Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, veikdama teismo, kuriam byla teisminga, tai yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei A. P. ir jos atstovui advokatui A. R.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui M. S., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų notarei A. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė A. S., gyvenęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo jos biologinis tėvas. Santuokos metu tėvai sutarė labai blogai, iš vaikystės likę labai skaudūs prisiminimai, kai tėvas dažnai mušdavo mamą, tekdavo išeiti iš namų, nakvoti pas draugus, gimines, pažįstamus. Kaimynų ir draugų dėka mama sužinojo apie tėčio romaną su kita moterimi. Paaiškėjus šiam faktui tėtis išėjo gyventi su nauja moterimi, ir jos su tėvu santykiai praktiškai nutrūko. (duomenys neskelbtini) metais A. S. nutraukė santuoką su jos mama M. S.. Ji žino faktą, kad kitoje santuokoje gimė brolis M. S.. Tėvas visą dėmesį skyrė naujai šeimai, tarp jų nebeliko jokio socialinio ryšio. Nei su tėvu, nei su biologiniu broliu bendravimas nesusiklostė, tik suaugusi suprato kokią didelę įtaką darė tėčio naujoji žmona, kuri ėmėsi visų draudimų ir/ar veiksmų, kad tėtis nebendrautų su buvusia šeima ir/ar dukra, neteiktų išlaikymo.

(duomenys neskelbtini) oficialiai deklaravau išvykimą į (duomenys neskelbtini). Nuo to laikotarpio visiškai praradao bet kokį ryšį su tėvu. Niekas nesuteikė informacijos ilgus metus, jai buvo nežinomas tėčio likimas.

2021 metais socialiniuose tinkluose, t.y. FB platformoje susirado brolis M. S.. Bandant atkurti bendravimą, pradėjome bendrauti FB paskyroje, vėliau susiskambinti per Messenger programą. Šių pokalbių metu ji sužinojo, kad tėtis yra miręs.

2021 metų rugsėjo mėnesio pradžioje sužinojusi apie tėčio mirties faktą, parskrido į Lietuvą ir 2021 metų rugsėjo mėnesio 21 dieną raštu kreipiausi į Kauno miesto 15 -o notaro biuro notarę, prašydama užvesti paveldėjimo bylą, tačiau 2021 lapkričio mėnesio 5 d. gavus iš notaro atsakymą, buvau informuota, kad praleidau LR įstatymuose numatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, bei informavo, kad paveldėjimo byla po A. S. mirties buvo užvesta ir yra baigta.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalį palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis gali kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje formuojama praktika, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad šios kategorijos byloje kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens, t. y. konkretaus įpėdinio, kuris prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, elgesio standartai ir tik svarbiomis teismo pripažintos termino palikimui priimti priežastys yra pagrindas tokiam terminui pratęsti. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra atnaujinamasis ir dėl to klausimų nekyla. Atnaujinamojo termino sąvoką apibrėžia Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis: tai toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti. Nors Civilinio kodekso 5.57 straipsnio dalies antro sakinio normoje tiesiogiai neminimas termino atnaujinimas, leidimas atlikti veiksmą pasibaigus jo atlikimo terminui pagal savo esmę yra ne kas kita, kaip termino jam atlikti atnaujinimas.

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad tėvų santuoka buvo nutraukta, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai, o nutraukus santuoką tėvas su savo vaikais beveik nebendravo. Mirusysis A. S. su ieškove praktiškai nebendravo. Taip pat reikia vertinti faktą, kad sužinojusi apie egzistuojantį mirusio tėvo palikimą operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į notaro biurą, kreipiasi į teismą su savarankišku reikalavimu. Šie faktai įrodo jos valią priimti palikimą, tačiau dėl nežinojimo apie tėvo mirtį buvo apribota galimybė aktyviai pasinaudoti savo teisėmis paveldėti mirusio tėvo turtą. Vertinant nurodytas aplinkybes, tėvo mirties datą, laiką, kada tapo žinoma apie tėvo mirtį, tėvo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, ilgą laiko tarpą tarp šių įvykių, turėtų būti šios aplinkybės pripažintos svarbiomis, pateisinamos priežastys trukdė man laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių terminą, bet ir sąlygojo gana ilgą terminą iki kreipimosi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pažeistų jų teisių gynimo.

Šiuo metu paveldėjimo byloje M. S. yra vienintelis priėmęs mirusio A. S. palikimą įstatyminis įpėdinis. Paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui. Kadangi įpėdinis M. S. palikimą priėmę, nuslėpė faktą apie kito įpėdinio egzistavimą, jam buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kurį prašo pripažinti negaliojančiu.

Ginčijamus liudijimus išdavusi notarė, atlikdama paveldėjimo procedūras, nepatikrino įpėdinių rato. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Kadangi pareiškimu dėl palikimo siekiama įgyti palikimą, notaras turi įsitikinti, kad palikimas atsirado, t. y. patikrinti palikėjo mirties faktą. Įstatyme įtvirtinta, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Kokie duomenys laikytini turinčiais esminės reikšmės, įstatyme nedetalizuojama, tai kiekvieno konkretaus notarinio veiksmo atlikimo metu turėtų įvertinti notaras. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas įpėdinio prašymu (CK 5.66 straipsnio 1 dalis), visiems atitinkamos eilės įpėdiniams išreiškus valią dėl palikimo (ne)priėmimo, kad būtų galima nustatyti paveldimą turto dalį. Tikiu, kad visų aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad ji įstatymo pagrindu įgytos teisės neatsisakė, todėl mirusiojo tėvo teisės į kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą turėjo būti perduotos įpėdiniui M. S. ir jai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Dėl tokių priežasčių Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės A. P. palikimo perėjimo liudijimas, išduotas įpėdiniui M. S., turi būti panaikintas ir pripažintas negaliojančiu, nes teisė į šio turto paveldėjimą pripažintina įstatyminiams įpėdiniams lygiomis dalimis.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi, šioje normoje yra nustatyti du specialūs, alternatyvūs ieškinio senaties termino pradžios momentai, reiškiant ieškinį dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo – toks ieškinys gali būti pareikštas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nurodo, kad nepraleido senaties termino, kadangi tik 2021 m. rugsėjo pradžioje sužinojo faktą, kad mirė mano tėtis A. S. ir 2021 metų rugsėjo mėn. 21 dieną kreipėsi į notaro biurą tikslu užvesti paveldėjimo bylą po tėčio mirties, CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino pareikšti ieškinį teisme nepraleido (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė per savo atstovą ieškinį prašė tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje.

Atsakovas M. S. (toliau atsakovas) atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių (CPK 142 str.), procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (CPK 123 str. 3 d., 130 str.).

Atsakovas M. S. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, nes jų iki teismo posėdžio pradžios nepranešė, dalyvavimas nepripažintas privalomu, pranešta tinkamai ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo Kauno miesto penkiolikto notaro biuro notarė A. P. (toliau notarė ) atsiliepimo byloje nepateikusi be svarbių priežasčių. Notarė savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškusi.

Trečiasis asmuo notarė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama nedalyvaujant notarei A. P. (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Ši civilinė byla nagrinėjama ginčo teisena, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principais ( CPK 7 str. 1d., 11 str., 12, str.).

Bendroji įrodinėjimo pareigos civiliniame procese taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ar kitų įstatymų numatytais atvejais: iš šeimos ir darbo santykių kylančiose, taip pat ypatingosios teisenos bylose (CPK 179 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismo vaidmuo nėra aktyvus.

Faktinės aplinkybės

A. S., ieškovės ir atsakovo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas palikimą priėmė paduodant pareiškimą notarui (duomenys neskelbtini), pareiškime nurodant jog yra kita įpėdina dukra G. B. (dabar V.). A. S. vardu nuosavybės teise liko butas (duomenys neskelbtini), dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), galimai kito turto, kurio nustatinėti šioje byloje teismas neprivalo, nes ginčas kilęs ne dėl turto buvimo ar nebuvimo.

Notarės pateiktoje paveldėjimo byloje yra (duomenys neskelbtini) M. S. (per įgaliotą asmenį O. S.) pareiškimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) notarei, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma, kad G. B. palikimo nepriėmusi bei, kad yra išaiškinta jog jeigu ateityje A. S. įpėdiniai kreipsis dėl termino palikimui atnaujinimo į teismą <...> ginčytų išduotą paveldėjimo teisės liudijimą <...> ir reikalavimai būtų tenkinti M. S. žinoma, kad jis turės perduoti iš jiems priklausančio, jo priimto turto tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus paveldėtą turtą bei atlyginti su tuo susijusius visus nuostolius.

(duomenys neskelbtini) notarė išdavė M. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas patvirtinta kokį turtą atsakovas paveldi po tėvo mirties.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, pradėjo turtą faktiškai valdyti arba priėmė palikimą pagal apyrašą (2 d. ir 3 d.). Įstatymu nustatytas terminas nėra naikinamasis ir teismas gali jį atnaujinti (pratęsti) jeigu nustato, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenustatytas svarbių priežasčių sąrašas ir tai yra vertinamasis kriterijus.

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias asmuo nurodo kaip svarbias priežastis, sutrukdžiusias priimti palikimą, nustačius jog jos buvo, reikalinga vertinti ar jos buvo svarbios ir pateisina termino praleidimą ir reikalinga išsiaiškinti kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo.

Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad po ieškovės ir atsakovo tėvo mirties palikimą priėmė vienas M. S. yra pradėta paveldėjimo byla, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Valstybei turtas paveldėjimo teise pereina pagal CK 5.62 straipsnyje nustatytas sąlygas ir viena iš jų yra jeigu nei vienas įpėdinių nepriėmė palikimo (5.62 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena. 2021 m. ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, sužinojusi, kad tėvas miręs, tačiau terminas jau buvo pasibaigęs ir notaras teikdamas atsakymą 2021-09-27 Nr. S-90 apie tai pasisakė.

Teismas neturi pagrindo abejoti jog ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad gyvendama užsienio valstybėje ir esant ribotam bendravimui su tėvu ir M. S. ji apie tėvo mirtį sužinojo kai jau buvo pasibaigęs terminas trijų mėnesių palikimui priimti, tai yra sužinojo 2021 metai ėmėsi aktyvių veiksmų dėl galimybės paveldėti tėvo turtą.

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas atnaujina įstatymu nustatytą ir praleistą terminą pirmos eilės įpėdinei pagal įstatymą G. V. palikimui po tėvo mirties priimti, nes daro išvadą, kad visuma aplinkybių ir įrodymų patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo termino atnaujinimui neprieštaravo, žinodami apie iškeltą civilinę bylą buvo pasyvūs, tai yra neteikė atsiliepimų, ginčo byloje dėl termino atnaujinimo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, ieškinį tenkina, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad abiejų vaikų, tai yra ieškovės ir atsakovo teisės paveldėti tėvų turtą yra vienodos, abu jie yra A. S. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ( CK 1.5 str., 3. 3 str., CPK 3 str. 7 d.).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu (panaikinti) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuris buvo išduotas atsakovui paveldint tėvo turtą pagal įstatymą.

Atsakovas ir trečiasis asmuo kaip jau minėta byloje buvo pasyvūs ir savo pozicijos dėl ginčo neišreiškė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš dokumentų (paveldėjimo bylos) pateiktos notarės matyti, kad palikimą po tėvo mirties yra priėmęs paduodant pareiškimą notarui įstatymu nustatytu terminu atsakovas.

CK 5.50 str. 2d. reglamentuoja, kad asmuo laikomas priėmusiu palikimą nuo pareiškimo notarui padavimo dienos, taigi atsakovas, net jeigu nebūtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra priėmęs palikimą į tėvo turtą ir turtines teises. Paveldėjimo teisės liudijimas, tai yra valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą . Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos įpėdiniams to paprašius (CK 5.66 str. 1 d., 5.67 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką ir ne kartą pasisakęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama nuosavybės teisių į paveldėtą turtą registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

Ieškovė teigia, kad notarė nepatikrino įpėdinių rato prieš išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, teismas su šia aplinkybe nesutinka, nes paveldėjimo byloje yra duomenys jau nuo 2011-04-04, kad buvo tikrinti duomenys apie palikėją ir, kad jis turi du pilnamečius vaikus, tai yra ieškovę ir atsakovą.

Notarė 2011-11-03 yra patvirtinus M. S. pareiškimą, minėtą anksčiau šiame teismo sprendime, kad jam žinoma jog atsiradus teisiniams pagrindams ieškovę ar kitus asmenis laikyti priėmusiais palikimą, atnaujinus terminą, nustačius turintį juridinę reikšmę faktą , M. S. turės perduoti iš jiems priklausančio, jo priimto turto tai kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus paveldėtą turtą bei atlyginti su tuo susijusius visus nuostolius, tokiu būdu tiek atsakovui, tiek notarei buvo žinoma, kad gali atsirasti tokia teisinė situacija jau 2011 metais. Paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, kad M. S. paveldi visą turtą, likusį po tėvo mirties, Paveldėjimo byloje nėra duomenų, kad notarė ėmėsi veiksmų nustatyti kito pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą buvimo vietą ir informavo apie palikimo atsiradimą.

Teismas atnaujina šiuo teismo sprendimu terminą ieškovei priimti palikimui po tėvo mirties, nustatęs, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir, kad ieškovė galėtų realizuoti paveldėjimo teisę į tėvo turtą panaikina M. S. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. nuostatas šaliai kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė pateikusi prašymą ir prašo priteisti iš atsakovo M. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir 3000 EUR už advokato teisinę pagalbą byloje.

Ieškinys tenkinamas ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei turėtų būti priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d., tačiau teismas visus klausimus sprendžia vadovaudamasis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principu (CK 1.5 str.), CPK 93 str. 4 d. leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių , atsižvelgdamas į bylos šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis. Šioje byloje teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidos neatsirado dėl atsakovo M. S. veiksmų ar neveikimo, kadangi teikdamas pareiškimą notarui, jis nurodė jog yra kitas įpėdinis – ieškovė byloje, jis neturėjo pareigos informuoti ieškovę apie palikimo atsiradimą, ne nuo jo valios priklausė tai, kad ieškovė praleido terminą palikimui priimti ar, kad notarė išdavė paveldėjimo liudijimą į visą palikėjo turtą, be to teismui kyla abejonės ar išlaidas advokato teisinei pagalbai patyrė ieškovė šioje byloje, kadangi pateiktuose mokėjimo dokumentuose (DOK 6271,2023-02-07, priedai) nurodyta, kad 1000 EUR už advokato paslaugas mokėjo J. Š. 2022-08-29, nenurodant kokioje byloje, ši byla iškelta tik 2022-10-27, 2000 EUR mokėjo A. Š. 2023-01-06, mokėjimo paskirtyje nurodyta „ nuo G. V.“, nėra duomenų dėl kokių priežasčių ne pati ieškovė moka advokatui L. M. ir, kad moka dėl šios bylos ir teismas atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes šioje konkrečioje byloje nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 4 d., 98 str.) ir nepriteisia iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo – 3000 EUR, priteisia tik ieškovės sumokėtą žyminį mokestį – 200 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Atnaujinti įstatymu nustatytą ir praleistą terminą palikimui po tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti pareiškėjai G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto penkiolikto notaro biuro notarės A. P. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotą M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriuo jis paveldėjo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą.

Priteisti ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 200 EUR iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,12 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5662).

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas išsiųsti atsakovui ir trečiojo asmens atstovui (CPK 118 str.).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.