Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.1.5.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.28.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

2021 m. spalio 29 d.

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ atstovui advokato padėjėjui E. K. ir atsakovo R. Č. atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Č., uždaroji akcinė bendrovė „OSVALDA“ ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu (b. l. 24 – 29) atsakovui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų (po to, kai priėmus skolininko prieštaravimus ieškovė pateikė ieškinį ir buvo panaikintas teismo įsakymas (b. l. 56)) prašo iš atsakovo priteisti 3000,00 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje, 1177,80 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

2. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2008 m. vasario 7 d. Paslaugų teikimo sutartį tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Automagija“ ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato, UAB „Automagija“ privalėjo priverstinai nuvežti ir saugoti policijos komisariato sulaikytas transporto priemones. UAB „Automagija“ neturėjo galimybės pasirinkti saugomų transporto priemonių ir privalėjo užtikrinti visų policijos sprendimu privestinai į aikštelę atgabentų ir paliktų saugoti transporto priemonių saugumą nepriklausomai nuo jų vertės ar kitų aplinkybių.

3. Pagal 2008 m. balandžio 7 d. paslaugos sutartį tarp UAB „OSVALDA“ ir UAB „Automagija“, paslaugos teikėjas UAB „OSVALDA“ įsipareigojo priimti iš paslaugos pirkėjo UAB „Automagija“ pristatytas transporto priemones į paslaugos teikėjo aikštelę ir jas saugoti šioje sutartyje numatyta tvarka. Pagal 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pradinis kreditorius UAB „Automagija“ perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB „OSVALDA“, kuri įgijo teisę į atlyginimą už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., sutarčių su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu pagrindu.

4. Pagal 2019 m. vasario 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pradinis kreditorius UAB „OSVALDA“ perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB „Inter Credit“ į susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

5. Pagal 2008 m. liepos 26 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašą, paskutinis viešame registre registruotas transporto priemonės savininkas buvo G. Č. 2011 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo UAB „Inter Credit“, kad 2008 m. liepos 26 d. transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir pažeidimą padarė R. Č., o šios transporto priemonės savininkas yra G. Č. Nors prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovas nurodė, kad 2008 m. liepos 26 d. jis vairavo minėtą transporto priemonę paprašytas šios transporto priemonės savininko G. M., tačiau atsakovui nepateikus gimimo datos, asmens kodo ir kitų duomenų, ieškovė šio asmens neturi galimybės identifikuoti.

6. Gavus informaciją apie tai, jog minėtą transporto priemonę 2008 m. liepos 26 d. vairavo ir pažeidimą padarė R. Č., siuntė jam pranešimus informuodama apie 2019 m. vasario 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, apie minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei apie pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu.

7. Pagal įkainius, numatytus minėtoje 2008 m. vasario 7 d. sutartyje, yra paskaičiuota 72,40 Eur (250,00 Lt) už transporto priemonės nuvežimą bei 5,79 Eur (20,00 Lt) per parą už transporto priemonės saugojimą. Todėl atsakovas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2011 m. liepos 26 d. iki 2013 m. birželio 4 d. yra skolingas (13830,00 Lt) 4003,81 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir realiai įgyvendinamos, atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės išlaidų dydžiui, todėl ieškovės reikalaujama iš atsakovo skolos suma buvo sumažinta iki 3000,00 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas nesiėmė veiksmų siekdamas sumažinti transporto priemonės priverstinio saugojimo išlaidų. Todėl ieškovė yra priversta teikti ieškinį ir reikalauti iš atsakovo R. Č. priteisti 3000,00 Eur išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 1177,80 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 4 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 9 d.) t. y. už 2866 d. nuo 3000,00 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Dubliku (b. l. 83 – 87) ieškovė pažymėjo, jog atsakovas iš dalies sutinka su ieškiniu, tačiau ginčija atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugos dydį. Jei atsakovas pripažįsta, kad 2008 m. liepos 26 d. buvo minėtos transporto priemonės valdytojas, todėl pagal įstatymą yra atsakingas už susidariusias išlaidas dėl jo valdytos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo bei jas privalo atlyginti ieškovei. Pažymėjo, jog atsakovo valdyta transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ir saugoma transporto priemonių saugojimo aikštelėje dėl to, kad atsakovas padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl susiformavo atlygintinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai. Todėl teisiškai nėra reikšminga atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis nėra sudaręs transporto priemonės pasaugos sutarties.

9. Ieškovė teigia, kad atsakovas remiasi jau neaktualia kasacinio teismo praktika, kuri yra pasikeitusi (e3K-3-14-690/2019). Iš atsakovo reikalaujama suma ieškovės yra sumažinta iki 3000,00 Eur ir manoma, jog atitinka analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų) rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu bei atitinka teisingumo ir proporcingumo principus bei suformuotą naujausią teismų praktiką.

10. Ieškovė nurodė, jog atsakovas neginčija transporto priemonės priverstinio nuvežimo fakto ar jo teisėtumo pagal 2008 m. liepos 26 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Atsakovas dalyvavo 2008 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl neatsiimdamas jo valdytos transporto priemonės iš saugojimo aikštelės ir nesiimdamas jokių veiksmų prisidėjo prie išlaidų už šios transporto priemonės saugojimą didėjimo. O byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Automagija“ turėjo pareigą ir teisę priverstinai nuvežti ir saugoti policijos komisariato sulaikytas transporto priemones, o UAB „OSVALDA“ turėjo pareigą ir teisę priimti iš UAB „Automagija“ pristatytas transporto priemones į paslaugos tiekėjo aikštelę ir jas saugoti. Todėl 2019 m. vasario 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, jog UAB „OSVALDA“ perleido reikalavimo teises ieškovei UAB „Inter Credit“ į susidariusį įsiskolinimą už atsakovo valdytos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, kurį buvo įgijusi 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo pagrindu.

11. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ieškovė nurodė, kad šių palūkanų nereikia įrodinėti, jos priteistinos tokio dydžio, koks nustatytas įstatymo.

12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus pilna apimtimi iš esmės ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog turi teisę reikšti reikalavimus tiek transporto priemonės valdytojui, tiek jos savininkui. Šiuo atveju reikalavimus reiškia atsakovui, kaip transporto priemonės valdytojui. Patvirtino, jog reikalavimų atsakovui nereiškia nuo 2008 m. liepos 26 d. iki 2011 m. liepos 25 d., nes nurodytu terminu yra suėjusi senatis ir reikalavimai atsakovui už vėlesnį laikotarpį nebus reiškiami. Paaiškino, jog sutarties priede nurodyti minimi transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų įkainiai yra šalių pasirašytos sutarties dalis.

13. Atsakovas atsiliepime (b. l. 72 – 74) nurodė, jog su ieškiniu kategoriškai nesutinka. Pripažino, jog iš tiesų 2008 m. liepos 26 d. policijos pareigūnų buvo sulaikytas neblaivus vairavęs transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to jam buvo paskirta administracinė nuobauda, kurią yra sumokėjęs. Paaiškino, jog transporto priemonę vairavo būdamas įsitikinęs, kad jos savininkas yra G. M. Nežinojo, kad transporto priemonė priklauso ne G. M., o G. Č., kurio nepažįsta. Kai policijos pareigūnai patikrino girtumą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotos transporto priemonės ant kelio jau nebebuvo. Jokių su transporto priemonės nuvežimu susijusių dokumentų policijos pareigūnai pasirašyti neprašė ir jų nepasirašė. Todėl niekas nepranešė, kad minėta transporto priemonė po Kelių eismo taisyklių pažeidimo bus laikoma transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ir, kad už jos saugojimą privalės mokėti.

14. Atsakovo vertinimu, paslaugos įkainis nėra teisėtas. Pagal 2008 m. vasario 7 d. paslaugų teikimo sutarties 4 punktą nustatyti transporto priemonių transportavimo kainas yra suteikta paslaugos tiekėjui, t. y. UAB „Automagija“. Tačiau tai nesuteikia jai teisės nustatyti transporto priemonės saugojimo aikštelėje kainą, nors ji visiškai neteisėtai yra nustatyta UAB „Automagija“ direktoriaus pavaduotojos patvirtintuose paslaugų įkainiuose (20,00 Lt/para (5,79 Eur/para). Todėl transporto priemonės saugojimo aikštelėje įkainis nustatytas ne minimos paslaugų teikimo sutarties pagrindu, iš kurios yra kildinamas ieškinio dalykas.

15. Pagal kasacinio teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-436/2009) yra nustatyta, kad 10,00 Lt dydžio tarifas už kiekvieną transporto priemonės pasaugos parą taikomas, kai pasaugos sutartį sudaro šalys. Šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne atsakovo sudarytos pasaugos sutarties su UAB „Automagija“ pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jos terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgesniam laikui. Taigi, 10,00 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, kasacinio teismo nuomone, reikštų nepagrįstą praturtėjimą dėl kito asmens padaryto pažeidimo, todėl turėtų būti taikomas 90,00 Lt tarifas už kiekvieną pasaugos mėnesį. Todėl atsakovo skaičiavimu ieškovės žala už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2011-07-26 iki 2013-06-04, už 679 paras arba 22,5 mėn. sudaro 586,00 Eur (2025,00 Lt (90,00 Lt x 22,5 mėn.).

16. Atsakovas taip pat pažymi, jog pagal bendradarbiavimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo tarp UAB „OSVALDA“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, UAB „OSVALDA“ neturi teisės reikalauti atlyginti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų, nes tokia sutartis neegzistuoja. Tuo pačiu teigia, kad UAB „OSVALDA“, kaip pradinio kreditoriaus 2019 m. vasario 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė, nes UAB „OSVALDA“ neturėjo teisės reikalavimams perleisti.

17. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 1177,80 Eur kompensacinių palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2021-04-09, nes jokios terminuotos sutarties dėl transporto priemonės pasaugos su jokiu ūkio subjektu nebuvo sudaręs ir jokio termino įvykdyti piniginę prievolę nėra praleidęs.

18. Tripliku (b. l. 122 – 123) atsakovas pažymėjo, jog ieškovės cituojama kasacinio teismo praktika aktuali nuo minimos nutarties priėmimo (įsigaliojimo) dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 7 d., todėl netaikytina 2011-07-26 – 2013-06-04 paslaugų teisiniams santykiams. Todėl atsakovas ir toliau laikosi nuostatos, kad prašoma priteisti transporto priemonės paslaugos (padarytos žalos) suma pernelyg didelė ir reiškia nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo.

19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais. Atsakovo atstovas prašė pripažinti atsakovo įsiskolinimo pradžią nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos ir pritaikyti ieškinio reikalavimams ieškinio senatį.

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 67 – 68) pažymėjo, kad 2008 m. vasario 7 d. su UAB „Automagija“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties 5 punktu paslaugos teikėjas turi teisę išieškoti pinigus už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko arba valdytojo civiline tvarka. Todėl trečiasis asmuo mano, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra teisėtas. Pranešė, jog nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, trečiojo asmens atstovas nedalyvaus.

21. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „OSVALDA“ ir G. Č. atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė. Atsakovas ir trečiasis asmuo, trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymui, o atsakovą byloje atstovaujant atstovui, byla išnagrinėta atsakovui ir trečiajam asmeniui, trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ginčo esmės.

22. Prieštaravimuose dėl kreditorės pareikštų kreditorinių reikalavimų skolininkas R. Č. pripažino, jog gavo UAB „Inter Credit“ 2019 m. rugsėjo 30 d. siųstą pranešimą (b. l. 21). Todėl nėra ginčo dėl to, jog atsakovas prievolę turi įvykdyti naujam kreditoriui – ieškovei UAB „Inter Credit“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1, 7 dalys).

23. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ir įrodo, kad UAB „Automagija“ turėjo pareigą ir teisę priverstinai nuvežti ir saugoti policijos komisariato sulaikytas transporto priemones, o UAB „OSVALDA“ turėjo pareigą ir teisę priimti iš UAB „Automagija“ pristatytas transporto priemones į paslaugos tiekėjo aikštelę ir jas saugoti. Todėl konstatuotina, jog 2019 m. vasario 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, jog UAB „OSVALDA“ perleido reikalavimo teises ieškovei UAB „Inter Credit“ į susidariusį įsiskolinimą už atsakovo valdytos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, kurį buvo įgijusi 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. sausio 14 d. ieškovės pateikta su dubliku reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

24. Nors atsakovo atstovas abejoja minimų sutarčių teisėtumu, tačiau jų teisėtumo neginčijo. O ieškovei pagrįstai paaiškinus, jog minimi transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų įkainiai nurodyti priede yra neatskiriama šalių pasirašytos sutarties dalis, teismui atsakovo argumentai nesudaro pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl šių sutarčių negaliojimo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovės reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis). Taigi, ginčo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iš kurios kyla ir transporto priemonės valdytojo (atsakovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą.

26. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia šalių pareikštų reikalavimų apimtis bei nurodomas jų pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Todėl sprendime pasisakoma tik dėl tų šalių pateiktų argumentų ir įrodymų, kurie tiesiogiai susiję su ieškovės pareikštu bei šioje byloje nagrinėjamu ieškinio reikalavimu ir, teismo vertinimu, turi reikšmės sprendimui šioje byloje priimti (CPK 180 straipsnis). Teismo vertinimu yra nepagrįstas atsakovo atstovo prašymas pripažinti atsakovo įsiskolinimo pradžią nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos ir pritaikyti ieškinio senatį, kadangi tokio reikalavimo kuriam reikėtų taikyti ieškinio senatį ieškiniu ieškovė nereiškia (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovė turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam ji reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis).

27. Nors atsakovas R. Č. nurodė, kad G. Č. nepažįsta, o transporto priemonė vairavo paprašytas jos savininko G. M. Tačiau esant rašytiniams įrodymams apie transporto priemonės savininką G. Č., ir atsakovui nepateikus duomenų apie tai, jog teisėtas transporto priemonės savininkas 2008 m. liepos 26 d. buvo G. M., atsakovo argumentai dėl kito asmens, kuris galimai buvo transporto priemonės savininkas, atmestinį kaip nepagrįsti. Todėl šiuo atveju ieškinio pareiškimas teisme atsakovui R. Č. savo esme atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir pranešimui apie reikalavimo teisės perleidimą. Todėl atsakovas byloje ieškovės yra pasirinktas tinkamai.

28. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas su pradiniu kreditoriumi UAB „Automagija“ 2008 m. vasario 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 40-IL-62, kurios priedu buvo patvirtinti įkainiai už transporto priemonių transportavimą ir saugojimą aikštelėje (b. l. 10 – 11, 12, 40 – 41, 42). Sutartimi pradinis kreditorius už sutartą užmokestį įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir jų saugojimo paslaugas (Sutarties 2 punktas). Sutarties priede Nr. 2 buvo nustatyti transporto priemonių transportavimo ir saugojimo įkainiai, iš kurių šiuo nagrinėjamu atveju aktualūs 2 ir 3 punktai, kuriuose numatyta, jog už transporto priemonės transportavimą užmiestyje – 3,00 Lt/km (0,87 Eur) ir už transporto priemonės saugojimą aikštelėje – 20,00 Lt/už parą (5,79 Eur). Transporto priemonės buvo saugomos UAB „OSVALDA“ transporto priemonių saugojimo aikštelėje, pagal UAB „OSVALDA“ ir UAB „Automagija“ 2008 m. balandžio 7 d. paslaugų sutartį (b. l. 13 – 14, 43 – 44). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo 2008 m. liepos 26 d. aktu transporto priemonė „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po R. Č. padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, priklausančią pradiniam kreditoriui (b. l. 2, 30). 2011 m. kovo 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad 2008 m. liepos 26 d. transporto priemonę „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir pažeidimą padarė R. Č., o šios transporto priemonės savininkas yra G. Č. (b. l. 31 – 33). Pagal 2019-08-30 ir 2021-09-21 VĮ „Regitra“ išrašus, paskutinis viešame registre registruotas transporto priemonės savininkas buvo G. Č. (b. l. 39, 131 – 134).

29. 2019 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Automagija“ perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB „OSVALDA“, kuri įgijo teisę į atlyginimą už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., sutarčių su Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu pagrindu (b. l. 116 – 120). 2019 m. vasario 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 19/02/19-01 bei jos priedu Nr. 1, pradinis kreditorius UAB „OSVALDA“ perleido reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB „Inter Credit“ (b. l. 15) į susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą (b. l. 3, 4 – 7, 34, 35 – 38). 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. pranešimais R. Č. (pakartotinai 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. spalio 5 d.) ir G. Č. (pakartotinai 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. spalio 5 d. ir 2021 m. balandžio 1 d.) buvo pranešta apie pradinio kreditoriaus ieškovei perleistas reikalavimo teises reikalauti atlyginti susidariusį įsiskolinimą už transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas (b. l. 8, 46 – 53). Skola už transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą ir nuvežimą nuo 2011-07-26 iki 2012-09-18 sudarė 2504,20 Eur, o nuo 2011-07-26 iki 2013-06-04 – 4003,81 Eur (b. l. 9, 45). UAB „Inter Credit“ pateikė 2021 m. liepos 28 d. duomenis apie transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų rinkos kainas (b. l. 88 – 89, 90 – 115).

30. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje (nuo 2021-08-31 galiojančios redakcijos 8 dalis), nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog transporto priemonės valdytojo pareiga atlyginti priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo stovėjimo aikštelėje išlaidas yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Todėl teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog atsakomybė atlyginti priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės išlaidas gali kilti tik tuomet, jei su ūkio subjektu sudaryta terminuota sutartis dėl transporto priemonės pasaugos.

31. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog jis nėra pasirašęs 2008 m. liepos 26 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto. Tačiau atmeta kaip neįrodytus atsakovo argumentus, jog jis nežinojo, jog transporto priemonė „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo yra priverstinai nuvežta ir laikoma transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ir, kad už jos saugojimą privalu sumokėti. Tai patvirtina ieškovės pateikti duomenys, jog atsakovas dalyvavo 2008 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsakovas šių ieškovės argumentų neginčijo. Tokiu būdu tarp atsakovo ir UAB „Automagija“ susiformavo atlygintinės pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 6.850 straipsnis). Šiuos argumentus patvirtino ir trečiasis asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovui neabejotinai žinant apie jo valdytos transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir nesiimant veiksmų transporto priemonę atsiimti iš saugojimo aikštelės, atsakovas prisidėjo prie išlaidų už jos saugojimą didėjimo.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. Č. nesutinka ir su ieškovės paskaičiuotų paslaugų tarifais, todėl mano, jog prašoma priteisti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugos suma yra pernelyg didelė ir reiškia nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan.

34. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

35. Būtent šia aktualia teismo sprendimo priėmimo dienai praktika ir vadovaujasi teismas bei atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog teisiniams santykiams vertinti reikia vadovautis kasacinio teismo praktika, kurio nutartys buvo priimtos 2008-07-26 – 2013-06-04, t. y. ieškovės teiktų paslaugų laikotarpiu.

36. Kaip nustatyta iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, transporto priemonės „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo metu Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas su pradiniu kreditoriumi UAB „Automagija“ 2008 m. vasario 7 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 40-IL-62 buvo sutarę dėl šių kainų: transporto priemonės transportavimą užmiestyje – 3,00 Lt/km (0,87 Eur) ir už transporto priemonės saugojimą aikštelėje – 20,00 Lt/už parą (5,79 Eur).

37. Ieškovė dubliku pateikė duomenis apie atsakovo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo metu kitų, tokia pat veikla užsiimančių, įmonių kainas, susijusias su transporto priemonių priverstiniu nuvežimu ir saugojimu. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2008-2011 m. UAB „Automera“, UAB „Svalex“, R. Gačionio IĮ, UAB „Autotechvita“, UAB „Irolanas“ A. Povilausko įmonė „Kadex“ ir UAB „Automarkas“ buvo nustatę 20,00 Lt (5,79 Eur) kainą už transporto priemonių saugojimo parą, t. y., tokią pat, kaip ir UAB „Automagija“. Iš pateiktų įmonių dvi buvo nustatę didesnes kainas – 25,00 Lt, (7,24 Eur). Taigi konstatuotina, kad tuo metu nustatytos pradinio kreditoriaus paslaugų kainos atitiko to laikotarpio rinkos kainas. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo reikalavimas vadovautis kasacinio teismo 2009 m. praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-436/2009) ir taikyti mažesnius transporto priemonės saugojimo įkainius, juos fiksuotai skaičiuojant mėnesiais, o ne paromis.

38. Ieškovė UAB „Inter Credit“ ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo nuo 2011-07-26 iki 2013-06-04 susidarė 4003,81 Eur. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2011-07-26 iki 2013-06-04 (679 paras) ir 250,00 Lt (72,40 Eur). Pagal ieškovės prašomą priteisti skolos sumą (atėmus 72,40 Eur priverstinio nuvežimo sumą) bei vertinant įkainį už transporto priemonės saugojimą, konstatuotina, kad ieškovė prašo priteisti 25 procentus mažesnę nei susidariusi skola, taikant apytiksliai 4,31 Eur/parai įkainį (2927,60 Eur : 679 parų). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad susiklostę pasaugos santykiai yra kilę iš viešųjų administracinės teisės normų (administracinio pažeidimo), kilusios pasekmės materialine prasme yra adekvačios ir realiai įgyvendinamos, atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės išlaidų dydžiui, ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 3000,00 Eur skolos sumą. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugos suma nėra pernelyg didelė ir nereiškia nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo.

39. Esant aukščiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir argumentams teismas konstatuoja, jog ieškovės UAB „Inter Credit“ ieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteistina 3000,00 Eur skola (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo.

40. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti kompensacines palūkanas 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 4 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 9 d.) t. y. už 2866 d. nuo 3000,00 Eur sumos, – 1177,80 Eur.

41. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog šių kompensacinių palūkanų nereikia įrodinėti, jos priteistinos tokio dydžio, koks nustatytas įstatymo. Kaip ir nurodoma kasacinio teismo praktikoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2011).

42. Šiuo nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštiems reikalavimams dėl skolos priteisimo 2008-07-26 – 2011-07-25 laikotarpiui ir nesukonkretino reikalavimo dėl senaties taikymo išvestiniam ieškovės reikalavimui dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Tačiau atsakovo atstovui iš esmės reikalaujant taikyti ieškinio senatį, o ieškovės atstovui pripažįstant ieškinio senatį ieškinio reikalavimų daliai dėl skolos priteisimo, šioje dalyje tenkintinas iš dalies ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo. Todėl pritaikius ieškinio senatį palūkanų skaičiavimui, iš atsakovo R. Č. ieškovės naudai priteistina 750,00 Eur (3000,00 Eur x 0,05/365 x 1825 dienų) kompensacinių palūkanų už 5 metų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 9 punktas, CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

43. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3750,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 12 (pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo dienos)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

44. Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas patenkino 89,76 procentus ieškovės ieškinio ir atitinkamai atmetė 10,24 procentų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovei priteistina 89,76 procentai bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 10,24 procentai bylinėjimosi išlaidų.

45. Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 125,00 Eur (19,00 Eur (teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo) + 106,00 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 16, 54), t. y. patyrė 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 89,76 procentų nurodytų išlaidų t. y. 112,20 Eur. Atsakovas patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 75 – 76). Įvertinus tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 10,24 procentai bylinėjimosi išlaidų t. y. 76,80 Eur.

46. Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 35,40 Eur (112,20 – 76,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

47. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinį tenkinus iš dalies, jam jų proporcinga dalis - 21,21 Eur (89,76 proc. nuo 23,63 Eur sumos) viršija nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų, 00 centų) skolą, 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų, 00 centų) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 3750,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,40 Eur (trisdešimt penkis eurus, keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Inter Credit“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 21,21 Eur (dvidešimt vieną eurą, dvidešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.