Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Miglauda“ dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jai kyla CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – sprendimo priėmimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove sudarė 2019-07-22 patalpų nuomos sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys nesklebtini) nuomos. Iš priedo Nr. 1 nustatyta, jog minėtas butas buvo perduotas kartu su jame esančiu turtu. Atsakovė pažeidė nuomos sutarties nuostatas, todėl papildomu 2019-12-23 susitarimu – prašymu šalys numatė, jog atsakovė skolinga ieškovei 3848,96 Eur už nesumokėtą nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, šalių sulygtas baudas (minėto susitarimo 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019-07-22 sutartimi išnuomotam butui ir jame esančiam turtui buvo padaryta žala. Ieškovė paskaičiavo butui padarytos žalos dydį, kuris sudaro 1978,49 Eur (1750 Eur + 78,49 Eur + 150 Eur). Atsakovė savo kaltės dėl butui padarytos žalos neginčijo, prieštaravimų dėl padarytos žalos dydžio, skolos byloje nepareiškė (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.493 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis neįvykdo ar netinkamai vykdomo sutartyje numatytas sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė sumokėjo ieškovei pagal 2019-07-22 patalpų nuomos sutartį susidariusį įsiskolinimą, bei atlygino butui padarytą žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei teisinį reglamentavimą iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5827,45 Eur (3848,96 Eur + 1978,49 Eur) skola (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 500 Eur neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis. Byloje nustatyta, jog ieškovė atlygintinai nuomojo butą, todėl vertintina, kad buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla. Ieškovė veikdama kaip verslininkė turėjo ir galėjo numatyti su šia veikla susijusią riziką ir galimus nepatogumus dėl netinkamo sutarties vykdymo. Ieškovė nurodė, jog lankydamasi bute matydavo svetimus žmones, netinkamą buto priežiūrą, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovė elgėsi pakankamai atidžiai, rūpestingai ir sutartis dėl esminių pažeidimų buvo nutraukta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5827,45 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Byloje patenkinus 92 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 131 Eur (142 Eur x 92 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Miglauda“, j. a. k. 303365295, 5827,45 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis Eur 45 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5827,45 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 131 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.