Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro L. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 1998-03-19 nuosprendžiu pagal BK 125 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2000-07-31 nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

3. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendžiu pagal BK 227 str. 4 d. laisvės apribojimu 7 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val.;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-09 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn. (įsiteisėjo 2019-08-02).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, o būtent: jis, 2019-07-11 apie 18:00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) koridoriuje, žodinio konflikto metu tyčia, vieną kartą sudavė savo motinai G. B. kumščiu į veidą, po ko iš karto sugriebė ją už pečių ir pastūmė, dėl ko ji galva trenkėsi į kambario duris. Šiais savo veiksmais V. B. nukentėjusiajai G. B. padarė viršugalvio sumušimą, pasireiškusi minkštųjų audinių patinimu ir poodinę kraujosruvą dešiniajame skruoste, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

Nukentėjusioji G. B. 2019-07-16 apklausos metu parodė, kad 2019-07-11 vakare, apie 18:00 val., ji ruošė vakarienę, kai staiga pamatė, kad šalia jos namo, adresu (duomenys neskelbtini), sustojo labai didelis automobilis – sunkvežimis, kuriame buvo sukrautos šiukšlės su asfaltu. Tada ji suprato, kad tas automobilis savo krovinį ruošiasi išpilti į jos sodo kiemą. Ji išbėgo į kiemą, pamatė, kad iš tos mašinos išlipa jos sūnus – V. B. ir rėkia jai: „ko tu čia bėgi?“, ji sūnaus paklausė: „ką tu čia darai?“, sūnus ant jos pradėjo rėkti, visaip negražiai vadinti, keikė. Ji neleido automobilio vairuotojui išpilti minėto krovinio jos kieme, dėl to vairuotojas išvažiavo, o jos sūnus pasiliko namie. Ji nuėjo į namo vidų, kai staiga, koridoriuje, sūnus V. B. iš kumščio trenkė jai per veidą, mažiausiai vieną kartą ir po to iš karto sugriebė ją už pečių ir pastūmė, dėl ko ji šiek tiek galva trenkėsi į kambario duris. Jai labai skaudėjo, sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Sūnus pasiliko namie, o ji išbėgo į lauką ieškoti pagalbos. Po kiek laiko iš darbo grįžo jos dukra G. B., kuri paskambino policijai ir GMP. Atvykusi policija išvežė jos sūnų V. B., o ją išvežė į RVUL, kur suteikė pagalbą. Jai viršugalvyje buvo guzas ir poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste. Tai ne pirmas jos ir sūnaus konfliktas. Ji nenori, kad sūnus gyventu pas ją namuose. Žino, kad jam paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyriumi nuo, tačiau jis vis tiek ateina pas ją ir grasina jai, keikia necenzūriniais žodžiais. Taip pat nori pasakyti, kad tą dieną, kai sūnus prieš ją panaudojo fizinį smurtą, jis buvo išgėręs. Sūnus beveik visada būna girtas (b. l. 18-19).

2019-07-24 medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad G. B. nustatytas viršugalvio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 22).

V. B. 2019-07-12 apklausos metu parodė, kad 2019-07-11 apie 18:00 val. po darbo grįžo su krovininiu automobiliu, nes pakeliui susistabdė vairuotoją ir paprašė, kad jis pavežtų iki namų. Tada iš namų išbėgo mama G. B., kuri pradėjo rėkti, reikšti pretenzijas ir pasakė, krovininio automobilio vairuotojui, kad iškvies policiją, motina neleido vairuotojui išpilti skaldą, nors jis tiesiog norėjo padaryti normalų privažiavimą, bet jai kažkodėl tai nepatiko. Tada vairuotojas išvažiavo, jis įėjo namo, buvo purvinais rūbais, motina jam pasakė: "eik persirengti lauke", jis su tuo nesutiko, nes turi teisę persirengti namuose, ji nenorėjo įleisti jo į namus, todėl jis ją pastūmė, o ji atsitrenkė į kambario duris. Po kurio laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai išvežė jį į areštinę. Šiuo metu jis neturi kur gyventi, bet planuoja išsinuomoti butą. Kaltu prisipažįsta visiškai dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, savo mamos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 51).

2019-07-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad įvykusio konflikto metu, V. B., suėmęs savo motiną G. B. už pečių, trenkė į duris, taip ji susižalojo galvą. Kumščiu trenkė jai per galvą ne mažiau kaip vieną kartą. Dėl patirtų sužalojimų G. B. greitoji medicinos pagalba išvežė ją į ligoninę. GMP išvežė į RVUL. V. B. tikrintis girtumą atsisakė, buvo nusiteikęs agresyviai. Sulaikytas ir patalpintas į areštinę, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo (b. l.10).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta kad kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstama veika ir ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodama, jog kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, jog duomenų apie V. B. neblaivumo faktą ar kitas kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtinančias aplinkybes, byloje nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - V. B. 2019-07-12 apklausos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Be to, kaip matyti iš 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo, V. B. nusikaltimo padarymo dieną buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, tačiau duomenų apie asmens neblaivumo užfiksavimą nėra nurodyta. Teismo vertinimu vien nukentėjusios nurodyta aplinkybė, jog jos sūnus dažnai būna neblaivus ir nusikaltimo padarymo dieną buvo neblaivus, vertintina kaip nepakankama kaltinamojo teisinę padėtį sunkinančiai aplinkybei konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, jog nesant duomenų apie kaltinamojo neblaivumą nusikalstamos veikos padarymo metu, ši aplinkybė teismo laikytina neįrodyta ir nepatvirtinta, todėl nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia ir šalintina iš jam pareikšto kaltinimo.

Pareiškime taip pat nurodoma, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. BK 27 straipsnyje numatyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis V. B. teistas 4 kartus. 1998-03-19 Trakų rajono apylinkės teismo, 2000-07-31 Vilkaviškio rajono ir 2014-08-13 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes V. B. atlikęs, teistumas išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju V. B. nusikalstamą veiką padarė 2019-07-11, kai paskutinis V. B. atžvilgiu 2019-07-09 dieną priimtas apkaltinamasis aktas (baudžiamasis įsakymas) – nebuvo įsiteisėjęs. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019-08-02, todėl darytina išvada, jog 2019-07-11 nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. nebuvo teistas, todėl nėra pagrindo kaltinamąjį V. B. pripažinti recidyvistu.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau 4 kartus teistas, paskutinį kartą teistas 2019-07-09 už fizinio skausmo sukėlimą, šią veiką padarė tuoj po minėto nuosprendžio paskelbimo; 17 kartų baustas administracine tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimas.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinama vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skiriama laisvės apribojimas 10 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš savo šeimos narį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis 2019-07-11 padarė analogišką nusikaltimą ir antrą kartą smurtavo prieš savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai jo atžvilgiu 2019-07-09 buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir V. B. pripažintas kaltu dėl smurto prieš savo motiną tuo pačiu adresu gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), teismas vertina, jog prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė, - įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku nėra tinkama kaip neužkertanti kelio kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktams. Siekiant apsaugoti nukentėjusiosios G. B. teisėtus interesus, yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, kaltinamasis V. B. įpareigotinas 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B.. Taip pat jam skirtina BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. B. 2019-07-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Įvertinus tai, kad kol buvo tiriama ši bylą, kaltinamasis jau atliko dalį 2019 m. liepos 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta griežtesnė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. liepos 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. paskirta švelnesne 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį - 4 mėnesius ir galutinė bausmė V. B. skiriama laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamojo bausmės laiką įskaitomas V. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 12 d. (viena para), kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. B. paskirti laisvės apribojimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. liepos 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu V. B. paskirta bausme ir galutinę bausmę V. B. skirti laisvės apribojimą 1 metams ir 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktu, BK 72¹, V. B. įpareigoti 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. B..

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktu, BK 72² str., V. B. įpareigoti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 12 d., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę V. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinė liginių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.