Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutarties V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

nustatė: I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros inspektorius 2008 m. spalio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. N. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad Vievio sen., Malūnėlio k., šalia Bakos ežero V. N. žemės sklype buvo iškastas smėlio karjeras (11x13x1,5) ir per užpelkėjusią teritoriją link ežero nukasta - supilta žemės juosta (150x2,5), šie veiksmai atlikti neturint įstatymais nustatyta tvarka parengtos dokumentacijos, veika padaryta žemės sklype kad. Nr. 7914/0005:84 Balceriškių kad. vietovėje. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais V. N. pažeidė Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4, 128.2, 128.4 p. reikalavimus.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu už ATPK 51² straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą (už savavališkus veiksmus įrengiant taką) V. N. skirta 500 Lt bauda, už ATPK 52² straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą (už savavališkus veiksmus įrengiant karjerą) V. N. skirta 500 Lt bauda, už ATPK 62¹ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą (už medžių žalojimą) V. N. skirta 200 Lt bauda ir, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė subendrinta 500 Lt bauda. Nutarime nurodyta, jog V. N. įrengė 2,5 m. pločio ir 150 m. ilgio taką, užpildamas šią juostą smėliu. Įrengus taką buvo užpilta smėliu 375 m². plote augusi žolinė augmenija, 12,5 m² apsauginėje juostoje, 362,5 m² apsauginėje zonoje. Taip pat nutarime nurodyta, kad saugomoje teritorijoje, Bakos ežero apsauginėje zonoje V. N. įrengė ir eksploatuoja 11x13x1,5 m. smėlio karjerą. Karjeras įrengtas savavališkai, eksploatuojamas neturint mažojo karjero paso. Iškasus karjerą ir jį eksploatuojant II-os brandumo grupės pusamžiame miške, IV ūkinės grupės miško žemėje yra pažeistos aplinkui karjerą stovinčių medžių (pušų) gyvybinės funkcijos, nukastos ir nukirstos aplinkinių penkių medžių šaknys daugiau nei trečdalyje ploto aplinkui medį. Sužalotų medžių tūris yra 5,941 kub.m. Tokiu būdu V. N. pažeidė Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 16-17 str., Saugomų teritorijų 32 str. 9 d., Miškų įstatymo 9 str. 2-5 d., 11 str. 1d., aplinkos ministro 2004 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. D1-420 12.2 p., 2 lentelės 1 p. (STR.1.01.07:2002, „Nesudėtingi statiniai“); aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 393/285 3 p.; Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 632 30, 31 p.

II.

Administracinėn atsakomybės patrauktas V. N. kreipėsi į apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą, kuriuo jam skirta subendrinta nuobauda – 500 litų bauda ir apskaičiuota pažeidimu padaryta žala gamtai – 4261,77 Lt ir administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti, nesant pažeidimų įvykių bei sudėties ir kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. V. N. skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1) Pareiškėjas pažymėjo, kad byla turėjo būti nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas, nagrinėdamas bylą paskyrė administracines nuobaudas už kitus, protokole neįvardytus administracinius pažeidimus, t.y. administracinės nuobaudos skirtos ne už ATPK 51¹³ str. 1 d. nurodyto pažeidimo padarymą, o už ATPK 51² str. 1 d., 52² str. 1 d. ir 62¹ str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą;

2) Paaiškino, kad surašant protokolą, nebuvo laikytasi ATPK 260 straipsnio reikalavimų - administracinio teisės pažeidimo protokolo turinyje nėra nurodytas pažeidimo padarymo laikas ir data, nenustatyti subjektyvieji teisės pažeidimo požymiai (ATPK 250 str. 1 p.);

3) Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinyje nėra konkrečiai nustatytas teisės pažeidimo dalyvis, atlikęs protokole nurodytą veiką, t.y. nėra nurodytas ir įvardytas teisės pažeidimo subjektas;

4) Protokole nurodyta, kad jis pažeidė Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 126.4, 128.2, 128.4 p. reikalavimus, o tai neatitinka galimai jo padarytos veikos;

5) Administracinio teisės pažeidimo bylą iškėlęs viešojo administravimo pareigūnas klaidingai vadovavosi Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kadangi naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarką nustato Žemės gelmių įstatymas;

6) Nutarime nėra įvertinti jo paaiškinimai, nenurodytos prašymų netenkinimo priežastys;

7) Byloje esantis Institucijos 2008 spalio 21 d. nutarimas, kuriuo nutarta vadovaujantis ATPK 282 str. ir 35 str. nuostatomis vykdomą bylos nagrinėjimą atidėti vienerių metų laikotarpiui iki 2009 m. spalio 19 d., priimtas nesivadovaujant teisės normomis;

8) Pareiškėjo teigimu, nutarimas yra priimtas, pasibaigus ATPK 35 str. numatytam terminui (administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau, kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui,- per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo). Pažeidimas nėra trunkamasis, o jo padarymo laikas byloje nebuvo nustatytas;

9) Pareiškėjo teigimu, byloje nebuvo atliktas joks faktinių aplinkybių patikrinimas, nenustatyti asmenys, mechaniškai pažeidusieji ir sužaloję keturis medžius (pušis), dėl kurių jam apskaičiuota aplinkai ir kraštovaizdžiui padarytos žalos dydis, taip pat nebuvo nustatyta nei pažeidimo įvykio data ir laikas, nei jį padariusieji asmenys. Pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių liudytojų paaiškinimų, o galutinis kaltinimas bylos nutarime suformuotas be jokio teisinio pagrindo, nesant objektyvių kaltės įrodymų ir remiantis vien abstrakčių galimų teisės aktų pažeidimų padarymo faktų nuorodų išdėstymu;

10) Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje pateikta žemės sklypo plano kopija negali būti laikoma įrodymu administracinėje byloje, nes šis dokumentas nėra tapatus ATPK 256 straipsnyje nurodytiems įrodymams. Byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo ar schemos ir duomenų kokiu būdu įvykio vietoje buvo atliktas atstumų nuo įvykio vietos iki apsaugos juostos ir zonos ribų matavimas, bei nėra duomenų ar matavimą atliko tam įgaliotas valstybės tarnautojas, ar specialistas. Nuostolių paskaičiavimo dokumente nenurodyta, ar buvo remtasi nuostolių padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodikoje nustatytų bazinių tarifų indeksavimo koeficientu.

Atsiliepimu Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūra prašė V. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimu pritaikytą administracinę baudą bei paskaičiuotos aplinkai padarytos žalos dydį.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi V. N. skundą patenkino iš dalies, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikino ir administracinių teisės pažeidimų bylą grąžino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūrai nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad nustatyti procesiniai pažeidimai - administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas pažeidimo padarymo laikas bei tai, kad asmuo skundžiamu nutarimu buvo nubaustas ne už tuos teisės aktų pažeidimus, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, susiaurino V. N. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo - teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, reikšti prašymus dėl skiriamos nuobaudos. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog protokolas yra surašytas netinkamai - nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turi grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (Administracinių teismų praktika Nr. 1., 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p., 258 p.). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju institucija nutarime nurodydama kitus teisės aktų pažeidimus nei administracinio teisės pažeidimo protokole, išplėtė ir pakeitė kaltinimo ribas ir taip pažeidė principą draudžiantį sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį. Taip pat teismas pažymėjo, kad institucija administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė pažeidimo padarymo laiko, nors tai numato ATPK 260 str. reikalavimai. Nors atsiliepime institucija nurodė, kad administracinio pažeidimo laikas protokole nenurodytas dėl to, kad pažeidimas yra tęstinis, tačiau teismo posėdžio metu institucijos atstovai pripažino, kad pažeidimo padarymo laiką buvo galima nustatyti pagal pėdsakus, t.y. augmenijos, medžių pažeidimus bei žvyro supylimo požymius. Teismas vertino, kad pažeidimo datos ir laiko nustatymas yra svarbi aplinkybė terminų skaičiavimo ir kitiems klausimams spręsti, todėl konstatavo, kad institucija, surašydama protokolą, pažeidė ATPK 260 straipsnio reikalavimus.

IV.

Apeliaciniu skundu V. N. prašo panaikinti 2009 m. sausio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino, kad skunde buvo nurodyti esminiai nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai, nurodyti ATPK 250 str. 1 d. 1p. ir 250 str. 1 d. 7 p. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nubaustas ne už tuos teisės aktų pažeidimus, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, taip buvo išplėstos ir absoliučiai pakeistos kaltinimo ribos ir taip pažeistas principas draudžiantis sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį. Teismas nustatęs, kad jo veikoje nėra būtent protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, privalėjo priimti sprendimą panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimas grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą naujos administracinės pažeidimo bylos iškėlimui ir suformavimui visiškai nepaaiškina, ar jis padarė bet kokį byloje nurodytą administracinį teisės pažeidimą, taip pat nebuvo pasisakyta dėl jo kaltės, visiškai neišnagrinėtas atsakomybėn traukiamo asmens atliktų arba neatliktų teisei priešingų veiksmų aspektas, ir nepagrįstai suformuota vada dviejų administracinių teisės pažeidimų bylų dubliavimui bei sujungimui, ko nenumato nei vienas teisės aktas bei teismų praktika. Vilniaus apygardos administracinis teismas neišnagrinėjo esminių administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių ir nepateikė kvalifikuoto jų įvertinimo. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūra formuodama kaltinimą vadovavosi iki 2008 m. kovo 14 d. galiojusio poįstatyminio teisės akto - aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 393/285 „Dėl naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų įrengimo, naudojimo ir rekultyvavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, todėl teismas turėjo vertinti, jog administracinis teisės pažeidimas įvykdytas iki 2008 m. kovo mėnesio ir bylą nutraukti suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti skunde administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole V. N. buvo pareikštas kaltinimas padarius ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, tuo tarpu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu jam yra paskirta nuobauda už ATPK 51² straipsnio 1 dalyje, ATPK 52² straipsnio 1 dalyje ir ATPK 62¹ straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą. Apelianto įsitikinimu, pastaroji aplinkybė, t, y. tai, kad nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog pagal administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą ATPK straipsnį jo veika negali būti kvalifikuojama, sudaro pagrindą nutraukti jo atžvilgiu pradėtos teisės pažeidimo bylos teiseną. Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi taisyklių, kad teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turi grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą (Administracinių teismų praktika Nr. 7 Psl. 258).

Pažymėtina ir tai, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Paminėta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t. y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444 – 3619/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo grąžinti bylą institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo patikslinimui pagrįstumą, sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju nei Institucija priimdama nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti protokole nurodyto veikos kvalifikavimo, nes toks kvalifikavimo klaidos ištaisymas yra susijęs ne tik su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto ATPK straipsnio pakeitimu, bet ir su naujų, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytų faktinių aplinkybių, inkriminavimu. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių (t.y. tai, kad V. N. žemės sklype iškasė smėlio karjerą ir per užpelkėjusią teritoriją link ežero nukasė - supylė žemės juostą), tokioje V. N. veikoje gali būti ATPK 51² straipsnio 1 dalyje, ATPK 52² straipsnio 1 dalyje ir ATPK 62¹ straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų požymių, bet nei vieno iš šių pažeidimų sudėties elementai administracinio teisės pažeidimo protokole nėra atskleisti. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti perkvalifikuojama pagal ATPK 51² straipsnio 1 dalį, ATPK 52² straipsnio 1 dalį ar ATPK 62¹ straipsnio 1 dalį ne tik dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių trūkumo, bet ir dėl to, kad kaltinime nebuvo suformuluoti konkretūs teisės aktų pažeidimai, kurie yra nurodyti nutarime ir kurie yra reikšmingi veiką kvalifikuojant pagal paminėtus ATPK straipsnius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole V. N. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nutarimu jam yra paskirta nuobauda už veikas, kurios iš esmės neatsispindi protokole, o tai, be abejo, apribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei jo galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šie procesiniai pažeidimai nagrinėjamoje byloje gali būti pašalinti tik surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Apeliantas teigia, kad byloje yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiai aplinkybei konstatuoti būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, įvertinti, ar inkriminuojami teisės pažeidimai yra trunkamieji, nustatyti konkrečių veikų atlikimo laiką. Šioje procesinėje stadijoje ir esant nekonkrečiam V. N. suformuluotam kaltinimui teisėjų kolegija negali nuspręsti dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu. Taip pat šioje procesinėje stadijoje apeliacinės instancijos teismas nespęs dėl kitų apelianto nurodytų argumentų, susijusių su jo kalte padarius inkriminuojamus teisės pažeidimus, nes šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs ir nėra priėmęs jokio procesinio sprendimo.

Pirmosios instancijos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.