Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminės atstovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupė (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) pritaikė administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą. Akte nurodoma, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjo arčiau nei 5 m prieš pėsčiųjų perėją. Šiais veiksmais automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.4 punkto reikalavimus.

K. K., įstatyminė atstovė S. K., nesutikdama su taikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemone, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, jog automobilis buvo nuvėžintas neteisėtai, taikant dvigubą nubaudimą. Pastačius automobilį iš akies įvertinti ar yra 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos sudėtinga, pareigūnas surašęs Aktą naudojo matavimo priemonę, kadangi be specialiosios matavimo priemonės sunku nustatyti tikrąjį atstumą. Akte yra nurodomos aplinkybės, jog šiais veiksmais buvo keliama grėsmė eismo dalyvių ar kitų sveikatai ar gyvybei, o taip pat pažeistos kitų asmenų teises, visgi Akte šios aplinkybės nėra įrodomos, o pareiga šias aplinkybes įrodyti tenka Institucijai.

Atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus skunde prašoma: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonę, skirtą Institucijos aktu; 2) įpareigoti Instituciją grąžinti įstatyminės atstovės sumokėtą mokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir stovėjimą transporto priemonių saugojimo aikštelėje.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 607 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuriam taikomos šiame skyriuje nustatytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę šias priemones apskųsti apylinkės teismui jų taikymo metu ir per septynias kalendorines dienas nuo teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo pabaigos. ˂...˃ Apylinkės teismas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skundą atmesti; 2) skundą patenkinti ir panaikinti administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonę.

Nors K. K., įstatyminė atstovė S. K. skunde prašo teismo įpareigoti grąžinti išlaidas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir stovėjimo transporto priemonių saugojimo aikštelėje, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, teismas tokio pobūdžio klausimų nenagrinėja, skundas nagrinėjamas tik dėl taikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

ANK 603 straipsnyje įtvirtinta, kad padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 2¹ dalyje (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose), 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 1, 2 dalyse, 424 straipsnio 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Eisme dalyvaujanti transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. Dėl to, siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių ir yra nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas, kompetentingiems pareigūnams suteikiantis diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina – teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 150.4 punktas numato, jog sustoti ir stovėti draudžiama: pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, aplinkybę, jog K. K. paliko stovėti jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini) (Kelių transporto priemonių registro duomenimis (b. l. 27)) prie perėjos arčiau nei 5 m atstumu, patvirtina teismui pateikti duomenys. Siekiant nustatyti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, Institucijos pareigūnai atliko transporto priemonės sustojimo vietos matavimus, kurie yra užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 18-22). Nustačius, jog atstumas iki pėsčiųjų perėjos yra mažesnis nei 5 m, atstumas siekė vos 3,39 m (b. l. 20), siekiant užkirsti kelią galimam pavojingų padarinių atsiradimui dėl transporto priemonės išsidėstymo važiuojamojoje kelio dalyje, buvo priimtas sprendimas transporto priemonę priverstinai nuvežti. Akivaizdu, kad įvykio vietoje – pėsčiųjų perėjos zonoje – pastatytas automobilis trukdė pėstiesiems saugiai pereiti gatvę, o vairuotojams – laiku pastebėti pėsčiuosius, toks KET pažeidimas trukdė saugiam transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, todėl darytina išvada, kad buvo pagrindas taikyti ANK 595 straipsnio 10 punkte numatytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Be kita ko ANK 603 straipsnyje yra įtvirtinta, jog ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas yra pagrindas taikyti ir minėtame straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nereikalauja padarinių kilimo. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį už formalius administracinius nusižengimus, pakanka nustatyti, kad asmuo padarė teisei priešingą veiką. Todėl nagrinėjamu atveju skundo argumentas, jog Institucijai tenka pareiga įrodyti konkrečius kilusius padarinius ar nustatyti konkrečius nukentėjusius asmenis nėra pagrįstas. Šiuo atveju nustačius administracinio nusižengimo faktą, pareigos įrodyti konkrečių padarinių kilimą Institucija neturėjo.

Pažymėtina, jog 2025 m. gegužės 6 d. K. K. atžvilgiu buvo priimtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo yra siūloma sumokėti 30 Eur baudą iki 2025 m. birželio 5 d. Skunde pažymima, jog taikyta administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė priverstinai nuvežus transporto priemonę, buvo taikytas dvigubas nubaudimas. Visgi teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka, kadangi administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės taikymas kartu su pagrindine nuobauda (bauda) nelaikytinas dvigubu baudimu, nes dvigubas nubaudimas, t. y. non bis in idem principo pažeidimas gali būti konstatuotas tik tada, kai asmuo baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės nėra priskiriamos nuobaudoms. ANK 595 straipsnis numato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, gali taikyti prievartos priemones.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjau atveju administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas, taikyta teisėtai ir pagrįstai, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo, o K. K., įstatyminės atstovės S. K., skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 607 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. K., įstatyminės atstovės S. K., skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2025 m. gegužės 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės atmesti.

Nutarimas neskundžiamas.