- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2006-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-213/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 253 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. sausio 15 d. apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tarpusavio konflikto su sūnumi S. K. metu, stovėdamas savo sodybos kieme iš neteisėtai, neturint leidimo laikomo šaunamojo ginklo – TSRS pramoninės gamybos vienvamzdžio lygiavamzdžio 16 kalibro, skirto šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais, medžioklinio šautuvo IžK Nr. XXXX pro gyvenamojo namo virtuvės langą tyčia vieną kartą šovė į virtuvėje buvusį savo sūnų S. K. , gim. (duomenys neskelbiami), padarydamas jam šautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės kaklo sužalojimą, lydimą gerklų, dešinės bendrinės miego arterijos, stemplės, aortos ir plautinio kamieno kairio plaučio viršutinės skilties žaizdų, šonkaulių kairės pusės 2-3, dešinės pusės 3, kairio raktikaulio, stuburo krūtininės dalies 2 slankstelio skylinių lūžimų, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į krūtinplėvės ertmes 1700ml, širdiplėvės ertmę 200ml, širdies tamponadą krauju, nuo ko S. K. įvykio vietoje mirė, taip A. K. tyčia nužudė savo vaiką.
Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 1991 m., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbiami) iš savo, šiuo metu mirusio, tėvo P. K. įgijo šaunamąjį ginklą - TSRS pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16 kalibro skirtą šaudyti medžiokliniais 16 kalibro šoviniais medžioklinį šautuvą IžK Nr. XXXX, kurį nuo 1998 m. vasario 19 d. iki 2005 m. sausio 15 d. 23.30 val. neteisėtai, neturėdamas tam leidimo laikė savo sodybos svirne.1993 m., tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbiami) iš, šiuo metu mirusio, J. V. , neteisėtai, neturėdamas tam leidimo įgijo šaudmenis - 12 medžioklinių 16 kalibro, skirtų 16 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, šovinių, kuriuos pernešė į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbiami) ir savo sodybos svirne neteisėtai juos laikė, 4 vnt. panaudojo iššaudamas iki 2005 m. sausio 15 d. 21 val., o 8 vnt. toliau laikė iki 2005 m. sausio 15 d. 23.30 val.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį, perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. į Lietuvos Respublikos BK 130 str., nes byloje nustatyta, jog jis labai susijaudino dėl neteisėtų S. K. veiksmų atliktų jo atžvilgiu ir pastarojo netinkamo elgesio (S. K. pastoviai nebūdavo namuose, nepadėjo dirbti ūkyje, iš jo tyčiojosi, žemino, įvykio dieną be jokios priežasties puolė jį, kažkuo kietu smogė per galvą, pargriovė ant lovos ir pradėjo smaugti, dėl ko jis labai susijaudino). Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 p., teigia, kad teismas neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apelianto teigimu, vienos minutės laiko tarpas nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų iki šūvio, negali būti vertinamas, kaip ilgas laiko tarpas, per kurį jis atliko pasiruošimo veiksmus.
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teigia, kad įvykio dieną išgėrė nepilną degtinės butelį, likučius atėmė sūnus, o nuo tokio išgerto kiekio nesijautė apsvaigęs.
Apelianto teigimu, perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str., pašalinus teismo pripažintą jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgus į tai, jog jis yra pensininkas, jam 66 metai, anksčiau neteistas, serga, pastoviai reikalingas gydymas, yra pagrindas švelninti bausmę.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus visų įrodymų visete, juos analizuodamas nukentėjusiosios L. K. , liudytojos P. V. parodymų kontekste, atsižvelgęs ir į kitus bylos duomenis (įvykio vietos apžiūros protokolus, specialistų išvadas), padarė išvadą, kad A. K. savo sūnų S. K. nužudė tyčia, kilusio tarp jų konflikto metu, ir kvalifikavo nuteistojo A. K. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip tyčinį savo sūnaus nužudymą.
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde ginčija jo veikos kvalifikaciją, įrodinėja, kad yra pagrindas jo veiką vertinti kaip padarytą didelio susijaudinimo būsenoje ir kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį, o pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį, kaip nužudymą labai susijaudinus.
Nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos paties nukentėjusiojo S. K. elgesys: sudavė A. K. per galvą, po to, parvertęs ant lovos, užsilipo ant jo krūtinės ir pradėjo smaugti, spausdamas kaklą. Šios aplinkybės yra nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, jos nėra ginčijamos apeliaciniame skunde ir yra įrodytos nuteistojo A. K. parodymais, duomenimis, užfiksuotais teismo medicinos specialisto išvadoje. Tyrimo metu apžiūrėjus A. K. buvo nustatyti jam odos nubrozdinimai viršugalvyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai pailgu, vienu smūgiu (t.1, b.l. 34). Tačiau veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį neužtenka vien nustatyti, kaip nurodo apeliantas, kad kaltininko veiksmų priežastis buvo netinkamas nukentėjusio asmens elgesys (pavartotas nuteistojo atžvilgiu fizinis smurtas), dėl kurio jis labai susijaudino. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tik tada, kai nustatyta, jog jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jam jau buvo praėjusi. Kaip matyti iš nuteistojo A. K. parodymų, nuteistasis, po jo atžvilgiu S. K. pavartoto fizinio smurto, ne iš karto šovė į nukentėjusįjį, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, po to, kai tam pasiruošė. A. K. veiksmai po pavartoto fizinio smurto buvo kryptingi, nuoseklūs ir motyvuoti: jis išbėgo į lauką, nubėgo į svirnelį, atidarė duris, pasiėmė ten buvusį šautuvą, šovinius, kurie, kaip parodė pats nuteistasis buvo vatinio kišenėje, šautuvą užsitaisė ir grįžo prie namo. Atsistojęs prie virtuvės lango, pro kurį matėsi S. K. , nusitaikė į jį ir šovė. Kolegijos nuomone, nuteistojo A. K. parodymuose apibūdinta situacija neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad jis savo sūnų S. K. nužudė staiga labai susijaudinus. Nukentėjusiojo S. K. pavartotas fizinis smurtas nuteistajam A. K. nesukėlė staigaus, didelio susijaudinimo ta prasme, kuria įstatymo leidėjas yra numatęs Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnyje. Tačiau nužudytojo S. K. elgesys iki jo nužudymo pagal nustatytus bylos duomenis nors ir nesukėlė nuteistojo A. K. labai didelio susijaudinimo, bet vertintinas kaip provokuojantis, turėjęs įtakos A. K. nusikalstamiems veiksmams. Tai pripažįstama A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad įvykio dieną išgėrė nepilną degtinės butelį ir nuo tokio išgerto kiekio nesijautė apsvaigęs. Kolegijos nuomone, šie nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš paties nuteistojo A. K. , nukentėjusiosios L. K. parodymų matyti, kad įvykio dieną alkoholiniai gėrimai buvo geriami ir juos gėrė nuteistasis. A. K. buvo nustatytas 1,12 procentų girtumas (t.1, b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. K. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Nuteistasis A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą – tyčinį savo sūnaus nužudymą. Tačiau, kolegijos nuomone, atsižvelgus į tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo S. K. provokuojantis elgesys (S. K. sudavė savo senyvo amžiaus tėvui A. K. per galvą, po to, parvertęs ant lovos, užsilipo ant jo krūtinės ir pradėjo smaugti, dėl ko A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), kas laikytina A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, A. K. anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo, yra senyvo amžiaus, pensininkas, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, A. K. paskirta dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, nustatančias padarytos nusikalstamo veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kolegija laiko, jog A. K. bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmę, įstatymo, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti:
pripažinti A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.
A. K. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.