- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- A2.11.-116-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12777-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- F. M.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, studijuojančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. M. 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 18.20 val., Taurupės g., Vilniuje patikrinimo metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus bei išlipti iš automobilio ir pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį keikėsi necenzūriniais žodžiais, policijos pareigūnui atidarius dureles ir dar kartą pareikalavus pateikti dokumentus nereagavo į reikalavimus bei išlipęs iš automobilio sparčiu žingsniu bandė pasišalinti, policijos pareigūnui suėmus už rankos ir pareiškus, kad jis yra sulaikomas staigiu judesiu bandė ištraukti ranką vengdamas sulaikymo.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo F. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad viskas yra melas. Nieko net panašaus nebuvo. Pareigūnai privažiavo, pasistatė automobilį, išlipo ir vienas pareigūnas su pistoletu taikėsi į juos sakydamas laikyti rankas, kad matytų. Du pažįstami su kuriais žaisdavo futbolą stovėjo lauke. Viskas vyko Pilaitėje, prie stadiono, miške prie upelio. Jis atvažiavo, pasistatė mašiną ir po kokių keturių minučių privažiavo pareigūnai, minėti du pažįstami pradėjo bėgti. Jis su K. sėdėjo mašinoje. Du pareigūnai pradėjo bėgti paskui tuos jų pažįstamus. Jie liko sėdėti mašinoje. Prie jo mašinos priėjo pareigūnas, kuris taikėsi į jį ginklu. Jis bandė jo klausti, išsiaiškinti kas nutiko. Pareigūnas pasakė laukti jo kolegos, kuris viską paaiškins. Po dvidešimt minučių grįžo pareigūnas, tų pabėgusių vaikinų nepagavo. Priėjo prie jo mašinos lango, iš kumščio trenkė jam į veidą, automobilio durys atsidarė, jį iš mašinos išmetė, prispaudė prie žemės, pradėjo spausti už ausies, pradėjo klausti, kas tokie tie vaikinai ir kodėl jie bėgo. Baigėsi tuo, kad dar dvidešimt minučių pasėdėjo ten, po to išvežė į komisariatą. Paskui po poros savaičių paskambino pareigūnas, išsikvietė jį. Jis atvyko, pradėjo klausinėti jo, kodėl ranką išsitraukė, kodėl keikėsi nors jis nei vieno žodžio nepasakė. Jis jokių dokumentų neprašė. Jo dokumentus pamatė tik atvykus į komisariatą. Ir dar parašė baudą už tai, kad stovėjo ant vejos.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. K. paaiškino, kad nuvažiavo link miškelio į futbolo aikštelę. Atvažiavo policijos pareigūnai, su įjungtom švieselėm. Pareigūnas nusitaikė į juos ginklą, kiti du jaunuoliai pabėgo. Jie juos pavežė tiesiog spontaniškai. Jų negali vadinti draugais, nes juos pažįsta tik iš matymo ir jie gyvena tame pačiame rajone. Grįžo pareigūnai, priėjo prie vairuotojo mašinos langelio, Faustas tuo metu rūkė cigaretę, „užvožė“ jam pro langą į veidą ir išsitraukė iš mašinos. Ir po to jis tik girdėjo kažkokius garsus kaip „au“ „ai“ . Tada priėjo prie jo. Pokalbio su pareigūnais išvis nebuvo, nei Faustas kažką sakė, nei jis. Kol tie du (vaikinai) nubėgo, likęs pareigūnas šalia stovėjo ir nieko su jais nešnekėjo. Pasakė tik kad niekur nejudėtI ir viskas. Faustas nieko nedarė, pareigūnams nesipriešino. Pareigūnai neprašė Fausto pateikti dokumentų.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) A. G. paaiškino, kad salėje sėdintis asmuo jam matytas, buvo sulaikytas su draugu, įtariami narkotinių medžiagų turėjimu, platinimu, nes jų du draugai pabėgo. F. M. vairavo automobilį. Jis rodė nepasitenkinimą jų veiksmais, nenorėjo prisistatyti, išlipti iš mašinos. Jis nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo išlipti iš automobilio. Jie juos stabdė ne dėl įprasto patikrinimo, jie buvo tikrinami pagal įtarimą. Jie pradėjo šalintis, nuvažiavo į mišką. Savo kolegos veiksmų sekos nelabai pamena. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, padarė KET pažeidimą. Jis atsisakė pateikti asmens dokumentus ir išlipti iš mašinos. Jam atrodo, kad jį (M.) ištraukė A..
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) N. R. paaiškino, kad patruliavimo metu, Pilaitėje pastebėjo automobilį. Jame sėdėjo keturi asmenys. Nusprendė patikrinti. Iš autombilio išlipo keli jaunuoliai ir pradėjo bėgti. Jis išleido G. ir A., kažkuris nusivijo. Kai grįžo jie jau buvo sulaikyti, Fausto veiksmų nematė.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) Ž. A. paaiškino, kad dirbo tą dieną su A. G. ir N. R.. Jie pastebėjo automobilį Subaru, kuriame sėdėjo vaikinų grupė, jie atrodė įtartinai, nusprendė patikrinti. Kai privažiavo, pamatė iš automobilio iššokančius du asmenis, bandė juos vytis, bet nepagavo. Grįžus atgal prie automobilio Subaru, buvo sulaikyti du asmenys. Prie vairo sėdėjo F. M.. Viskas turėtų būtų tiksliau tarnybiniame pranešime. Pagarsinamas Ž. A. tarnybinį pranešimą ( b.l. 4 ), pareigūnas palaikė savo parodymus. F. M. pasipriešinimas pasireiškė tuo, kad asmuo bandė pasišalinti kai jis yra sulaikomas, tuo, kad suimtas už rankos jis bandė ištrūkti, kai sakoma stovėti.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu., ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.
Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo iš esmės neigia padaręs šį teisės pažeidimą, teigdamas, jog jis vykdė teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, tiksliau tų reikalavimų net nebuvo, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.
F. M. kaltę patvirtina tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai A. G. ir Ž. A., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose pažeidimo padarymo dieną, nurodytas aplinkybes (b. l. 4, 5). Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad policijos pareigūnams privažiavus prie automobilio SUBARU, kuriame sėdėjo keturi įtartini jaunuoliai, du iš jų iš karto pabėgo į mišką. Policijos pareigūnui priėjus prie automobilio vairuotojo F. M. ir pareikalavus išlipti iš automobilio, pateikti dokumentus, jis atsisakė tai daryti, pareikšdamas, kad nelips iš automobilio, nes jaučiasi nieko blogo nepadaręs. M. bandė pasišalinti, pareigūnas A. suėmė jį už rankos ir pasakė, kad jis yra sulaikomas, po ko staigiu judesiu pastarasis pabandė ištraukti ranką, taip norėdamas išvengti sulaikymo.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad savo tiesiogines pareigas vykdę policijos pareigūnai pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Tokių aplinkybių teismo posėdyje nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.
Atsižvelgiant tai, kad privažiavus prie automobilio SUBARU, iš jo iš karto pabėgo du jaunuoliai, policijos pareigūnai turėjo realų pagrindą įtarti, jog automobilyje buvę jaunuoliai gali būti apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų turėti su savimi. Esant tokiai situacijai bei įvertinus pareigūnų turimą informaciją, jog toje vietoje yra dažnai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, policijos pareigūnai pagrįstai pareikalavo automobilyje likusių jaunuolių – F. M. ir G. K. pateikti dokumentus bei apžiūrėti jų daiktus. Be to, liudytojo Ž. A. teigimu, F. M. 2014-12-04 buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis ir dabar jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ši aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina faktą, jog policijos pareigūnų įtarimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis buvo realūs.
Nors liudytojas G. K. nepatvirtino policijos pareigūnų paaiškinimų dėl jų teisėtų reikalavimų nevykdymo, teigdamas, jog F. M. nesipriešino pareigūnai neprašė pateikti dokumnetų, tačiau šiuo atveju teismas jais nesivadovauja, nes G. K. yra F. M. draugas bei gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, juo labiau, kad jo atžvilgiu taipogi buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Ir jo atžvilgiu šuo metu priimtas sprendimas, jis pripažintas kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d.
Įvertinus tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.
F. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo reiškiamas kaltinimas padarius ir ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, inkriminuojant jam tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 24 d. apie 18.20 val. viešoje vietoje – Taurupės g. 20, Vilniuje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, keikėsi necenzūriniais žodžiais.
ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad F. M. necenzūrinius žodžius vartojo nenorėdamas išlipti iš automobilio, uždarydamas automobilio langą, kai pastarieji reikalavo vykdyti jų teisėtus nurodymus. Visus šiuos veiksmus vienijo vieninga tyčia ir tokie F. M. veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį. Todėl patraukus F. M. administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad jis viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų akivaizdoje, bus pažeistas non bis in idem principas, nes už tą pačią veiką jis būtų nubaustas du kartus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad F. M. būtų keikęsis necenzūriniais žodžiais ne policijos pareigūnų, o kitų asmenų atžvilgiu ir tokiu būdu būtų pažeidęs tiek žmonių rimtį, tiek ir viešąją tvarką. Atsižvelgus į tai, kad visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei nesant byloje objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad F. M. neginčijamai padarė jam inkriminuotą ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius F. M. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad F. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jo aplinkybes bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius F. M. (anksčiau baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, F. M. skirtina ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174, straipsniu, 187 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas
nutaria:
F. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti 300 litų (atitinkamai 86 Eur) dydžio baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą F. M. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.