- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 2-211-650/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04714-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- Virgilijai J
- Atsakovas
- L. J., V. J.
- Kategorijos
- 2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Virgilijos J. J. ieškinį atsakovams L. J., V. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. J., dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų – savo pilnamečių vaikų L. J. ir V. J. ieškovės išlaikymui po 150,00 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
2. Nurodė, kad 1975m. ieškovė susituokė su J. J.. jiems gimė sūnus V. J., dukra L. J.. 2013m. ieškovės sutuoktinis mirė. V. J. yra vedęs A. J., turi du vaikus: R. J., kuri gyvena užsienyje, ir N. J., gyvenantį su tėvais. L. J. turi dukrą A. D., kuri gyvena su tėvais.
3. Ieškovė gyvena L. J. nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) viralinėje. Šį gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir statiniais ieškovė 2019-06-27 padovanojo L. J., kuri laikinai leido pagyventi viralinėje. 2014 m. iš sesers N. P. ieškovė L. J. nupirko 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) L. J. šį butą 2019 metais padovanojo broliui ( ieškovės sūnui) V. J.. Jokios materialinės paramos iš vaikų ieškovė, būdama senatvės pensininke, negaunanti.
4. Ieškinyje teigiama, kad mirus ieškovės sutuoktiniui jai skirta 26,13 Eur našlių pensija, dar gaunanti 140,00 Eur senatvės šalpos pensiją. Šių pinigų ieškovei užtenka tik maistui ir vaistams nusipirkti. Ieškovė moka mokesčius už šiukšlių išvežimą ir už turimą 0,8500 ha žemės sklypą, kurį norėjo parduoti, bet jo niekas neperka. Kaip pensinio amžiaus ieškovė yra nedarbinga ir jai reikalinga parama.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti visiškai, paaiškino iš esmės tas pačiais aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai ieškovė nurodė, kad ji labai mylėjo savo vaikus, jais rūpinosi, stengėsi visaip materialiai remti, todėl ir nupirko iš paveldėtų pinigų butą dukrai Kuršėnuose, kuri vėliau padovanojo butą savo broliui (ieškovės sūnui), o po ji pati padovanojo dukrai ir turimą gyvenamąjį namą, pritardama vaikų norams turėti savo nuosavus būstus. Šiuo metu su vaikais iš esmės nesutarianti, ji gyvena dukros namų kieme blogose statybinio vagonėlio pagrindu įrengtose pagalbinėse patalpose, nors prašė vaikų perkelti tą vagonėlį į jos turimą žemę, kad galėtų savarankiškai gyventi. Vaikai atsisakė tą padaryti, taip pat paremti ją materialiai – pinigais, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
Atsiliepimas
6. A. L. J. ir V. J. pateikė atsiliepimą (38-42 b.l.), kuriame su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad vien tai, kad ieškovė yra pensinio amžiaus, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ji neturi galimybės gauti papildomų pajamų ir šių lėšų jai nepakanka pragyvenimui. Ieškovė įrodymais nepagrindžia duomenų apie savo sveikatos būklę, nėra įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas savo poreikiams tenkinti. Ieškovė yra drausta socialiniu draudimu, gydymo paslaugos jai yra nemokamos, o duomenų apie būtinas ir nekompensuojamas gydymo paslaugas ieškovė nepateikė. Ieškovei yra suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos atsakovei L. J. nuosavybės teise priklausančiame name. Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuris šiuo metu parduodamas už 7800 Eur, todėl jos turtinė padėtis nėra tokia sunki.
7. Be to atsiliepime nurodoma, kada atsakovė L. J. šiuo metu nedirba, laukiasi, atsakovės mėnesio pajamos siekia vidutiniškai apie 316,00 Eur. Taip pat atsakovė išlaiko nepilnametę dukrą L. J., kuriai šiuo metu 14 metų, atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir ji negalinti teikti prašomo išlaikymo dydžio. A. V. Jo. su sutuoktine turi 13 metų sūnų, ir jo mėnesio pajamos per mėnesį sudaro apie 600,00 Eur, atsakovui nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas. Ieškovė savo vaikais nesirūpino, kai atsakovų tėvas vartodavo alkoholį, ieškovė palikdavo vaikus vienus su tėvu, išvykdavo iš gyvenamosios vietos ir negrįždavo savaitėmis. Ieškovė visą gyvenimą nedirbo ir buvo išlaikoma tėvo (savo vyro). Mirus tėvui, atsakovai pagal išgales rūpinosi ieškove, už ją iki šiol moka komunalinius mokesčius, ieškovei nekainuoja būsto išlaikymo ir gyvenimo išlaidos. Iki pilnametystės atsakovai nebuvo tinkamai prižiūrimi, jų atžvilgiu naudojamas buvo tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, atsakovei L. J. dėl ieškovės veiksmų teko kreiptis pagalbos į policiją. Tad ieškovė pati nevykdė savo, kaip mamos, pareigos auklėti ir ugdyti vaikus, išlaikyti juos materialiai, todėl neturi teisės reikalauti materialinės paramos iš atsakovų.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu atsakovai nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jų procesiniame dokumente.
9. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje palaikė atsakovų poziciją ir davė analogiškus jų paaiškinimams parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Byloje proceso dalyvių paaiškinimais, rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. J. J. yra atsakovų L. J. ir V. J. motina (5-6 b.l.). Ieškovės sutuoktinis J. J. mirė 2013m. (7 b.l.). Ieškovė gyvena atsakovei L. J. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, 0,8500 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (9-10 b.l.). 2019-06-27 dovanojimo sutartimi ieškovė atsakovei L. J., padovanojo pastatą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, viralinę, kitus inžinerinius tinklus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (10-20 b.l.). Kito registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi (21 b.l.). Ieškovės gaunamas mėnesio pajamas sudaro šalpos senatvės pensiją ir našlių pensiją (28 b.l.). Atsakovai pateikė duomenis apie L. J. šeimyninę padėtį (45 b.l., gaunamas išmokas (46 b.l.), turimus kreditorinius įsipareigojimus (117-121 b.l.), V. J. šeimyninę padėtį, V. J. ir jo sutuoktinės A. J. darbovietę (48-50, 81-82 b.l.).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis ir panašiai. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovai.
12. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba nedarbingi. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi.
13. Dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Įstatymas reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti minėtas aplinkybes.
14. Bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovės mėnesio pajamas 2020 metais sudarė jai paskirta 26,13 Eur našlių pensija ir 140,00 Eur šalpos senatvės pensija, t.y. 166,13 Eur (28 b.l.). Akivaizdu, kad gaudama tokias pajamas, ieškovė nėra pajėgi save tinkamai išlaikyti ir patenkinti bent minimalius savo poreikius. Ieškovė atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintą kriterijų „nedarbinga“, nes ji yra senatvės pensininkė (CK 3.205 straipsnio 1 dalis).
15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties 0,8500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (9 b.l.). Nors teismas iš dalies sutinka su atsakovų argumentais ginče, kad ieškovei pardavus žemės sklypą, jį gautų papildomų pajamų, kad ieškovė su atsakove ėmėsi pardavimo veiksmų (70 b.l.), tačiau neatsiranda pirkėjų, ir teismo nuomone, tokio mažo ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra specifinis nekilnojamasis turtas, kurio likvidumas rinkoje bei vertė yra labai individuali ir skelbime nurodyta sklypo kaina savaime nereiškia, kad ieškovė gali tokias lėšas ir gauti. Be to skelbime prašoma 7800,00 Eur suma ženkliai skiriasi nuo nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta vidutine rinkos verte (1005,00 Eur). Nėra aišku, kada gali atsirasti pirkėjas tokiam turtui, ar žemės sklypas gali būti realiai parduotas už prašomą sumą, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė turi pakankamai nekilnojamojo turto, kurį pardavus, galėtų visiškai išsilaikyti.
16. Nors atsakovai ir nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie realius savo poreikius ir neįrodė, kad jai neužtenka gaunamų pajamų save išlaikyti, tačiau, teismo vertinimu, 166,00 Eur sumos per mėnesį akivaizdžiai nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti, todėl šiuo atveju įrodinėjimas, kad ieškovė negali pragyventi už 166,00 Eur, nėra esminis.
17. Šalys neginčijo aplinkybės, kad šiuo metu ieškovė gyvena atsakovei priklausančioje namų valdoje, pagalbiniame statinyje (lauko virtuvėje). Šį nekilnojamąjį turtą ieškovė atsakovei L. J. perleido 2019-06-27 dovanojimo sutartimi (10-20 b.l.). Taip pat bylos duomenys bei patys atsakovai patvirtino, kad 2014 metais ieškovė iš savo sesers N. P. atsakovei L. J. paveldėtų pinigų pagrindu nupirko dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ( 151-152 b.l.), kurį vėliau atsakovė L. J. padovanojo savo broliui - atsakovui V. J.. Tai reiškia, kad ieškovė tam tikru laikotarpiu ženkliai prisidėjo prie atsakovų materialinės gerovės, sudarydama sąlygas jiems apsirūpinti nuosavu būstu.
18. Nors atsakovai ir teigia, kad ieškovė vaikystėje jais visiškai nesirūpino, dažnai palikdavo vienus su girtu tėvu, kad jų atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis bei fizinis smurtas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Iš šalių procesinio elgesio, 2020-08-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (55-62 b.l.), matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostę ganėtinai konfliktiški santykiai ir nepateisinami geros moralės atžvilgiu, tačiau teismui tai nesuteikia pagrindo spręsti apie tai, kaip ieškovė rūpinosi savo vaikais, kuomet jie buvo nepilnamečiai, o kitų tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Teismas atmeta šiuos atsakovų deklaratyvius teiginius, nenustačius faktinės aplinkybės, kad ieškovė vengė tinkamai atlikti savo pareigas atsakovams, kaip nepilnamečiams vaikams. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje apklaustos liudytojos – ieškovės seserys N. S. P. ir Z. J. A., būdamos nusistačiusios prieš ieškovę, iš esmės pritardamos atsakovų pozicijai ginče bei charakterizuodamos neigiamai savo seserį, jos dabartinį gyvenimo būdą, turint daug jaunesnį gyvenimo draugą, tuo pačiu nenurodė aplinkybių, kad ieškovė neišlaikė ir tinkamai neprižiūrėjo savo vaikų, jiems būnant nepilnamečiais. Neigiamų duomenų apie blogą atsakovų vaikystę šeimoje neteikė ir apklausta liudytoja A. A.. Juo labiau, kad pačių atsakovų veiksmai, padovanojus ieškovei paveldėjimo teises po jų tėvo J. J. mirties ir atsiradusio palikimo (2014-01-16 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis – b.l.67-68 ), parodo iš tiesų buvus gerus santykius su savo motina ( ieškove) iki konfliktinės situacijos 2020 m.
19. Teismas jau nurodė, kad nebūtina atskirai įrodinėti, kad ieškovei nepakanka 166,00 Eur per mėnesį, tačiau būtina pagrįsti, kodėl ieškovei reikalinga per mėnesį 466,00 Eur suma (prašomas priteisti išlaikymas iš vaikų ir jos pačios gaunamos pajamos). Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paramos būtinumo sudaro aplinkybių, tiesiogiai susijusios su išlaidų, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti, įrodymas. Ieškovė nepateikė konkrečių duomenų dėl jai reikalingų išlaidų gydymuisi ir apskritai pragyvenimui, t. y. ji nepateikė jokių įrodymų, apart savo gana nenuoseklių paaiškinimų, apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti ieškovės buitinių ir medicininių poreikių apimties. Todėl negali būti toleruotina situacija, kai ieškovė reikalauja išlaikymo iš savo pilnamečių vaikų, nepateikusi patikimų įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas, atitinkamai nėra ir pagrindo ieškovės reikalavimų tenkinti visa apimtimi.
20. Vis dėl to, įvertinus aplinkybes, kad ieškovė yra ženkliai prisidėjusi prie atsakovų, kaip savo vaikų, finansinės gerovės, pirkdama ir dovanodama jiems nekilnojamąjį turtą jų šeimos poreikiams užtikrinti, kad ieškovės gaunamos 166,00 Eur pajamos yra akivaizdžiai nepakankamos būtiniesiems suaugusio žmogaus poreikiams, darytina išvada, kad ieškovei reikalinga papildoma materialinė parama. Remiantis CK 3.205 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei civilinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei, kaip neturinčiai pakankamo finansinio raštingumo bei negebančiai atsispirti kitų asmenų įtikinėjimams bei manipuliacijoms, visgi priteistinas išlaikymas iš jos pilnamečių vaikų, kuriems tenka pareiga patenkinti bent minimalius tokios nedarbingos motinos poreikius. Ieškovei nepateikus įrodymų apie realius jos poreikius ir patiriamas išlaidas, teismas mano esant tikslinga iš atsakovų priteisti pakankamai minimalias sumas ieškovės išlaikymui.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. J. šiuo metu nedirba, 2021m. susilaukė antrojo vaiko, jos šeimoje dar auga 14 metų dukra A. D.; be to atsakovė šeimą išlaiko kartu su vaikų tėvu A. D., kuris šiuo metu nedirba (150 b.l). Atsakovės pajamos laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-09-18 siekė vidutiniškai apie 316,00 Eur/mėn (150-151 b.l.). Atsakovė turi kreditorinius įsipareigojimus UAB “General financing”, kurių bendra mėnesio įmoka 155,29 Eur, tačiau šie įsipareigojimai baigiasi 2021-12-15 ir 2021-11-15 (116, 118 b.l.). Be to atsakovė gyvena su savo vaikų tėvu A. D., kuris yra darbingo amžiaus ir taip pat turėtų prisidėti prie savo šeimos finansinės gerovės. Nors atsakovė L. J. ir yra pagimdžiusi naujagimį ir tai apriboja jos galimybes šiuo metu gauti papildomų pajamų, tačiau tokia situacija yra laikina; atsakovė neturi ir rimtų sveikatos sutrikimų, leidžiančių teismui manyti apie jos ribotas galimybes ieškoti ateityje darbo ir gauti didesnes pajamas, todėl ji gali teikti savo motinai bent minimalų išlaikymą.
22. A. V. J. su sutuoktine A. J. augina 13 metų nepilnametį vaiką, bendros šeimos pajamos sudaro apie 1000 Eur/mėn, todėl atsakovas taip pat laikytinas finansiškai pajėgiu teikti savo motinai išlaikymą. Įvertinus, kad abu atsakovai turi nepilnamečių išlaikytinių (ieškovė – du vaikus, atsakovas - vieną), įgijo nuosavus būstus; kad atsakovo V. J. pajamos yra didesnės ir jis turi mažiau išlaikytinių, todėl gali teikti ieškovei didesnio dydžio išlaikymą. Teismo galutiniu vertinimu, iš atsakovės L. J. priteistinas 50,00 Eur išlaikymas ieškovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovo V. J. priteistinas 75,00 Eur išlaikymas ieškovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties sklypas ateityje gali būti parduotas, todėl neatmetama galimybė pačiai ieškovei daugiau prisidėti prie savo gerovės ir poreikių visapusiško patenkinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (42 proc.), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai skirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Ieškovei suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ir iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės naudai turėtų būti priteistina 268,00 Eur (91 b.l.), todėl 42 proc. šių išlaidų (112,56 Eur) valstybės naudai turėtų būti priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų. Be to atsakovai teikė duomenis, kad kiekvienas iš jų patyrė po 250,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (134-141 b.l.). Kadangi 58 proc. ieškinio reikalavimų atmesta, 145,00 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteista iš ieškovės atsakovų naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš L. J. valstybės naudai turėtų būti priteistinas 18,00 Eur dydžio žyminis mokestis nuo priteisto išlaikymo dalies, o iš V. J. turėtų būti priteistinas 27,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
24. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis ir 96 straipsnio 5 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo bendrųjų nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims ir valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šis šalių ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, siekiant motinai prisiteisti išlaikymą iš savo pilnamečių vaikų, šalims bylos eigoje nepavyko susitarti taikiai, be to atsakovai dėl finansinės padėties pablogėjimo nutraukė su savo advokatu teisinės pagalbos sutartį. Iš abiejų šalių viena kitai priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra panašaus dydžio, todėl teismas visų nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia esant tikslinga palikti šalis prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovams kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį, tačiau teismas šiuo atveju teikia prioritetą atsakovų pareigoms išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir mokėti paramą ieškovei, todėl iš atsakovų nepriteisia nei žyminio mokesčio, nei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalies valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Virgilijos J. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą ieškovei Virgilijai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2020-09-03).
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei Virgilijai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020-09-03).
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dėl išlaikymo (paramos) dalyje vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.