- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-689-123/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01054-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- S. J. M.
- Trečiasis asmuo
- D. G., D. Ž., T. M., A. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-689-123/2010
Teisėja L. Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-01054-2009-7) Procesinio sprendimo kategorijos
2010 m. balandžio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui S. J. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys D. G., D. Ž., T. M., A. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininko administracijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu: priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 375 788 Lt kompensaciją bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2010-01-07 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Palangos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškinio dalykas pagal reikalavimų turinį yra piniginis reikalavimas dėl paveldėto turto dalies ir kompensacijos už dalį paliekamo atsakovui turto priteisimo, ieškinio suma yra 494 230,46 Lt, todėl remiantis rūšinio teismingumo taisyklėmis ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai nustatė, koks yra ieškinio dalykas. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl paveldėto turto dalies priteisimo, nes turtą ji jau yra paveldėjusi, o ieškinys yra dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kaip neteismingą Palangos miesto apylinkės teismui ir nurodė, kad ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 straipsnyje nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. CPK 26, 27 straipsniuose yra įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str. 1 d.). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.
Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atidalijimo jos dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Ieškovė prašydama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu pasirinko kelis atidalijimo būdus, t. y. priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui nekilnojamąjį turtą natūra, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 375 788 Lt kompensaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumas, o prašoma tik atidalyti jau nustatytą kiekvieno bendraturčio dalį bei nurodė atidalijimo būdus. Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas atsidalijantis bendraturtis negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Tokiu ieškinio reikalavimu ieškovė nesiekia įgyti ir neįgis turto daugiau negu priklauso ieškovei. Bendraturčio dalies iš bendro turto atidalijimo atveju keičiasi tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas – bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo tampa buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Ieškovės ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teismingas apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p., 338 str. 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.