Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.3.4; 2.14.3

2016 m. balandžio 28 d.

išnagrinėjęs A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (prieš tai iki 2013-10-25 buvo A. G. individuali įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota Juridinių asmenų registre 1997-04-30, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2015-01-01 - 2015-10-31 bendrovės banko sąskaitoje gautos pajamos sudarė 3 400,56 Eur, išlaidos 3 345,67 Eur, iš jų 31,49 Eur nurašyta VSDFV, 72,69 Eur nurašyta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus, 3 127,88 Eur nurašyta anstoliui pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą vykdomąjį dokumentą, 113,61 Eur bankui sumokėti komisiniai mokesčiai. Per laikotarpį nuo 2015-01-01 - 2015-10-31 pagal bendrovės pateiktą kasos apyvartos žiniaraštį bendrovės kasoje gautos pajamos sudarė 54 868,39 Eur, apmokėta išlaidų suma iš kasos 54 038,45 Eur, iš jų: 47 590,18 Eur išmokėta atskaitingiems asmenims, 6 448,27 Eur išmokėtas darbo užmokestis. Kasos likutis 2015-10-31 sudarė 829,94 Eur. Per minėtą laikotarpį atsiskaitymus vykdė grynaisiais pinigais ir sumokėjo 45 871,37 Eur, iš jų 34 854,43 Eur (75,98 % nuo išlaidų sumos) atsiskaitymui su tiekėjais už prekes ir paslaugas, 6 448,27 Eur išmokėti atlyginimai (14,05 % nuo išlaidų sumos), 1 223,00 Eur (2,67 % nuo išlaidų sumos) sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Bendrovės skola, kuriai suėjęs mokėjimo terminas, valstybės biudžetui 2015-10-01 sudarė 9 206,03 Eur ir 2015-10-31 – 9 108,48 Eur. Per 2015 m. spalio mėnesį bendrovės vadovas apmokėjo 6 523,64 Eur prekių ir paslaugų tiekėjams bei kitas su bendrovės veikla susijusias išlaidas. Šiais savo veiksmais per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31 bendrovė pažeidė nustatytą eiliškumo atsiskaitymo tvarką, nors bendrovės vadovas kaip atskaitingas asmuo turėjo žinoti apie susidariusias mokestines prievoles biudžetui, taip buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kaip kreditoriaus, teisės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. teismo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad suma PVM likę 6 114,02 Eur. Kuomet kvietėsi į mokesčių inspekciją, sutarė, kad mokės kas savaitę po 460 Eur, mažins skolą, sakė „gerai, mokėkite“. Po to atėjo raštai. Jei būtų tuo laikotarpiu su kreditoriais italais dirbant nesilaikęs įpareigojimų, būtų jau išvykęs į užsienį. Su italais buvo dideli įpareigojimai, buvo pasirašęs sutartį su tiekėjais. Pripažįsta, kad pažeidė kreditorių reikalavimų eiliškumą, bet buvo sutaręs, nes vis tiek viskas suskaičiuota ir mokama. Supranta, kad moka pavėluotai. Žino, kad prievolė iš dalies yra nevykdoma, nes nėra prekybos Lietuvoje. Mokesčius moka kas savaitę, viską deklaruoja. Prašo atsižvelgti į verslo aplinkybes. Jo gaunama alga minimali, į rankas gauna 360 Eur. Turi tris vaikus 10, 18, 22 metų amžiaus.

Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31, tačiau pažeidimai ir informacija nustatyti patikrinimo metu, nuo pareiškimo surašymo datos. Iš duomenų nustatyta, kad pirmenybė teikiama ne valstybei, o kitiems kreditoriams ir tuo būdu buvo pažeisti LR CK 6.930¹ str. reikalavimai. Atsiskaitymai buvo vykdomi grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Per kasą buvo gauta virš 3 000 Eur pajamų. Pagrindiniai atsiskaitymai vykdomi per bendrovės kasą, gautos pajamos per kasą virš 58 000 Eur, o vykdant atsiskaitymus išmokėta atskaitingam asmeniui 47 590 Eur, tuo pažeidžiant mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, teises. Sumokėjo tiekėjams 34 854 Eur, 6 448 Eur atlyginimams ir mokesčiams tik 1 223 Eur. Atsiskaityta grynais pinigais, kuriuos mokėdavo atsiskaitant su paskesniais kreditoriais. Tiekėjai eilėje yra tik ketvirti. Atlyginimas turėjo būti proporcingas kreditorių interesams, neturint pakankamai lėšų atsiskaityti, tai yra pažeidimas. Tiekėjams nuo šios sumos sumokėti 76 proc. Pareiškimo pateikimo datai mokestinė neprievolė sudarė 7 114 Eur, suma šiai dienai sumažinta tik 1 000 Eur.

Be A. G. paaiškinimų, A. G. kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2015-11-16 pradėtas ir 2015-12-29 baigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31, mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu, iš kurio matyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini) “, informacinės sistemos duomenų bazės išrašu, UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos knygos išrašais, UAB „(duomenys neskelbtini) “ balansais, iš kurių matyti, kad 2015-08-01 mokestinės prievolės sudarė 9190,20 eurus, 2015-08-31 mokestinės prievolės sudarė 9 280,13 eurus, 2015-09-01 mokestinės prievolės sudarė 9 352,30 eurus, 2015-09-30 mokestinės prievolės sudarė 9 143,83 eurus, 2015-10-01 mokestinės prievolės sudarė 9 206,03 eurus, 2015-10-31 mokestinės prievolės sudarė 9 108,48 eurus, 2016-03-09 mokestinės prievolės sudarė 7 014,03 eurus, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ataskaita apie įplaukas ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad LR CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ per veiklos laikotarpį nuo 2015-01-01 - 2015-10-31 pajamos sudarė 58 268,95 Eur. Per visą šį laikotarpį buvo patirta 45 871,37 Eur išlaidų, nes vyko atsiskaitymai su tiekėjais, įmonės darbuotojais, buvo mokami mokesčiai. A. G. teisme pripažino, kad, vykdant sutartinius įsipareigojimus, pažeidė kreditorių reikalavimų eiliškumą.

Remiantis LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-10-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta tik 1 295,69 Eur, be to, visi šie pinigai sumokėti ne savanoriškai, o nurašyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus sprendimus, kas tiriamu laikotarpiu sudaro tik 2,8 procentų nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini) “ išlaidų sumos. Kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini) “ tiriamu laikotarpiu tiekėjams sumokėjo 34 854,43 Eur, kas sudaro 76 procentus nuo visos išlaidų sumos.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad A. G. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta. Kaip matyti, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, o dėl to, kad asmuo stengėsi išlaikyti verslą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. G. gauna nedideles pajamas, turi mažametį vaiką, atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija vyko nuolat, šiuo metu sumažino įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytinas ATPK 30¹ str. ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas sprendžia, kad nors ir minimalios 1 448 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir nagrinėtiną situaciją, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 450 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, A. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.