 2, l. 83–84).

Be to, LVAT netenkino Agentūros prašymo išaiškinti LVAT 2013-11-28 nutartį. LVAT šioje nutartyje nurodė, kad visa apimtimi byla perduota Agentūrai nagrinėti, nustačius, kad 2012-12-10 įsakymas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimams (Komisijos byla, t. 2. 107–110).

Agentūra 2015-10-15 pranešime apie pažeidimą, susijusį su Sanglaudos lėšų naudojimu, Nr. 4 nurodė, kad grąžintinų lėšų suma nenurodyta, nes pagal 2008-04-23 EK gairių Nr. COCOF 08/007/01-EN 7.4 punktą, 2012-06-22 Agentūroje atlikto tyrimo metu netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintos 32 500 Lt (už trumpalaikio naudojimo įrangą) buvo užskaitytos projekto EK sprendimą viršijančių projekto GPG lėšų sumos dalimi. EK 2015-06-15 raštu Nr. ARES(2015) 2489391 informavo, kad iš jai deklaruotų tinkamų finansuoti lėšų atėmė ir 2002-12-17 Finansinį memorandumą Nr. PH(2002)3280 su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2009-03-17 Komisijos sprendimu Nr. K(2009)2072, viršijančiomis biudžeto lėšomis užskaitė Agentūros nustatytas netinkamas išlaidas – tarp kurių – ir 13 901,76 Eur (48 000 Lt) išlaidos, susijusios su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra. Šio pranešimo 9 punkte nurodė, kad Agentūros direktorius 2011-06-23 priėmė įsakymą Nr. T1-160 dėl nuo netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų dalies (32 500 Lt) priskaičiuotos grąžintinos PVM išlaidų dalies (18 proc.), kurią sudaro 5 850 Lt grąžinimo. MAATC šias lėšas grąžino 2013-01-10. Papildomai 13 901,76 Eur pripažinus netinkamomis finansuoti išlaidomis, nuo 13 901,76 Eur priskaičiuota ir papildoma PVM išlaidų dalis – 2 502,32 Eur, kuri negali būti užskaityta projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 Europos Komisijos sprendimą viršijančių lėšų sumos dalimi, turi būti grąžinta į Lietuvos Respublikos biudžetą (Komisijos byla, t. 1, l. 116–117).

Agentūra 2015-10-15 surašė Išvadą, kurioje nurodė, kad, įvertinusi aplinkybę, jog LVAT 2013-11-28 nutartyje nurodyto darbų sąrašo Agentūra neturi, nei Bendrovė, nei Tiekėjas šios informacijos Agentūrai taip pat nepateikia, o Europos Komisija iš jai deklaruotų tinkamų finansuoti lėšų atėmė ir 2002-12-17 Finansinį memorandumą Nr. PH(2002)3280 su vėlesniais pakeitimais viršijančiomis lėšomis užskaitė filtrato įrangos aptarnavimui ir priežiūrai skirtas 13 901,76 Eur (48 000 Lt) lėšas, nusprendė dar kartą inicijuoti 2 502, 32 Eur (8 640 Lt) PVM išlaidų dalies (18 proc.), priskaičiuotos nuo Europos Komisijos (toliau – ir EK) netinkamomis finansuoti pripažintų 13 901,76 Eur (48 000 Lt) išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, grąžinimo procedūrą ir dėl jų priimti naują įsakymą (Komisijos byla, t. 1, l. 113–115).

Agentūros direktorius 2015-10-20 Įsakyme, vadovaudamasis Taisyklių 5.2.3 papunkčiu ir siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, konstatavo, kad Projekto galutinis paramos gavėjas – MAATC netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – apskaitoje registruodamas projekto vykdymo metu įsigytą įrangą, į šio ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą nepagrįstai įtraukė 13 901,76 Eur (48 000 Lt) įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, tuo pažeisdama Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalį. Įsakymo 2 punkte nurodė, kad pareiškėja per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos privalo grąžinti nuo netinkamomis finansuoti pripažintų išlaidų 13 901,76 Eur (48 000 Lt) priskaičiuotą grąžintinų PVM išlaidų dalį 2 502,32 Eur (8 640 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną (Komisijos byla, t. 2, l. 139).

Agentūra 2015-10-20 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1405 informavo Bendrovę apie priimtą Įsakymą bei nurodė, kad 2015-07-28 gavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Ministerija) raštą Nr. ((4.194-2409)-5K-1513539)-6K-1505645, Agentūroje nuspręsta dar kartą inicijuoti 2 502,32 Eur (8 640 Lt) PVM išlaidų dalies (18 proc.), priskaičiuotos nuo Europos Komisijos netinkamomis finansuoti pripažintų 13 901,76 Eur (48 000 Lt) išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, grąžinimo procedūrą ir dėl jų priimti naują įsakymą (Komisijos byla, t. 2, 140–142).

Pareiškėja skundu kreipėsi į Komisiją dėl Įsakymo panaikinimo. Komisija 2016-10-11 sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jį tenkino ir panaikino Įsakymą. Komisija sprendime konstatavo, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo institucija, privalo vykdyti tinkamai ir sprendimus dėl lėšų grąžinimo ir priimti esant tinkamam teisiniam bei faktiniam pagrindui. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog nei Bendrovė, nei Tiekėjas nepateikė Agentūrai pastarosios prašytų duomenų, nepašalina skundžiamosios institucijos pareigos laikytis teisės aktų, įskaitant ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui ir priimti šiuos reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisija Agentūros argumentą dėl atitinkamų duomenų neturėjimo ar negalėjimo juos gauti nelaikė tinkamu argumentu priimant skundžiamą Įsakymą. Padarė išvadą, kad Agentūros direktoriaus Įsakymas nepagrįstas objektyviai nustatytais faktais, teisės normomis, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nuostatų ir yra naikintinas.

Agentūra nesutinka su Komisijos sprendimu ir teigia, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka, Įsakymas pasirašytas pagal suteiktą kompetenciją Agentūros direktoriaus bei jį parengusio asmens. Agentūros teigimu, Įsakymas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Teismas nesutinka su Agentūros vertinimu, kad skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (LVAT 2010-08-24 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010-11-15 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Be kita ko, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, kad Agentūra, prieš priimdama pareiškėjai neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą grąžinti lėšas privalėjo jį tinkamai argumentuoti bei pagrįsti, atitinkamai vėliau nepaliekant abejonės dėl priimtos išvados aiškumo (pagrįstumo).

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Išvada yra sudėtinė Įsakymo dalis. Išvadoje pateikti duomenys vertintini kartu su Įsakymu.

Išvadoje konstatuota, kad Agentūra neturi, o nei Bendrovė, nei Tiekėjas prašomos informacijos Agentūrai taip pat nepateikė, tačiau vis tiek nusprendė dar kartą inicijuoti 2 502, 32 Eur (8 640 Lt) PVM išlaidų dalies (18 proc.), priskaičiuotos nuo Europos Komisijos netinkamomis finansuoti pripažintų 13 901,76 Eur (48 000 Lt) išlaidų, susijusių su filtrato įrangos aptarnavimu ir priežiūra, grąžinimo procedūrą ir dėl jų priimti naują įsakymą (Komisijos byla, t. 1, l. 113–115).

LVAT 2013-11-28 nutartyje panaikino Įsakymą būtent dėl jo neatitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Taigi, Agentūra turėjo iš naujo išnagrinėti bylą, vadovaudamasi minėtoje nutartyje pateiktais LVAT išaiškinimais.

Įsakyme konstatuotas Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Šio Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui, yra tinkamos, jeigu jos įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis.

LVAT 2013-11-28 nutartyje išaiškino, kad pagal Reglamento 23 straipsnio 1 dalį, išlaidos, skirtos pirkti ar statyti įrenginius ir įrangą, kurie turi būti įrengti ir sumontuoti projekte nuolatiniam naudojimui pripažintinos tinkamomis, jei jos: buvo įtrauktos į už įgyvendinimą atsakingos įstaigos ilgalaikio naudojimo įrangos aprašą; ir pagal tipines apskaitos nuostatas yra laikomos kapitalo sąnaudomis. Taigi, Agentūra iš naujo nagrinėdama bylą turėjo nustatyti abi minėtas sąlygas, kad išlaidos negalėtų būti pripažintos tinkamomis. Agentūra turėjo surinkti ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Įsakymą Agentūra grindžia Taisyklių 5.2.3 punktu, kuriame nustatyta, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu pareiškėjas ar projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to, kad projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma.

Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad sprendime nurodomi Taisyklių 11 punkte nustatyti duomenys, įkaitant ir priežastį susigrąžinti lėšas. Šiuo gi atveju nurodomos abstrakčios aplinkybės, nepateikus sprendime individualizuojančių ir aiškių aplinkybių vertinimo. Toks Agentūros sprendimas nėra aiškus, apsiribota Europos Komisijos normų citavimu, nenurodant individualių aplinkybių, būtinų pažeidimui nustatyti LVAT teismo 2013-11-28 nutarties vykdymo aspektu.

Agentūros teigimu, įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidos negalėjo būti pripažintos tinkamomis Reglamento 23 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau tokiai išvadai pagrįsti turi būti vertinamos Sutarties nuostatos bei surinkti papildomi įrodymai tiek iš pareiškėjo, tiek ir iš Tiekėjo. Tik surinkus papildomus duomenis, atsižvelgus į Sutarties esmę, galima daryti motyvuotas išvadas pažeidimui nustatyti.

Agentūra tiek 2012-12-10, tiek ir ginčijamame Įsakyme nurodo techninį aptarnavimą ir priežiūrą, tačiau neįvardija, kokie techninio aptarnavimo ir priežiūros darbai buvo atlikti. Pati Agentūra Įsakyme nurodė, kad nei pareiškėja, nei Tiekėjas reikalaujamų duomenų Agentūrai nepateikė. Taigi, nepateikus duomenų šalims ir Agentūrai pakartotinai nagrinėjant bylą neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo (duomenys nebuvo pateikti), liko neaišku, kuo remdamasi ji sprendė, kad išleisti pinigai negalėjo būti pripažinti tinkamomis išlaidomis ar minėtiems darbams bei paslaugoms išleisti. Taigi, jokio atliktų darbų ar suteiktų paslaugų sąrašo Agentūra nesudarė ir teismui papildomai nepaaiškino.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje (Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje)“ patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje taisyklių, 3 punktą, įgyvendinančioji institucija – institucija, atliekanti šiose taisyklėse nurodytas funkcijas. Įgyvendinančiosios institucijos funkcijas aplinkos apsaugos srityje atlieka Agentūra. Įgyvendinančios institucijos funkcijos apibrėžtos šių taisyklių 11 punkte, kuriame, be kita ko, 11.12 pagal reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, administraciniu, finansiniu ir techniniu požiūriais tikrina projektus pas galutinį paramos gavėją ir (arba) jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus, (11.12 punktas); įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato; 11.16 papunktis).

Taigi, vertinant minėtų taisyklių nuostatas, matyti, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, turi teisę atlikti finansuojamų projektų kontrolę, tikrinti projektus ir įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, spręsti, ar padarytas pažeidimas, ar ne. Akcentuotina, kad tyrimas nebūtinai baigiamas nustatant pažeidimą.

Agentūra (įgyvendinančioji institucija) turi ne tik teisę, bet ir pareigą pagal jai priskirtas funkcijas ir suteiktą kompetenciją atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, jei tyrimo metu paaiškėja, kad paramos lėšos (atitinkama jų dalis) projekto vykdytojui (galutiniam paramos gavėjui) buvo neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos, turi priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių lėšų susigrąžinimo ir atlikti teisės aktų numatytas lėšų susigrąžinimo procedūras. Šiuo atveju Agentūra įpareigota veikti aktyviai. Teismo vertinimu, sprendimas, nurodantis paramos gavėjui grąžinti projekto įgyvendinimo paramos lėšas turi būti motyvuotas, pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais), kurie neabejotinai patvirtintų, kad buvo padaryti atitinkamų ES ir nacionalinės teisės aktų (konkrečių normų) pažeidimai, nebuvo laikytasi paramos teikimo sąlygų ir projekto įgyvendinimo dokumentų (Komisijos sprendimo, Finansavimo memorandumo ir kt.), nukrypta nuo atitinkamo projekto įgyvendinimo tikslų. Taigi, nepakanka nurodyti vien netinkamų finansuoti išlaidų sumą ir bendro pobūdžio teiginį, jog buvo pažeista atitinkamo ES ir (ar) nacionalinės teisės akto norma.

Teismo vertinimu, Agentūra privalėjo įvardyti konkrečius darbus bei paslaugas, tačiau nei Išvadoje, nei Įsakyme jų nenurodė. Pačios Agentūros negalėjimas surinkti reikiamų duomenų Įsakymui pagrįsti, negali sudaryti prielaidų pareiškėjos kaltei pagrįsti. Konstatuotina, kad Agentūra tinkamai nepagrindė sprendimo, nėra aišku kuo remdamasi sprendė dėl išlaidų netinkamumo finansuoti. Savaime pateikta nuoroda į Agentūroje 2015-07-28 gautą Ministerijos raštą nepatvirtina, kad ji tinkamai atliko pažeidimo tyrimą, ėmėsi visų teisinių priemonių informacijai surinkti ir sprendimui susigrąžinti lėšas pagrįsti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, matyti, kad Agentūra netinkamai atliko pakartotinį tyrimą ir nesurinkusi būtinų duomenų apie konkrečius Tiekėjo atliktus darbus ir paslaugas, negalėjo konstatuoti Reglamento 23 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Išvadoje aprašytos faktinės paramos skyrimo aplinkybės, susirašinėjimas su pareiškėja ir Tiekėju (UAB (duomenys neskelbtini)), cituojamas EK normos. Iš susirašinėjimo matyti, kad jokių duomenų nei pareiškėja, nei Tiekėjas nepateikė, nes tokių duomenų neturi. Pareiškėja patvirtino, kad garantiniai darbai nustatyti Sutartyje buvo atlikti. Nesant jokių duomenų, neaišku, kaip Agentūra šiuos teiginius paneigė ir konstatavo pažeidimą. Tai, kad Agentūra teigia neturinti galimybės surinkti LVAT nutartyje nurodytų duomenų, negali patvirtinti, kad tyrimas yra atliktas įvertinus faktines ir realias įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros išlaidų pripažinimo netinkamomis Reglamento 23 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, tai negali būti prielaida vertinimui, kad pareiškėja nesilakė Sutarties ar pažeidė kitus teisinius santykius reglamentuojančius aktus. Agentūra nepateikė dokumento, kuriuo remiantis būtų galima identifikuoti techninio aptarnavimo ir priežiūros darbus, kurie negali būti finansuojami iš Europos Sąjungos paramos. Toks pagrindimas buvo būtinas. Taip pat akcentuotina, kad ir pati Agentūra pagal Sutartį, kaip jos šalis (Perkančioji organizacija) turėjo pareigas pagal Sutartį, užtikrinti tinkamą sutarties įgyvendinimą ir vykdymą, atlikti finansinę kontrolę ir priežiūrą. Taigi, pareiga Agentūrai aktyviai veikti ir rinkti duomenis kilo ne tik iš Europos Sąjungos teisės aktų, VAĮ, bet ir jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-08-11 įsakymu Nr. D1-632, o taip pat ir Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Be to, LVAT nustatė, kad Agentūros 2012-12-10 įsakymas negalėjo būti paliktas galioti ir dėl to, kad jame nebuvo nuorodos į tipines apskaitos nuostatas minimas Reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Šiuo aspektu tyrimas irgi nebuvo atliktas. Remiamasi Valstybės kontrolės išvada. Nagrinėjamu atveju Agentūra turėjo įvardyti konkrečius techninio aptarnavimo ir priežiūros darbus bei pateikti nuorodas į tipines apskaitos nuostatas, kad būtų neabejotinai nustatyta, kokų konkrečių darbų (jų sumos) bei kokiu teisiniu pagrindu Agentūra negalėjo priskirti Europos Sąjungos finansuojamiems darbams ir tiems darbams išleistus pinigus pripažinti tinkamomis išlaidomis. Nagrinėjamu atveju Agentūra turėjo pareigą tinkamai pagrįsti priimtą sprendimą. Negalėdama atlikti tokių veiksmų, neturėjo pagrindo konstatuoti pažeidimo.

Teismas sutinka su Komisijos pateiktu aplinkybių vertinimu ir pritaria jos padarytoms išvadoms, kad Įsakymas Nr. T1-79 laikytinas nepagrįstu objektyviai nustatytais faktais, teisės normomis, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų ir yra naikintinas. Esminė Agentūros nurodyta aplinkybė, kad nei Bendrovė, nei Tiekėjas nepateikė Agentūrai prašytų duomenų, nepašalina Agentūros pareigos laikytis teisės aktų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų. Šiuo atveju institucijos netinkamas pareigų atlikimas negali sukelti neigiamų pasekmių pareiškėjai, kaip galutinei paramos gavėjai. Akivaizdu, kad Agentūra turi pareigą ne tik pagal VAĮ veikti kaip viešojo administravimo subjektas, bet taikydama sankcijas užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės aktais suteitų įgaliojimų vykdymą.

Įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai ginčijamu Komisijos sprendimu pripažintas nepagrįstu objektyviai nustatytais faktais, kurie buvo būtini nustatyti LVAT 2013-11-28 nutartimi, atliekant administracinę procedūrą iš naujo. Konstatuotina, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad kiti Agentūros ir pareiškėjos skundo argumentai nebevertinami, nes neturi teisinė reikšmės, nustačius esmines aplinkybes, dėl kurių Įsakymas pagrįstai buvo panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

nusprendė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.