- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- e1-1302-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12191-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- D. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Kazachstano, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) krovininių automobilių vairuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. A. 2020 m. kovo 25 d. apie 16.20 val. Vilniuje, Senojo Gardino kel., ties pastatu Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija.
D. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jis 2020 m. kovo 12 d. atvyko į Lietuvos Respubliką krovininiu automobiliu DAF su puspriekabe, dirba vairuotoju, atvežė iš Kazachstano krovinį (metalą) ir turėjo išvykti 2020 m. kovo 26 d. 2020 m. kovo 24 d. iš pažįstamo vardu V., apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, pavardės nežino, skambino jam telefonu, bet numerio nepamena, paėmė nuomai automobilį BMW X5, valst. (duomenys neskelbtini) vienai parai. Juo važinėjo, kol nedirbo. 2020 m. kovo 25 d. per pietus jis su savo bendradarbiu A., pavardės nepamena, vartojo alkoholinius gėrimus aikštelėje prie upės, pavėsinėje, jis asmeniškai išgėrė 4 butelius alaus po 0,7 l. Tuomet A. jau buvo girtas ir pastebėjo, kad jam iš kišenės iškrito didelis peilis. Pakėlė šį daiktą ir nunešęs padėjo į automobilio BMW X5, valst. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių kišenę. Jis susipyko su A. ir išvažiavo vienas, bet netrukus sugrįžo ir pasiėmė jį su savimi, nenorėjo jo palikti vieną. Nuvežė jį iki jų krovininių automobilių, esančių (duomenys neskelbtini). Ten pamatė, kad jam pasibaigė cigaretės ir nusprendė vienas nuvažiuoti į parduotuvę, t. y. 2020 m. kovo 25 d. apie 17 val. jis važiavo su automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet pavažiavęs apie 800 m iki parduotuvės, jam iš paskos privažiavo policijos automobilis ir vėliau nustatė, kad kaltinamasis neblaivus (el. bylos l. 55–57).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuotoliniu būdu, parodė, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 16 val. nuvažiavo su draugais prie upės, pavėsinės, Senasis Gardino pl. Gėrė alaus. Kitoje upės pusėje stovėjo automobilis BMW X5, prie kurio buvo du gruzinai, kurie ėmė tarpusavy muštis. Vienas jų sėdo prie vairo girtas, pradėjo važiuoti, kitas kažkur nuėjo pėsčiomis. Po tam tikro laiko minėtas automobilis grįžo į tą pačią vietą, jo vairuotojas išlipęs jiems grasino. Nieko jam neatsakė. Tas asmuo vėl sėdo į automobilį ir išvažiavo, tada jie pranešė apie tai policijai. Kai policijos pareigūnai asmenį sulaikė, liudytojas patvirtino, kad tai – tas pats asmuo, kuris buvo raudonais marškiniais. (el. bylos l. 74–77).
Liudytojas A. L. (A. L.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuotoliniu būdu, parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (el. bylos l. 82–84).
2020 m. kovo 25 d. 17.08 val. surašytame neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. A. šią dieną 17.06 val. nustatyta 2,06 promilės etilo alkoholio, antro tikrinimo atsisakė (el. bylos l. 14). Toks pats kaltinamojo neblaivumas užfiksuotas alkotesterio kvite (el. bylos l. 20).
Pagal alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0191, kuriuo tikrintas D. A. blaivumas, patikros sertifikato Nr. 1141589 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (el. b. l. 21).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. L. (el. bylos l. 67).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, vidutinė automobilio BMW X5, 2002 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 3529 Eur (el. bylos l. 66).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW X5, kai jo iškvėptame ore yra 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad D. A. vairavo automobilį BMW X5, be kita ko, patvirtina tiesioginių liudytojų A. K. ir A. L., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. D. A. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: liudytojų A. K. ir A. L. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bauda, tačiau prašo ją išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad D. A. dirba, jo teigimu, yra vedęs, anksčiau neteistas Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad jis iki nusikalstamos veikos padarymo būtų baustas administracine tvarka, taip pat nenustatyta apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. A. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
D. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti D. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW X5 vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
D. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo D. A. itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2020 m. kovo 27 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo D. A., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį BMW X5. Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš elektroninėje byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkė yra V. L.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. L., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (3529 Eur) išieškojimas iš D. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. A. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio BMW X5) vertė be PVM – 3529 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
D. A. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 25 d. 17.10 val. iki 2020 m. kovo 27 d. 11.18 val. (el. bylos l. 42–45). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
D. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Kazachstano Respublikos SQ Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (el. bylos l. 58– 63). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą – D. A. vairuotojo pažymėjimą – perduoti Kazachstano Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. A. (D. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 25 d. 17.10 val. iki 2020 m. kovo 27 d. 11.18 val. (dvi dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 56 MGL, t. y. 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų), dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti D. A. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2020 m. kovo 27 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (be PVM) – 3529 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
D. A. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Kazachstano Respublikos SQ Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. A. vairuotojo pažymėjimą Kazachstano Respublikos SQ Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu Kazachstano Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą kaltinamasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra kaltinamojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu kaltinamasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir kaltinamojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu kaltinamasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.