Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2025 m. gegužės 28 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „PEUGEOT 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol(duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai ir, patikrinus jo blaivumą, 14.49 val. jam buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, o 15.07 val. – 2,50 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamasis L. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad dėl sukelto eismo įvykio jam 2008 metais buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Šiuo metu jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilio taip pat neturi. 2025 m. gegužės 28 d. prieš pietus automobiliu „PEUGEOT 307“, pas jį atvažiavo draugas V. K., jie kartu gėrė alkoholį. Draugas jam duodavo pasinaudoti savo automobiliu, kadangi jis nežinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Įvykio dieną abu su draugu gėrė alų. Vytautas dėl girtumo užmigo, o jis pasinaudojo draugo automobiliu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilio raktai buvo palikti automobilyje. V. K. nematė, kaip jis neblaivus išvažiavo jo automobiliu, nes tuo metu miegojo. Būdamas neblaivus, jis iš savo namų (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį. Nuvažiavo kokius 3-4 kilometrus. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paklausė, ar yra vartojęs alkoholio. Jiems pasakė, kad taip, tai jam alkotesteriu per du kartus buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių girtumas. Jis su alkotesterio parodymais sutiko. Taip pat buvo atliktas blaivumo nustatymo testas. Jis su tyrimo rezultatais taip pat sutiko ir pasirašė. Dėl savo netinkamo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo L. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Liudytojo V. K. parodymais. Jis parodė, kad 2022 m. gruodžio 23 d. jis Olandijoje už 790 eurų nusipirko automobilį „Peugeot“. Automobilio dar nėra prisiregistravęs savo vardu. 2025 m. gegužės 28 d. prieš pietus jis savo automobiliu atvažiavo pas draugą L. P., kurio namuose jie abu gėrė alkoholį. Pasigėręs jis užmigo. Jo automobilio raktai buvo palikti automobilyje. Prabudęs pastebėjo, kad nėra nei L.P., nei jo automobilio. Suprato, kad L.P. jo automobiliu kažkur išvažiavo. Jis L.P. duodavo pasinaudoti savo automobiliu, tačiau neblaiviam draugui savo automobilio tikrai nebūtų davęs. L.P. jo ir neprašė duoti automobilį. Apie tai, kad L.P. neturi teisės vairuoti, liudytojas nežinojo. Vėliau sužinojo, kad vairuojantį jo automobilį L.P. sustabdė policijos pareigūnai ir paėmė jo automobilį. Prašo jam grąžinti automobilį.

3.2. 2025 m. gegužės 28 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto L. B. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 14:45 val., dirbdamas ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su specialistu D. D. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus L. P. Jam alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 28 d. 14:49 val. nustatytas 2.64 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 2025 m. gegužės 28 d. 15:07 val. nustatytas 2.50 promilių neblaivumas

3.3. 2025 m. gegužės 28 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad L. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali. Atliktas tikrinimas alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini) patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmas tikrinimas atliktas 2025 m. gegužės 28 d. 14. 49 val., nustatyta 2, 64 promilės, antrasis tikrinimas atliktas 15.07 val., nustatyta 2,50 promilės. L. P. su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašydamas akte.

3.4. 2025 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), žvyruotoje aikštelėje prie tvenkinio ir ten stovintis automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kuris stovi priekine dalimi į rytų pusę, jam iš dešinės tvenkinys. Apžiūrint automobilio kėbulą apgadinimų nepastebėta. Automobilio salone matomi asmeniniai daiktai. Iš įvykio vietos paimtas automobilis PEUGEOT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota.

3.5. 2025 m. gegužės 28 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu iš įvykio vietos paimtas automobilis PEUGEOT, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).

3.6. Iš 2022 m. gruodžio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2022 m. gruodžio 23 d. pardavėjas K. A. už 790 eurų pardavė pirkėjui V. K. automobilį PEUGEOT, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

3.7. Iš EUCARIS sistemos išrašo matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris(duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, pirmos registracijos data: 2005-06-30, registracijos pabaigos data: 2022-12-13, registracija negaliojanti.

3.8. 2025 m. gegužės 29 d. nutarimu automobilis PEUGEOT, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui V. K..

3.9. 2025 m. gegužės 29 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK vyriausiosios tyrėjos G. A. tarnybiniu pranešimu prie tyrimo medžiagos pridėtas Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto D. D. kūno kameros vaizdo ir garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-05-28 14:44:36 val., kurio trukmė 8.25 min.

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo L. P., liudytojo V. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinis pranešimas ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. P. 2025 m. gegužės 28 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį PEUGEOT, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2025 m. gegužės 28 d., 14.49 val. jam buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, o 15.07 val. – 2,50 promilių neblaivumas). Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. L. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

5. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta. Kaltinamojo teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra.

8. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis artimas bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis ). Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (75 straipsnio 5 dalis). L. P. teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskirtinos kelios tarpusavyje suderintos pareigos – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktai, 7 dalis). Teismo nuomone, būtent šios skiriamos pareigos bus prevencinė priemonė ir ribos L. P., darys teigiamą įtaką jo elgesiui, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

11. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

12. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui.

13. Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

14. Kaltinamasis L. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – V. K. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė kaltinamajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, nenustatytos, šiuo atveju spręstinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymo. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone, todėl iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš 2022 m. gruodžio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registracija negaliojanti, jo savininkas V. K. įsigijo už 790 Eur sumą, todėl ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.

15. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. P. paskirti areštą 30 (trisdešimties) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 8, 10 punktais, 7 dalimi, L. P. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bei paskirti įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, L. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2025 m. gegužės 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 790 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų) – valstybės naudai.

L. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. P., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.