Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Saulutei Jurkėnaitei, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. P. ir jos atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitai Jonušienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2016 m. gruodžio 10 d. apie 13.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šaukė ant savo mažamečių vaikų B. P., gim. (duomenys neskelbtini). ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini) d., taip pat kelis kartus pliaukštelėjo ranka dukroms per rankas ir kojas, tampė už kojų. Tokiais savo veiksmais R. P. netinkamai naudoja savo tėvų valdžią ir valams sukėlė stresą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. P. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino ir paaiškino, jog minėtą dieną nieko ypatingo neatsitiko. Vaikai turėjo važiuoti sutartu laiku į žaidimų kambarį su tėvu. Jos turėjo išvykti 13.00 val., tačiau dar nebuvo pasiruošusios, apsirengusios, ir nors ji joms sakė rengtis, praėjus 15 minučių jos dar nebuvo apsirengusios. Likus 5 minutėms iki 13.00 val., ji pati aprengė mergaites, movė joms pėdkelnes, aprengė kombinezonais, ir tai negalima laikyti kojų tampymu. Kai atvažiavo tėvas, jos lenktyniaudamos bėgo laitais, ir kas ten įvyko ji nežino, gal lenktyniaudamos susipyko. Nurodė, kad kai mergaitės nesirengė, nereagavo, ji joms pasakė griežčiau, kad jos rengtųsi. Atsakydama į klausimus ar pliaukštelėjo vyresnei dukrai, nurodė, kad ji jai liepė tik stotis, rengtis megztinį. Pripažino, kad jai trūksta tėvystės įgūdžių, sutiktų lankyti tėvų grupes. Taip pat nurodė, kad šiuo metu ruošiasi skyrybų procesui, pati dirba, jokios paramos iš vaikų tėvo negauna, viena turi rūpintis vaikais, taip pat turi problemų su sveikata (širdimi), vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus (b.l. 17-18).

Teismo posėdyje liudytoja apklaustas suinteresuotas asmuo A. P. parodė, kad visų įvykio aplinkybių nežino, nes pats asmeniškai nematė. Protokole nurodytą dieną sutarė su dukromis važiuoti į žaidimų kambarį, ir laukė mergaičių automobilyje lauke, nes nenori lankytis R. P. bute, siekiant išvengti provokuojamų konfliktų, psichologinio smurto. Atėjo dukra M., iš paskos B.. Jis paklausė kodėl verkia M., ir ji pasakė, kad mama ją primušė. Nuvažiavus į žaidimų kambarį jame prabuvo iki vakaro. Kai jis parašė R. P. ar parvežti mergaites namo, pastaroji atrašė, kad „dėk kur nori, namo nevežk“, todėl nusivežė mergaitės į savo statomą namą. Kai mergaitės nusirengė, jos buvo tik su labai lengvais rūbeliais, todėl jam teko jas aprengti savo rūbais, kad jos nesušaltų, kol pakūrino namus. Kita dieną nuvežė mergaites namo, nes B. su mama turėjo važiuoti į koncertą, ir jos nuvažiavo, o o jauniausią dukrą paliko gatvėje, todėl ją vėl pasiėmė su savimi, praleido su ja visą dieną, nupirko dovanų, nes buvo jos gimtadienis, o vakare parvežė dukrą namo. Patikslino, kad dėl važiavimo laiką į žaidimų kambarį buvo sutaręs su vyresne dukra, nes su mergaičių mama nenori bendrauti, nes pastaroji nevaldo emocijų. Jam nėra uždrausta lankytis pas R. P. bute ar bendrauti su vaikais, tiesiog, vengdamas konfliktų, skandalų, jis vengia eiti į jos butą, nes R. P. rašė jo atžvilgiu pareiškimus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Patikslino, kad M. tą dieną buvo linksma, o B. atsisėdusi į mašiną verkė, sakydama, kad ją primušė mama, nes ji išmėtė rūbus, kuriuos mama sudėjo. Taip pat nurodė, kad negali šiuo metu dažnai bendrauti su dukromis, nes B. telefonas užblokuotas, tik ji jam gali paskambinti, o jis jai ne. Su dukromis anksčiau matydavosi dažnai, veždavo iš mokyklos, šokių, šiuo metu nedirba, neturi automobilio, todėl nebendrauja. Paskutinį sykį dukras matė prieš Naujus Metus, norėjo kartu švęsti Naujus metus, tačiau negalėjo joms prisiskambinti, o su vaikų motina šių klausimų nederino, nes jautėsi įžeistas (b.l. 18-19). Taip pat nurodė, kad vaikus išlaiko materialiai, kas mėnesį perveda jiems 100 eurų. Būnant santuokoje paimta paskola namo pirkimui, jis moka palūkanas, kitus mokesčius, o vaikų motina moka už butą, kuriame gyvena. Darbo metu neturi laiko pabendrauti su mergaičių auklėtojomis, o po darbo važiuoja į paskaitas universitete, kurios baigiasi apie 20 val., todėl neturi galimybės darbo dieną paimti mergaites iš mokyklos ir su jomis bendrauti.

Teismo posėdyje VTAS atstovė Gita Jonušienė paaiškino, jog 2016 m. gruodžio 10 d. gavus A. P. pareiškimą dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu iš R. P., jis buvo persiųstas policijos pareigūnams. Kai VTAS specialistai norėjo apsilankyti pas R. P. bute, pirma jos nebuvo namie, vėliau ji sakė, kad yra labai užimta, vėliau pasakė, kad pati atvyks į seniūniją, vėliau skyrius inspektorius vis tik lankėsi jos bute, nes buvo gautas pranešimas. Taip pat nurodė, kad iš gydymo įstaigų pranešimų apie vaikų nepriežiūra gauta nebuvo. VTAS atstovės nuomone, R. P. tikslingiausi lankyti tėvystės grupes, ir tada galimai neliks tokių auklėjimo būdų, netinkamų auklėjimo metodų. Taip pat vaikams pagalba gali būti suteikta poliklinikoje, pas psichologus, taip pat skyriuje yra vaikams paramos projektas „Atsigręžk į vaikus“ (b.l. 19-20). Nurodė, kad abiems tėvams trūksta tėvystės įgūdžių, tačiau pasiūlius pagalbą, abu tėvai atsisako. Nesupranta, kad mergaitės auga dabar, jos nori jaustis saugios, mylimos ir reikalingos, o ne gyventi konfliktų sūkuryje. Šiuo atveju būtina psichologo pagalba tiek vaikams, teik tėvams, tačiau tėvai tam neturi laiko.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. J. parodė, kad pagal darbo pobūdį pažįsta tiek R. P., tiek A. P.. Kol ji dirbo 2015-2016 metais Vilniaus miesto 6 PK jai teko bendrauti su abiem tėvais. Pirmas ATP protokolas R. P. buvo surašytas 2015 metais. 2016 metais, gavus A. P. pareiškimą dėl galimo smurto, buvo nutarta apklausti mažametes P.dukras dalyvaujant VTAS atstovei. Abi mergaitės buvo apklausiamos atskirai. Pirma buvo apklausta vyresnė mergaitė, liudytoja užduodavo klausimus, jei reikėdavo VTAS specialistė klausimus patikslindavo. Mergaitės blogai jautėsi apklausoje, buvo susigūžusios, pradžioje buvo nekalbios, vėliau vyresnė mergaitė pradėjo pasakoti, atsakinėti į klausimus gan noriai. Kai pradėjome kalbėti apie mamą, tėtį, šeimą, akys buvo nuleistos, vos ne ašaros akyse, o kai apie žaislus, tai vaikas pasikeitė - šypsena veide. Vyresnioji gan gerai apibūdino tą įvykį, ji prisiminė tą dieną, turėjo važiuoti į X – PLANET. Jaunesnioji mergaitė dar labiau buvo įsitempusi, atsakinėjo į klausimus gan nervingai, verkšlendama. Su ja buvo sunkiau, su ja ir mažiau pabendrauta, nes ji bendrom temom galėjo kalbėti. Sakė, kad taip buvo, kad mama pliaukštelėjo, kad mušė ir sesę, ir ją. Mergaitės datų nežinojo, bet jos puikiai prisimena tą dieną, kai turėjo važiuoti į X – PLANET, kad tai buvo šeštadienis. Mergaitės nenurodė, kad mama ar tėtis blogesnis, bet tuo momentu mama skaudžiai padarė, pliaukštelėjo, todėl tą atsiminė. Vyresnioji mergaitė minėjo, kad artinosi ta valanda, kai turėjo važiuoti su tėčiu, o jos dar buvo nepasirengusios. Tada mama pradėjo rėkti, šaukti. Vyresniajai padavė rūbus, ši pati rengėsi, o jaunesniąja mama rengė. Mergaitės neminėjo, kad mama išstūmė jėga jas iš namų, mergaitės pačios išėjo, nusileido ir ten turėjo pasitikti tėtis. Mama gal grubiai aprenginėjo. B. sakė, kad pati iš spintos paėmė drabužius ir apsirengė, o sesę aprengė mama. Gal ir buvo užduotas klausimas, kaip aprengtos mergaitės buvo, tačiau dabar jau tiksliai nepamena. Vaikų apklausa nebuvo fiksuota garso, vaizdo priemonėmis, nes nebuvo būtinybės. Mergaitės minėjo, kad po žaidimų kambario, jos norėjo grįžti, bet mama sakė, kad nepriims jų. Mergaitė vyresnioji nurodė, kad pliaukštelėjimas buvo per ranką ir koją. O 2015 metais buvo, kad trenkė per galvą. Kartojasi auklėjimo stoka, netinkamas auklėjimas. Iš mergaičių elgesio galima buvo spręsti, kad nelabai gerai joms sekasi šeimoje, nes, kai kalbėjosi apie šeimą, jos vos neverkė, o kai kalbėjosi apie žaislus, draugus –kalbėjo su šypsena. Negali atsakyti, ar mergaitės pergyvena, kad tėvai atskirai gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas A. P. pranešimas apie jo mažamečių vaikų dukrų B. P., gim. (duomenys neskelbtini). ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini)., galimai patirtą smurtą nuo motinos R. P.. VTAS pranešime pažymėta, kad R. P. ir A. P. šeima nėra įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b.l. 3)

2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio specialistės A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal gautą pranešimą, dalyvaujant VTAS atstovei, buvo bendrauta su mažamete B. P., kuri nurodė, kad šeštadienį, jos su seserimi tėvo pasiūlymu turėjo vykti į žaidimų kambarį, tačiau kai jau buvo 13 val. ji su sese dar nebuvo apsirengusios. Tada, mergaitės žodžiais, jų mama supyko, t.y. truputi rėkė, pliaukštelėjo Brigitai per ranką ir koją, po ko jai skaudėjo, todėl ji apsiverkė. Mama taip pat pliaukštelėjo ir sesei, dėl ko ir pastaroji verkė. Tada Brigita pati išsirinko rūbus ir apsirengė, o jos sesę aprengė mama. Iš buto mergaitės išėjo pačios, mama jų neišvarė. Kai vakare buvo pas tėtį namuose ir kalbėjosi su mama telefonu, mama pasakė, kad namo jų neįleis. Sekančią dieną ji važiavo į koncertą, o po koncerto namo kartu su mama. Bendraujant su mažamete M., pastaroji pokalbio metu nurodė, kad dieną prieš susitinkant su tėčiu, mama barėsi, pliaukštelėjo jai, sesę mušė daugiau, taip pat tampė už kojų, dėl ko M. apsiverkė. Taip pat mažametė nurodė, kad mama taip daro dažnai (b.l. 4).

R. P. 2016 m. gruodžio 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta,. Jog 2016 m. gruodžio 16 d. vaikų tėvas jos prašymu turėjo nuvesti vaikus į žaidimų kambarį. Kadangi sutartu laiku abi mergaitės dūko, nebuvo apsirengusios, raginimų rengtis neklausė, todėl ji garsiu tonu pasakė, kad aprengs mažąją dukrą, o vyresniajai padės apsirengti. Kadangi reikėjo skubėti, vaikams tai nepatiko, taip pat jos buvo nusiminusios ir todėl, kad nebuvo duota pinigų. Kadangi vaikų tėvui uždrausta užeiti į jų namus, ji paprašė mergaičių, kad jos pačios nuliptų laiptais į apačią, kur jų laukė tėvas. Taip pat nurodė, kad mergaitės buvo aprengtos tinkamai, o žaidimų kambaryje šilta. Nurodė, kad vaikų tėvas ją apšneka, nes vyksta skyrybų procesas, atkeršydamas nori prieš ją nustatyti vaikus. Kadangi minėtą dieną po žaidimų kambario, jos turėjo eiti į svečius, vaikų tėvui laiku neparvežus mergaičių, ji paprašė vaikų tėvą jas nusivežti pas save, o pati nuėjo į svečius. Taip pat nurodė, kad jokio smurto prieš vaikus nenaudojo, tik buvo griežtesnė su vaikais nei visada, su kai reiškiamais kaltinimais nesutinka. (b.l. 5).

ATPK 181 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. P. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesais ir padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje. Nors R. P. tiek surašant jos atžvilgiu ATP protokolą, tiek teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, baigiamosiose kalbose, nurodė, kad protokole nurodytą dieną vaikai bendru su tėvu sutarimu turėjo vykti į žaidimų kambarį, o ji turėjo privačią pamoką, kad užsidirbti pinigų. Tačiau sutartu laiku mergaitės dar nebuvo apsirengusios, išdykavo, o jai vyko pamoka, todėl teko mergaites skubinti, kas joms nepatiko. Situacija buvo įtempta, nes viskas vyko pamokos metu. Vaikų ji nemušė, plekštelėjimo netraktuoja kaip mušimo. Prieš mergaitėms išeinant pas tėvą, pamatė, kad B. išsitraukė gan didelę pinigų sumą, paminėjo, kad pamiršo sumokėti už būrelį, ir norėjo tuos pinigus paimti pramogoms, tačiau ji neleido, ir tai buvo viena iš priežasčių kodėl mergaitė pradėjo verkti. Kadangi minėtą vakarą jos buvo pakviestos į svečius vakarienės, vaikai turėjo grįžti iki 18.00 val., o kai jie laiku negrįžo, ji nusprendė eiti viena, ir pasiūlė mergaitėms pasilikti nakvoti pas tėvą, tačiau jos nenorėjo ten pasilikti, nes ten šalta, šiukšlynas. Ji pasakė grįšianti namo, tačiau mergaitės pasakė, kad vaikų tėvas neturi pinigų kurui, todėl jų neparveš. O kitą dieną ji su B. nuėjo į koncertą, o mažoji dukra norėjo likti su tėvu, todėl ji liko jo automobilyje. Protokole nurodytą dieną ant mergaičių nešaukė, nes namuose buvo klientas. Mergaitės pergyvena dėl jų skyrybų proceso, nori gyventi kartu su abiem tėvais, tačiau bendras gyvenimas su A. P. neįmanomas dėl jo smurto, keliamų konfliktų namie, jam uždrausta prie jos artintis. Mergaitės prižiūrimos, jomis tinkamai rūpinamasi. Teismas tokius R. P. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti atsakomybę, ir paneigtus kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. Apklausta pareigūnė A. J. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino apklausos aplinkybes, kad vyresnioji mergaitė gana sklandžiai papasakojo įvykio aplinkybes, kurios nurodytos protokole, jaunesnioji kalbėjo ne taip noriai. Vaikams nebuvo užduoti atsakymą menantys klausimai, jie nebuvo įtakojami, aplinkybes nurodė patys. Tyrėja paaiškino, kad po A. P. pranešimo atliekant medžiagos tyrimą, buvo apklaustos mažametės Petrauskų dukros, kurios nurodė, kad mama joms pliaukštelėjo per rankas, kojas, dėl ko jos verkė. Mergaitė nėra labai mažo amžiaus vienai 9, kitai 6 metai amžiaus, jos apklaustos praėjus tik 10 dienų po įvykio, jų paaiškinimai sutampa, todėl netikėti šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad toks elgesys su vaiku, ypatingai to asmens, kuris yra atsakingas už vaiką ir privalo juo rūpintis, globoti ir stengtis, kad nepatirtų skausmo ir pažeminimo, sukelia vaikui dvasinį skausmą, skaudina jį, sukelia nesaugumo jausmą, skatina nepasitikėjimą pačiais artimiausiai žmonėmis. Toks motinos elgesys rodo piktnaudžiavimą jai suteikta tėvų valdžia, užuot ieškojus tinkamų problemos sprendimo būti, nueinama lengviausiu kelius. Tai rodo jam netinkamą problemų sprendimo pavyzdį vaikui. Tai nėra nieko tokio, kad suaugęs žmogus į stresinę situaciją reaguoja smūgių sudavimu, tokiu elgesiu, jis rodo, kad šitaip reaguoti į tokias situacijas yra normalu, o tai nėra tinkamas ir konstruktyvus problemų sprendimo būdas. Toks reagavimas žemina asmenį, kuriam suduodami smūgiai, nesprendžia pačios problemos, o tik sukuria daugybę kitų problemų. Toks bendravimas su vaikais neatitinka vaiko interesų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. P. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir jai skiriama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatyta nuobauda.

R. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ištekėjusi, augina mažamečius vaikus, bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 8-9). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, R. P. skirtina ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.