Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutarties R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja : II.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 128 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numato, kad apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis priimta 2011 m. sausio 3 d., taigi, vadovaujantis ABTĮ 128 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2011 m. sausio 13 d. Tačiau protokolą surašiusi Institucija apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2011 m. vasario 17 d. (gavimo registracijos Nr. 02-01-497), t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą.

Pirmą kartą apeliacinį skundą, praleidusi apskundimo terminą ir nepateikusi prašymo jį atnaujinti, Institucija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2011 m. sausio 17 d. (pagal pašto spaudą ant voko, b. l. 96). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. vasario 4 d. nutartimi (b. l. 100-101) atsisakius priimti apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinus Institucijai, ji 2011 m. vasario 17 d. pakartotinai pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą pirmosios instancijos teismo nutarimo apskundimo terminą.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad protokolą surašiusios Institucijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis (b. l. 84). ABTĮ 93 straipsnyje reglamentuota, kad, jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims <…>, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo lydraščio (b. l. 88) matyti, jog Institucijai skundžiamos nutarties nuorašas išsiųstas 2011 m. sausio 4 d., tai yra nepažeidus ABTĮ 93 straipsnyje nustatyto trijų dienų termino. Kita vertus, Institucija teigia, kad vienintelė jos darbuotoja, kompetentinga atstovauti Institucijai teismuose, ruošti skundus ar atsiliepimus į juos nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. sausio 7 d. atostogavo, o į darbą atvyko tik 2011 m. sausio 10 d., todėl, Institucijos manymu, apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo spręsti, kad Institucijos galimybė pateikti apeliacinį skundą per įstatyme numatytą terminą buvo objektyviai apribota dėl priežasčių nepriklausiusių nuo jos valios, nėra. Pažymėtina, kad įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutartį, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama. Jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti apeliacinį skundą, Institucija nenurodė. Tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl spręstina, kad elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, ji galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdama laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad siekdama realizuoti apeliacijos teisę, Institucija neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačios Institucijos subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus), todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 122 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ prašymo netenkinti, praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiai institucijai.

Nutartis neskundžiama.