Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Eglės Kiaurakytės,

dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Regimantui Špelveriui, atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Giedrei Vėberytei, 2014 m. liepos 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčių administratoriaus nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. FR0706-4395 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnieji specialistai 2014 m. gegužės 28 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje konstatavo, kad apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė norminiuose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, t. y. darbuotojams mokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais. Pareiškėja pripažįsta atsakovės teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, tačiau argumentuoja, jog ginčijamas 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395 yra neteisėtas. Nurodo, kad tą pačią dieną kaip ir ginčijamas nurodymas – 2014 m. gegužės 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo reiškiamas kaltinimas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. S. mokėjus bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį grynais pinigais darbuotojams A. T., T. V. ir R. V., tačiau administracinio teisės pažeidimo byla dar neišnagrinėta, be to, operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad galimai neapskaitytą darbo užmokestį darbuotojams mokėjo ne direktorius, o kiti asmenys. Argumentuoja, kad ginčijamas mokesčių administratoriaus nurodymas grindžiamas tik prielaidomis, o ne objektyviais ir nešališkais duomenimis, t.y. priimtas nesant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytų pagrindų ir nesilaikant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklių 5.3 ir 5.4 punktų reikalavimų nurodyti tikslą, motyvą bei aplinkybes, dėl kurių duotas nurodymas, ir dokumentais ar duomenimis pagrįsti nurodymo mokesčių mokėtojui davimo pagrindą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Regimantas Špelveris prašė skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, jog mokesčių administratoriaus operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti darbuotojai A. T., T. V. ir R. V., raštu patvirtinę, kad jiems buvo mokamas darbo užmokestis grynais pinigais, operatyvaus patikrinimo metu ir pažymos surašymo metu įmonėje nebedirbo. Teigė, kad nurodyti asmenys buvo padarę pažeidimus, kurių darbdavys nefiksavo, tačiau mano, kad jie galėjo būti nusistatę prieš buvusį darbdavį ir jų rašytinių parodymų negalima laikyti patikimais ir pagrindžiančiais mokesčių administratoriaus nustatytą riziką, dėl kurios iš esmės duotas skundžiamas nurodymas.

Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b.l. 22-23) prašo pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti. Argumentuoja, kad ginčijamas 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395 yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad 2014 m. gegužės 12 d. Operatyvios kontrolės skyriaus pareigūnams duotas pavedimas Nr. FR1043-4241 atlikti UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad pareiškėja mechanikui – sargui A.T. 2014 m. sausio – balandžio mėnesiais išmokėjo 2680 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; autošaltkalviui T. V. 2014 m. sausio – kovo mėnesiais išmokėjo 1800 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; mechanikui – sargui R.V. 2013 m. lapkričio – gruodžio ir 2014 m. sausio – kovo mėnesiais išmokėjo 2500 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Šios aplinkybės užfiksuotos 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-4241/FR1042-6523. Argumentuoja, jog nustatytos faktinės aplinkybės suteikė pagrindą manyti, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėja, atsiskaitydama grynaisiais pinigais gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, o tai atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, kurioms esant duodamas nurodymas mokesčių mokėtojui laikinai atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Paaiškina, jog 2014 m. gegužės 30 d. nurodymo Nr. FR0706-4395 davimo pagrindas yra tai, kad pareiškėja apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus trims darbuotojams išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį. Dokumentas, patvirtinantis nurodymo davimo pagrindą, yra 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-4241/FR1042-6523. Pažymi, kad ginčijamas aktas surašytas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintomis Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklėmis.

Atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Giedrė Vėberytė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. FR0706-4395 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio (2012-06-19 įstatymo Nr. XI-2078 redakcija, Žin., 2012, Nr. 76-3927) 1 dalis įtvirtina mokesčių administratoriaus teisę, siekiant užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, duoti nurodymą mokesčių mokėtojui (tik juridiniam asmeniui ar ūkinę komercinę veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui) laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais (toliau – ir nurodymas). Nurodyto straipsnio 2 ir 3 dalys nustato pagrindus, kuriems esant gali būti duodamas nurodymas, t. y. jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai (104² straipsnio 2 dalis) arba jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius (104² straipsnio 3 dalis).

Individualių administracinių aktų formai ir turiniui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Vertinant konkretaus individualaus administracinio akto teisėtumą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010). Toks teisės aktas nagrinėjamu atveju yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklės (toliau – Taisyklės), reglamentuojančios privalomus mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais formos pildymo reikalavimus: mokesčių mokėtojo, kuriam duodamas nurodymas, duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas arba ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, buveinės arba gyvenamosios vietos adresas (5.1 punktas), terminas (nuo konkrečios datos – iki konkrečios datos), per kurį mokesčių mokėtojas turėtų atsiskaitinėti su juridiniais asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai (5.2 punktas), tikslas, motyvas bei aplinkybės, dėl kurių duotas nurodymas (pavyzdžiui, rizikos kriterijai, kurie objektyviai patvirtina nustatytą galimą riziką, kad juos atitinkantys mokesčių mokėtojai, atsiskaitydami grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius) (5.3 punktas), dokumentai, duomenys, patvirtinantys nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą (5.4 punktas), informacija apie nurodymo įteikimą arba atsisakymą jį priimti (5.5 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 30 d. duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395 laikinai nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais (b.l. 9-10). Motyvuodamas duotą nurodymą, mokesčių administratorius nurodė jo davimo pagrindą: operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės vadovas V. S. darbuotojams mokėjo bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šios aplinkybės užfiksuotos 2014 m. gegužės 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-4241/FR1042-6523, kurioje nurodyta, kad mechanikui – sargui A. T. 2014 m. sausio – balandžio mėnesiais išmokėtas 2680 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis; autošaltkalviui T. V. 2014 m. sausio – kovo mėnesiais išmokėtas 1800 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis; mechanikui – sargui R. V. 2013 m. lapkričio – gruodžio ir 2014 m. sausio – kovo mėnesiais išmokėtas 2500 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis (b.l. 11-14). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. S. 2014 m. gegužės 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus (b.l. 15-18).

Ginčijamame 2013 m. gegužės 30 d. nurodyme atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. FR0706-4395 nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsniu bei siekiant užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės įvykdymą, UAB (duomenys neskelbtini) nurodoma laikinai atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti nurodyti mokesčių įstatymų pažeidimai, dėl kurių kyla pagrįsta rizika, kad bendrovė, atsiskaitydama grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Minėta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nurodymo davimo sąlygos yra mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamas patikrinimas, kurio metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų, ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Taisyklių 4.2 punktas detalizuoja šią teisės normą ir įtvirtina, kad mokesčių administratorius, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant gali būti nustatoma, jog yra pagrindo manyti, kad yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, atkreipia dėmesį į tokius faktus, kai mokesčių mokėtojas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (darbuotojams išmoka buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį) (Taisyklių 4.2.1 punktas). Pareiškėjos argumentai, jog įmonės direktorius nėra pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, nes administracinio teisės pažeidimo byla dar neišnagrinėta, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nurodymo davimo sąlygos tiesiogiai sieja nurodymo davimą su mokesčių mokėtojo arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens pripažinimu kaltu ar nubaudimu, tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, nurodymas duotas nustačius to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas. Pareiškėjos atstovo argumentai, jog gali būti subjektyvūs buvusių darbuotojų A. T., T. V. ir R. V. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių nustatytas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, užfiksuotas operatyvaus patikrinimo pažymoje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir vertintini kaip pareiškėjos pozicija ginčijant nurodymą. Juo labiau, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių buvusių darbuotojų rašytinius paaiškinimus ir byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, jog ginčijamame nurodyme išaiškinta, kad jeigu nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas privalo nedelsdamas raštu apie tai pranešti mokesčių administratoriui, nurodyti konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (b.l. 9). Tai atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 4 dalį ir Taisyklių 7 punktą, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir nėra duomenų, kad pareiškėja mokesčių administratoriui būtų nurodžiusi tokias aplinkybes.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-4395 mokesčių mokėtojui laikinai nuo 2014-07-01 iki 2014-12-31 atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais yra priimtas nustačius mokesčių įstatymų pažeidimus ir esant pagrįstai rizikai, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 104² straipsnio 3 dalies nuostatas, Taisyklių 5 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais.

Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui