Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, trijų mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. L. kaltinamasis tuo, kad jis 2022 m. spalio 27 d., apie 18:16 val., būdamas viešoje vietoje – prekybos centro „IKI Lietuva“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: matant pašaliniams asmenims J. K., L. B., E. V. ir R. M. vartojo necenzūrinius žodžius „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, panaudojo fizinį smurtą D. A. atžvilgiu, t. y. abejomis rankomis suėmęs už jos dėvimų rūbų patraukė nuo savęs ir stūmė ne mažiau kaip vieną kartą, po ko jai nugriuvus ant žemės ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, o R. M. norėdamas suteikti medicininę pagalbą artinosi link D. A. ir jis (D. L.) išsakė „čiulpk (duomenys neskelbtini) lavone, ko nori gaidy, ką filmuoji“, „eik tu (duomenys neskelbtini), nesikišk (duomenys neskelbtini), ateik čia (duomenys neskelbtini) užmušiu pamatysi kas tau bus“, po ko jis (D. L.) be jokios priežasties, sugadino svetimą turtą – automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nukentėjusiajai N. P., t. y. vairuotojo pusės dureles ir priekinį sparną – ne mažiau kaip du kartus spyrė koja ir du kartus sudavė garso kolonėle „Blow“, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajai N. P. padarė turtinės žalos už 1 382,24 eurų sumą. Šiais veiksmais D. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti ir paskirtą kardomąją priemonę palikti nepakeistą. Kaltinamojo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti ir D. L. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. L. skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui kaltinamajam D. L. pirmosios instancijos teismas BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Naikinti kaltinamajam skirtą suėmimą, ar šioje proceso stadijoje pakeisti jį švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. paties D. L. duoti parodymai, nukentėjusiosios N. P. bei liudytojų D. A., R. M., P. V., E. V., J. K., L. B. parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo liudytoja E. V. savanoriškai prie tyrimo medžiagos pridėjo vaizdo įrašą, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėta minėta vaizdo medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, taip pat kita šiuo metu surinkta bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

7. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam D. L. paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog išėjęs į laisvę kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Abejoti šio suėmimo skyrimo pagrindo egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, pagrindo nėra.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. L. kaltinamas vienos tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai, padarymu. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuotą nusikaltimą veiką, susijusią su viešosios tvarkos pažeidimu (BK 284 straipsnis) numato ir su laisvės atėmimu susijusią bausmę iki dviejų metų, todėl kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga šiuo atveju egzistuoja.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. L. anksčiau teistas aštuonis kartus, jam ne kartą buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau teigiamos įtakos D. L. elgesiui, tai nepadarė, pavyzdingo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką kaltinamasis nesugebėjo bei paskutiniąją nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje (vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą), už kurią D. L. nuteistas 2023 m. sausio 6 d., padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Be to D. L. skirta laisvės apribojimo bausmė 2018 m. buvo pakeista į areštą, 2020 m. buvo panaikintas bausmės vykdymo atėjimas, o 2021 m. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo atveju įrodžius kaltinamojo kaltę pagal BK 284 straipsnį jam galėtų grėsti reali laisvės atėmimo bausmė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. L. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi alkoholio vartojimo problemų, taip pat neturi pastovios darbinės patirties. Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad esmingai pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, turi gyvenamąją vieną, kurioje galėtų apsistoti ir net darbo pasiūlymą, tačiau teisėjų kolegija šiuos kaltinamojo D. L. teiginius laiko daugiau deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. ir anksčiau turėjo galimybę gyventi su motina, jos nuomojamame bute, tačiau vykdomos probacijos metu ten randamas nebuvo. Kaip pats kaltinamasis yra nurodęs su motina tuo metu buvo apsipykęs ir gyvenamosios vietos neturėjo. Su apeliaciniu skundu kaltinamasis taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų sudarančių pagrindą manyti, kad išėjęs į laisvę jis tikrai dirbs, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis ir anksčiau yra žadėjęs pradėti dirbti. Be to iš Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties matyti, kad D. L. įkalinimo įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, taip pat yra baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą (2 t., b. l. 24-27), o tai teisėjų kolegijos vertinimu nesuponuoja išvados, kad D. L. antivisuomeninės nuostatos susiformavusios dar ankstyvame amžiuje yra pasikeitę, kaip tai nurodo pats kaltinamasis. Taigi teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta daro išvadą, kad D. L. būdamas laisvėje ir bijodamas gresiančios atsakomybės gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju padaryta pagrįsta išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės (kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo netinkamas elgesys ankstesnių teistumų metu), leidžia pagrįstai manyti, jog D. L. būdamas nesuimtas gali vengti proceso ir taip vilkinti bylos nagrinėjimą teisme, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). D. L. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme iš esmės pradėta nagrinėti netaikius sutrumpinto įrodymų tyrimo, parinktas teisingai ir pagrįstai. Nė viena švelnesnė kardomoji priemonė net ir elektroninė apykojė su tam tikrai įpareigojimais šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajam tinkamai dalyvauti procese.

12. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymint, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Tokia išvada daroma įvertinus D. L. asmenybę, jam gresiančios bausmės griežtumą bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju suėmimo paskyrimas yra pateisinamas poreikiu užkirsti kelią kaltinamajam bėgti (slėptis) ir tik griežčiausia kardomoji priemonė gali visiškai eliminuoti galimybę D. L. pasislėpti nuo teismo.

13. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, be to kardomoji priemonė nei savo rūšimi, nei trukme (suėmimas skirtas pirmąjį kartą trims mėnesiams) nėra akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams ir kaltinamojo teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis nekeistina ir paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.