Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (2014-02-14 įvykdyta nusikalstama veika) areštu 30 parų;pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2014-02-15 įvykdyta nusikalstama veika) areštu 30 parų;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. Š. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Iš R. Š. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 483,59 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 14 d., apie 17.22 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų pagrobė svetimą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: du butelius 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“, vieno butelio vertė 74,99 Lt, bendros 149,98 Lt vertės, tris butelius 0,7 l talpos brendžio „Torres“, vieno butelio vertė 46,55 Lt, bendros 139,65 Lt vertės, vieną butelį 0,7 l talpos viskio „Grant‘s“, 48,49 Lt vertės, taip UAB ,,Norfos mažmena“ padarė nedidelę 338,12 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2014 m. vasario 15 d., apie 17.33 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų pagrobė svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: tris butelius 0,7 l talpos viskio „Grant‘s“, vieno butelio vertė 48,49, bendros 145,47 Lt vertės, taip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė nedidelę 145,47 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2014 m. vasario 18 d., apie 14.30 val., apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės lentynų pasikėsino pagrobti svetimą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: tris butelius 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“, vieno butelio vertė 74,99 Lt, bendros 224,97 Lt vertės, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes išėjus už kasų buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. Š. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Savo skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. Š. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas R. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad BK 2014-02-18 nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. Š. padarė du baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra išsituokęs, neįgalus, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, bedarbis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes nusikalstamų veikų padarymo metu gyveno nakvynės namuose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimu Nr. 318 patvirtintų „Nakvynės namų steigimo pagrindinių principų“ 1 ir 5 punktus, nakvynės namai – tai lovų tipo nakvynės vieta, kur laikinai už nustatytą mokestį apgyvendinami asmenys, paprastai paleisti iš įkalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, priėmimo-paskirstymo punktų ir neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, pagal nurodytų įstaigų siuntimus ir paprastai priimami ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Dėl to nakvynės namai negali būti laikomi nuteistojo nuolatine gyvenamąja vieta. Iš bylos taip pat matyti, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes. R. Š. yra teistas 13 kartų, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas apeliantas padarė neišnykus teistumui bei praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai jis Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-13 nuosprendžiu buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau R. Š. paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis (areštu) bei įstatymų dėl amnestijos nuostatų taikymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto (bausmės vidurkis 27,5 paros). Esant nustatytai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybei, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos arešto bausmės, kurios savo dydžiu yra artimos arešto, nustatomo už baudžiamąjį nusižengimą, bausmės vidurkiui, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos ir jų mažinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. Š. paskirtas bausmes tarpusavyje, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi, apeliantui paskirta subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių blogą nuteistojo sveikatos būklę (pvz. ŽIV ar, kad nuteistasis dėl pašalintos tulžies pūslės turėjo komplikacijų ir pan.), ir kad nusikalstamas veikas darė tikslu įsigyti brangius vaistus, t. y. dėl sunkios materialinės padėties, kadangi iš bylos matyti, jog pavogtus alkoholinius gėrimus R. Š. pats suvartojo arba pardavė kitiems asmenims, o gautus pinigus panaudojo buitinėms reikmėms. Dėl to nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas darė norėdamas įsigyti brangių vaistų, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio.