Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., E. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybinės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. K. ir E. K. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė vaikai A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2020-01-28 Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro rašto nustatyta, kad po E. K. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti pareiškėjos vardu 1972-09-29 statinio priėmimo naudoti aktu, 1985-12-05 LTD vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 400, 1986-02-20 LTD vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 17. Pareiškėja nuo 1994-03-22 deklaravusi gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini) S. K. moka mokesčius.

Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja S. K., būdama paveldėtoja po savo sutuoktinio E. K. mirties, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat nesikreipė ir mirusiojo vaikai, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, nes ji toliau rūpinosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Taigi pareiškėja tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinio mirties likusį ir jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad S. K. iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai pradėdama valdyti sutuoktiniui E. K. priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinio palikimą (CK 5.50 str. 2 d., CPK 178 str.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.).

Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė faktiškai jį valdydama.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.