Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Autoūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Autoūkis“ ieškinį atsakovams antstolei N. Š., BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstolė P. K., BUAB ‚Autoūkio lizingas“, J. B., S. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo apelianto nurodytų atsakovės antstolės N. Š. neteisėtų veiksmų, sukėlusių apeliantui turtinę žalą, kurie pasireiškė taikos sutarties sąlygos nevykdymu, neteisėtu išieškotų lėšų paskirstymu, apelianto neinformavimu apie 2009-07-21 priimtą išieškotų lėšų paskirstymą ir nesuteikiant galimybės ieškovui jį ginčyti, nesuteikiant ieškovui galimybės prisijungti prie išieškojimo iki išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo surašymo.

Atsakovė neteisėtai priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą tą pačią dieną, kai įsiteisėjo teismo nutartis, patvirtinanti taikos sutartį. Atsakovė privalėjo suteikti protingą terminą vykdomajam raštui pateikti ir lėšas skirstyti tame tarpe ir apeliantui. Neįvykdžius taikos sutarties sąlygos, negalėjo būti panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovė neteisėtai priėmė 2009-07-21 išieškotų lėšų patvarkymą.

Įstatymas antstolį apibrėžia kaip valstybės įgaliotą asmenį, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (LR antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Būdamas specialus viešosios teisės subjektas, antstolis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, kurių įgyvendinimas griežtai reglamentuotas teisės aktų. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą/neteisėtumą ir turi būti analizuojama, ar šis subjektas veikė laikydamasis antstolio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033/07/00377 (išieškotojas - AB AB „Autoūkis“, skolininkai - J. B., UAB „Autoūkio lizingas“) procesinius veiksmus atliko tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. y. turto arešto), pateikus vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Antstolei nebuvo perduotas vykdyti vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų (t. y. J. B. ir UAB „Autoūkio lizingas“) turto (įskaitant ir depozitinėje sąskaitoje buvusias lėšas) išieškotojo AB „Autoūkis“ naudai. Pagal bendrą taisyklę vykdymo veiksmai atliekami antstoliui pateikus vykdomąjį raštą (LR CPK 586 str. 1 d.). Kadangi atsakovei nebuvo pateiktas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų turto, ji neprivalėjo atlikti kokių nors procesinių veiksmų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutarties vykdymu ir depozitinėje sąskaitoje buvusių piniginių lėšų pervedimu ieškovui (apeliantui). Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog atsakovė privalėjo suteikti protingą terminą Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutarties pagrindu išduotam vykdomajam raštui pateikti. Pabrėžtina, jog teisės aktai tokios antstolės pareigos nenumato. Išieškojimo procesas pradedamas išieškotojo iniciatyva ir jo pradžios momentas išimtinai priklauso nuo šio vykdymo proceso dalyvio valios. Ginčo šalys taikos sutartimi aiškiai susitarė dėl atsakovų J. B. bei UAB „Autoūkio lizingas“ atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (žr. taikos sutarties 2 p., 5 p.). Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutartyje taip pat aiškiai nurodyta, jog nutarčiai įsiteisėjus panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi apeliantas LR CPK 150 str. 5 d. turinio aiškinimu neigia sulygtas taikaus ginčo sprendimo sąlygas bei akivaizdžiai pažeidžia teismo patvirtintos taikos sutarties res judicata galią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Ginčas byloje kilo iš šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų vykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2009-07-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1830-262/2009 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo AB „Autoūkis“ ir atsakovo UAB „Autoūkio lizingas“ bei atsakovės J. B.. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad „antroji sutarties šalis“ (“UAB „Autoūkio lizingas“ ir jį atstovaujanti J. B.) pripažįsta „pirmosios sutarties šalies“ (AB „Autoūkis“) solidarų reikalavimą dėl 72 000 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir sutinka, kad minėta suma bus išmokėta per 7 kalendorines dienas, tačiau ne anksčiau, nei įsiteisės šią taikos sutartį patvirtinusi Vilniaus apygardos teismo nutartis ir bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo 2007-04-26 ir patikslintos 2007-05-05 nutartimi, pervedant ją vienkartine išmoka į „pirmosios sutarties šalies“ atsiskaitomąją sąskaitą AB „SEB“ banke. Aukščiau minėta suma bus pervedama iš antstolių N. Š. ir D. S. kontoros antstolės N. Š. depozitinės sąskaitos, į kurią 2007-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 206322105 S. B., užstato suformavimui siekiant panaikinti UAB „Autoūkio lizingas“ priklausančio turto areštą, yra įmokėjęs 2007-06-12 paskolos sutarties Nr. KR200706-01 pagrindu 143 922,09 Lt.

Šia taikos sutartimi atsakovai iš esmės pripažino ieškinį 72 000 Lt sumoje ir sutiko pripažintą prievolę vykdyti, nurodydami iš kokių ir kur esančių lėšų planuoja sumokėti skolą. Atsakovai nurodė, kad jų prievolė bus vykdoma iš skolininko lėšų, esančių antstolio depozitinėje sąskaitoje, ieškovas su tokia sąlyga sutiko.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomų skolininko pinigų sumų (CPK 685 straipsnis) yra tenkinami visų išieškotojų, kurių vykdomieji raštai yra pateikti antstoliui vykdyti ir antstolio priimti, reikalavimai. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. 2-1830-262/2009 šalys, pasirašydamos taikos sutarties sąlygas, objektyviai negalėjo spręsti dėl antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko piniginių lėšų panaudojimo, nes jos jau buvo areštuotos ir dėl kitų išieškotojų vykdytinų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad antstolės N. Š. depozitinėje sąskaitoje buvusios piniginės lėšos antstolių patvarkymais buvo areštuotos iš viso 3 kartus. Pirmą kartą - 2007-06-12 d. antstolės N. Š. patvarkymu Nr. 33- 377/2007 vykdant Vilniaus apygardos teismo 2007-04-26 d. nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo AB „Autoūkis“ kreditoriniams reikalavimams užtikrinti. Antrą kartą - 2009-06-10 d. antstolės N. Š. patvarkymu Nr. 33-664/2009, vykdant Vilniaus miesto 7 notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VB7-4595/2009 dėl 58 992 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Autoūkio lizingas“ išieškotojo S. B. naudai. Trečią kartą - 2009-06-10 d. antstolės P. K. patvarkymu Nr. 0093/09/01823, vykdant Vilniaus miesto 7 notarų biuro 2009-05-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VB7-4061 dėl 144 365 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Autoūkio lizingas“ išieškotojo S. B. naudai. Taigi, taikos sutarties pasirašymo civilinėje byloje Nr. 2-1830-262/2009 momentui ją sudarančios šalys nevertino, ar antstolio depozitinėje sąskaitoje esanti skolininko įnešta pinigų suma nėra suvaržyta kitų išieškotojų naudai uždėtais areštais, ar yra pakankama visų išieškotojų pateiktų vykdomųjų dokumentų įvykdymui ir ar jos pakaks prisiimtai prievolei pagal taikos sutartį įvykdyti.

Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-1830-262/2009) taip pat buvo patvirtinta taikos sutarties sąlyga, kad nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos ieškovo AB „Autoūkis“ reikalavimams užtikrinti 2007 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos ir Vilniaus apygardos teismo 2007-05-05 nutartimi patikslintos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams J. B. ir UAB „Autoūkio lizingas“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, neviršijant 143 578 Lt, areštas. Nutartis įsiteisėjo 2009-07-21 (vykdomojo rašto įrašas), todėl atitinkamai buvo panaikinti atsakovams J. B. ir UAB „Autoūkio lizingas“ nagrinėtoje byloje taikyti areštai. Antstolė, vadovaudamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, depozitinėje sąskaitoje esančias skolininko pinigines lėšas teisėtai ir pagrįstai 2009-07-21 patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo išmokėjo išieškotojų naudai kitose vykdomosiose bylose, kuriose buvo pateikti vykdomieji raštai, nes antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 756 straipsnis). Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad 2009-07-07 nutarties įsiteisėjimo dieną priimtas 2009-07-21 antstolės patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo buvo neteisėtas.

CPK 586 straipsnis nustato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Antstolei 2009-07-21 patvarkymo priėmimo momentui nebuvo perduotas vykdyti vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo kreditoriui AB „Autoūkis“ iš skolininkų J. B. ir UAB „Autoūkio lizingas“ turto (įskaitant ir depozitinėje sąskaitoje buvusias lėšas). Pagal bendrą taisyklę vykdymo veiksmai atliekami pateikus vykdomąjį raštą antstoliui (CPK 586 str. 1 d.). Vykdomasis raštas išieškotojui AB „Autoūkis“ buvo išduotas 2009-07-23, t.y. jau po lėšų paskirstymo kitiems išieškotojams. Kol antstolei nebuvo pateiktas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš skolininkų turto, ji neturėjo teisinio pagrindo atlikti kokių nors procesinių veiksmų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutarties vykdymu ir depozitinėje sąskaitoje buvusių piniginių lėšų pervedimu AB „Autoūkis“, nes tai draudžia CPK 586 straipsnio 2 dalis. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad antstolės N. Š. veiksmai buvo neteisėti, jai nevykdant taikos sutarties 2 punkte numatytos sąlygos.

Atmestinas apelianto argumentas, kad antstolė neteisėtai jo neinformavo apie 2009-07-21 patvarkymą. Vykdymo proceso šalimis išieškotojas ir skolininkas tampa po to, kai nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.1 d.). CPK 756 straipsnis nustato, kad iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims. Kadangi 2009-07-21 antstolės patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo priėmimo metu apeliantas dar nebuvo vykdymo proceso šalimi, todėl jam teisėtai nebuvo siunčiama patvarkymo kopija.

Teismo patvirtintina taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas (CPK 584 str., 587 str.). Apelianto argumentai, kad antstolė, žinodama apie konkretaus turinio taikos sutartį, neturėjo skirstyti kitiems išieškotojams lėšų tol, kol nebuvo pateiktas vykdomasis raštas teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, yra neteisėtas ir atmestinas. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog atsakovė privalėjo suteikti protingą terminą Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutarties pagrindu išduotam vykdomajam raštui pateikti. Pabrėžtina, jog teisės aktai tokios antstolės pareigos nenumato. Išieškojimo procesas pradedamas išieškotojo iniciatyva ir jo pradžios momentas išimtinai priklauso nuo šio vykdymo proceso dalyvio valios. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad išieškotojas dėl vykdomojo rašto išdavimo (vykdymo) apskritai gali nesikreipti.

Atmestinas apelianto argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas galėjo būti panaikintos tik įvykdžius sutarties 2 punkto sąlygą. Apelianto nurodoma CPK 150 straipsni 3 dalies teisės norma nagrinėjamu atveju netaikytina, nes ji aktuali tais atvejais, kai ginčas išsprendžiamas ir ieškovo reikalavimas patenkinamas priimant teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovo AB „Autoūkis" ir atsakovų J. B. bei UAB „Autoūkio lizingas“ ginčas tarpusavio nuolaidų būdu buvo išspręstas taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutartimi. Ginčo šalys taikos sutartimi aiškiai susitarė dėl atsakovų atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, netgi nurodydami, kad 72 000 Lt turtinės žalos atlyginimo suma bus išmokėta per 7 kalendorines dienas, tačiau ne anksčiau, nei <....> bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo 2007-04-26 ir patikslintos 2007-05-05 nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2009-07-07 d. nutartyje taip pat aiškiai nurodyta, jog nutarčiai įsiteisėjus panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atmestinas apelianto argumentas, kad antstolė sąmoningai ir tyčia nesuteikė apeliantui kaip išieškotojui protingo termino vykdomajam raštui pateikti, o patvarkymą dėl lėšų paskirstymo priėmė ypatingos skubos tvarka. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurių pagrindu daro išvadą dėl antstolės sąmoningai ir tyčia atliktų veiksmų, todėl argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. CPK 625 straipsnis nustato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti. Byloje nėra duomenų apie buvusias aplinkybes, kurioms esant antstolis turi atidėti vykdymo veiksmus savo iniciatyva, o apeliantas tokio prašymo antstolei nebuvo pateikęs.

Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad taikos sutarties sąlygą, pagal kurią nustatyta, kad sutartyje minėta suma bus pervedama iš antstolių N. Š. ir D. S. kontoros antstolės N. Š. depozitinės sąskaitos, galėjo įvykdyti tik antstolė. Antstolė nebuvo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1830-262/2009 šalimi ar dalyvaujančiu byloje asmeniu. Taikos sutartį pasirašė bylos šalys ir prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Jeigu teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, arba teismo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, yra nevykdoma, galimas priverstinis vykdymas pagal CPK VI dalies normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Nagrinėjamu atveju ne antstolis neįvykdė taikos sutarties sąlygų, o taikos sutarties šalis, prisiėmusi atitinkamus įsipareigojimus. Antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo veiksmus pradeda tik esant pateiktam ir priimtam vykdomajam dokumentui. Kadangi taikos sutarties sąlyga dėl šalių pasirinkto lėšų pervedimo ieškovui iš antstolės depozitinėje sąskaitoje esančių atsakovo piniginių sumų negalėjo būti įvykdytos dėl pirmiau nustatytų aplinkybių, antstolė pagal CPK 624 straipsnį gali taikyti kitas priverstinio vykdymo priemones. Taikos sutarties įvykdymas priklausė ne nuo antstolės valios, kaip nepagrįstai teigia apeliantas, o nuo taikos sutartį pasirašiusių bylos šalių valios, o ta aplinkybė, kad taikos sutartyje numatytos sąlygos objektyviai tapo neįvykdomos dėl pirmiau nustatytų aplinkybių, yra tik pačių taikos sutarties šalių išreikštos valios teisinė pasekmė.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.