Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. K. skundą dėl 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu J. K. buvo nubausta už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 11 d., 13.23 val., Senojo Gardino plente, Vilniuje, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai nustatytas sunkus, 2,78 promilės, girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 14 punkto reikalavimą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje. Nutarimu J. K. paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Pareiškėjos manymu, teismas neturi pakartotinai vertinti padaryto pažeidimo šiurkštumo klausimo, nes jau pačioje straipsnio sankcijoje, atsižvelgiant į pažeidimo šiurkštumą, numatyta griežta administracinė nuobauda. Teisėja turėjo vertinti, ar yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, priklausomai ne nuo padaryto pažeidimo, o nuo pažeidėją charakterizuojančios medžiagos bei taip pat svarstyti kitų formalių sąlygų atitikimo klausimą, numatytą ATPK 329 straipsnyje. Pareiškėja nesutinka su skundžiamo nutarimo motyvu, kad yra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nurodo, kad teisėja pati sau prieštarauja, nes priimdama 2016 m. spalio 5 d. nutarimą nurodė, kad administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviai nebausta. Teigia nesanti linkusi sąmoningai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o ir šis jos padarytas šiurkštus pažeidimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutarimą, Pareiškėjos skundo argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visas ATPK 329 straipsnyje nurodytas aplinkybes, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą netrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino J. K..

Pareiškėja teigia, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas ir turi būti naikinamas jau vien dėl to, kad buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešus. Su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pareiškėjos cituojamos ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatos (administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą) buvo taikomos administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant iš esmės. Tuo tarpu, ATPK 329 straipsnio nurodyto prašymo nagrinėjimo tvarka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame kodekse apibrėžta nebuvo. Matyti, kad J. K., kreipdamasi į teismą, savo prašymą išsamiai motyvavo bei pridėjo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nebuvo būtina rengti žodinį nagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą raštu, procesinių pažeidimų nepadarė ir naikinti skundžiamą nutarimą dėl šios aplinkybės nėra pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad yra praėję daugiau nei pusė pažeidėjai paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, ji atestuota pagal 4 valandų Privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų. Nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, kaip minėta, būtina įvertinti, ar apeliantės atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Iš Administracinio teisės pažeidimo registro duomenų matyti, kad J. K. praeityje ne kartą bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors šie pažeidimai yra smulkūs, tačiau pasikartojantys (automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir kt.). Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją, kaip linkusią nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir todėl kritiškai vertintinas pareiškėjos skundo argumentas, kad pažeidimas, už kurį ji buvo nubausta 2016 m. spalio 5 d. nutarimu, buvo atsitiktinio pobūdžio. Šį nutarimą priėmusios ir vėliau J. K. prašymą dėl specialiosios teisės prašymą sprendusios teisėjos argumentai nelaikytini prieštaringais. Skirdama pareiškėjai nuobaudą už vairavimą išgėrus ir nustatydama minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, teisėja atsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą moteris padarė pirmą kartą. Tuo tarpu, spręsdama, ar administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti ir galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo vertintas pažeidėjos elgesys tiek po nuobaudos paskyrimo, tiek prieš tai. O nustačius, kad moteris ne kartą yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir analogiškus, konstatavo, kaip minėta, jog tai neigiamai charakterizuoja J. K. asmenybę. Su tokia skundžiamo nutarimo argumentacija sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, svarstant, ar pareiškėjos atžvilgiu taikytinos ATPK 329 straipsnio nuostatos, reikia įvertinti ir padaryto pažeidimo pobūdį, ir šios aplinkybės vertinimas negali būti suprantamas kaip nepagrįstas, kadangi šio fakto įvertinimas yra reikšmingas sprendžiant apie administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą. Šiuo atveju, J. K., prie automobilio vairo sėdo neblaivi (buvo nustatytos 2, 78 promilės, kas laikoma sunkiu girtumo laipsniu) ir taip padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį didžiulę grėsmę ne tik pažeidėjos, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, suvokdama galimas tokio elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo šeimai, savo bei šeimos narių materialinei gerovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apie tokio elgesio pasekmes įstatymų leidėjas informuoja iš anksto, nustatydamas konkrečias, pakankamai griežtas sankcijas. Taigi pareiškėja, sėsdama prie vairo taip stipriai apgirtusi, turėjo suvokti, jog pakenks ne tik savo gerovei, bet ir jos šeimos narių, artimųjų interesams.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje atsakomybė buvo numatyta tiek asmenims, kuriems nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), tiek ir sunkus (nuo 2,51 ir daugiau) girtumas. Tuo tarpu, J. K., net ir nustačius sunkų girtumą, buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda bei specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui. Dar labiau švelninti pareiškėjos teisinę padėtį jos skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Skundą nagrinėjantis teismas pritaria tokiai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pozicijai, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, šiuo atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti, pareiškėjos J. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir J. K. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.