Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-30 · Byla Nr. N-575-1206-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-30
Bylos Nr.
N-575-1206-10
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1206/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius (toliau – ir VDI) 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu (b. l. 4–5) nustatė, kad UAB „Ludanė“ (toliau – ir Įmonė) nemokėjo darbo sutartyse sulygtais terminais ir sulygto dydžio darbo užmokesčių, taip pažeisdama darbo sutarčių sąlygas ir paskyrė 1 200 litų baudą. Nutarime nurodyta, kad darbuotojams už 2008 m. lapkričio mėnesį nebuvo išmokėta 34 084,45 litai, už gruodžio mėnesį – 30 796,43 litai, už 2009 m. sausio mėnesį – 10 707,70 litai, už vasario mėnesį – 4 486,76 litai. Be to, nutarime nurodyta, kad, nutraukus darbo sutartis su dirbusiais darbuotojais, paskutinę darbo dieną nebuvo atsiskaityta, o dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos su nurodytais asmenimis nesusitarta. Tuo UAB „Ludanė“ direktorius V. R. pripažintas pažeidusiu Darbo kodekso 93 straipsnio, 201 straipsnio 2 dalies bei 206 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

V. R. pateikė skundą (b. l. 2–3) Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti VDI 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. V. R. skunde pažymėjo, kad jo vadovaujamos UAB „Ludanė“ nemokumas yra objektyvi priežastis, dėl kurios nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nebuvo mokami atlyginimai tiek Įmonės darbuotojams, tiek pačiam V. R..

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 9–11) prašė palikti galioti VDI 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą ir skundo netenkinti. Atsiliepime VDI nurodė, kad V. R., būdamas darbdaviu, privalėjo žinoti, kad darbo sutarties sąlygų nesilaikymas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. VDI pareigūnai, nustatę įstatymų pažeidimus, įteikia darbdaviui privalomą reikalavimą, surašo protokolą ir turi teisę taikyti administracinio poveikio priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinio teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi (b. l. 71–73) VDI 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu V. R. paskirtą 1 200 litų baudą pakeitė 600 litų bauda. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. kovo mėn. laikotarpiu, kai Įmonė neišmokėjo darbo užmokesčio darbo sutartyse sulygtais terminais bei paskutinėmis darbo dienomis darbo sutartis nutraukusiems dirbantiems darbuotojams, Įmonei įstatymo nustatyta tvarka buvo pradėtos taikyti bankroto procedūros, leidžiančios konstatuoti Įmonės nemokumą. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu Įmonė dėl jos darbuotojų kaltės darbo sutartyse ir Darbo kodekse normų nustatytu laiku neišmokėjo jiems priklausančio darbo užmokesčio. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas pagrįstai konstatavo V. R. kaltę, padarius ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas, įvertinęs tai, kad V. R. administracinėmis nuobaudomis už darbo įstatymų pažeidimus anksčiau nėra baustas, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias V. R. asmenybę, jo turtinę ir šeiminę padėtį, pažeistų darbo normų pobūdį ir reikšmingumą, taip pat atsižvelgęs į tai, jog teisės pažeidimai buvo padaryti dėl sunkios Įmonės finansinės padėties, nulemtos šalyje prasidėjusios ekonominės krizės, padarė išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų skyrimo tikslai V. R. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam mažesnio dydžio baudą.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 75–76) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. VDI nurodo, kad skiriant baudą turi būti atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), o ne tik į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Administracinės atsakomybės tikslas yra pažeidimų prevencija ir pažeidėjų auklėjimas. Administracinė atsakomybė turi pasireikšti konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui. VDI pažymi, kad 600 litų, t. y. beveik 5 kartus mažesnės, nei sankcijoje numatytas vidurkis, baudos paskyrimas ne tik neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, pasekmių, bet ir nesukelia pažeidėjui pasekmių, numatytų įstatymo leidėjų, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus. VDI nurodo, kad paskirdama pažeidėjui 1200 litų baudą, įvertino visas aplinkybes bei vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsiliepimas

V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81–82) prašo jį atmesti. V. R. nurodo, kad darbo užmokestis nuo 2008 m. lapkričio mėn. nėra mokamas ne tik Įmonės darbuotojams, bet ir jam pačiam bei jo sutuoktinei D. R., Įmonės vyriausiajai finansininkei. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymi, kad Įmonei yra paskolinęs 33 140,51 litų sumą, kurios susigrąžinti neturi galimybės. 2009 m. gegužės 22 d. Įmonei iškelta bankroto byla, todėl jokių pajamų iš Įmonės negauna, kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, todėl 600 litų suma yra didelė našta jų šeimai. V. R. nurodo, kad VDI, teigdama, jog 600 litų bauda yra per maža ir nesukels pažeidėjui pasekmių, neteisi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5 000 litų.

Nagrinėjamoje byloje V. R. administracinė atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jo vadovaujamoje Įmonėje darbuotojams už 2008 m. lapkričio mėnesį nebuvo išmokėta 34 084,45 litai, už gruodžio mėnesį – 30 796,43 litai, už 2009 m. sausio mėnesį – 10 707,70 litai, už vasario mėnesį – 4 486,76 litai. Be to, nutraukus darbo sutartis, nebuvo paskutinę darbo dieną atsiskaityta su Įmonės darbuotojais. Šiuos faktus pagrindžia Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 4–5), Įmonės pažymos (b. l. 20–21), administracinė atsakomybėn traukiamo asmens ir VDI atstovo parodymai pirmosios instancijos teisme (b. l. 67–70). Byloje nėra ginčo dėl šių faktų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to neginčijo (b. l. 3, 67–70, 81).

Vadovaujantis ATPK 9 straipsnio 1 dalimi administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 41⁴ straipsnio 1 ir 3 dalies dispozicijos dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimo yra išskirtos pagal kaltės formas – 1 dalis numato administracinę atsakomybę, esant neatsargumui, 3 dalis – expressis verbis nustato administracinę atsakomybę, esant tyčiai. Pagal ATPK 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Darbo kodekso 205 straipsnio 1 dalis numato, darbdavys laikomas nemokiu, kai jam inter alia taikomos bankroto procedūros. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ludonė“ buvo inicijuota tik 2009 m. balandžio 28 d. (b. l. 14). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato pareigą įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu inter alia įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas buvo pareikštas dėl administracinių teisės pažeidimų, įvykdytų iki 2009 m. balandžio 28 d. (b. l. 4–5). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo, administracinių teisės pažeidimų padarymo metu, Įmonė nelaikytina nemokia, byloje nėra duomenų, kad tuo metu buvo kitų aplinkybių, dėl kurių ji galėtų būti pripažinta nemokia. Vadovaujantis išdėstytais argumentais laikytina, kad Įmonė pažeidimų padarymo metu veikė įprastai, Įmonės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau matydamas sunkią Įmonės finansinę padėtį, būdamas racionalus Įmonės vadovas, turėjo numatyti, kad gali kilti žalingos pasekmės (negalės būti laiku sumokėtas darbo užmokestis), bet lengvabūdiškai tikėjosi šių pasekmių išvengti. Todėl VDI ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. R. veiką kvalifikavo pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. bylos nagrinėjimo metu pateikė visus bylai reikšmingus duomenis, iš esmės neginčijo VDI ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, byloje yra duomenų (b. l. 20, 22, 63) apie pakankamai sunkią V. R. materialinę padėtį, tai, kad V. R. nėra baustas administracinėmis nuobaudomis dėl darbo įstatymų pažeidimų bei tai, kad pažeidimai galimai padaryti dėl sunkios finansinės Įmonės padėties (b. l. 14, 20–22, 24–26, 35–63), teisėjų kolegija, visapusiškai išnagrinėjusi byloje pateiktas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartį laiko pagrįsta ir teisėta, o 600 litų baudą proporcingą padarytam pažeidimui.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju 600 litų dydžio baudą vertina kaip leisiančią pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius