Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-04 · Administracinė byla Nr. eI3-1991-789/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-05-04Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-04
Bylos Nr.
eI3-1991-789/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00158-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB "Utenos gelžbetonis"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1991-789/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00158-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utenos gelžbetonis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-114 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad Departamentas Sprendimu patvirtino Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjos atžvilgiu surašytą patikrinimo aktą Nr. PA80-104/2019 (toliau – ir Aktas, Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinyje vykdė išteklių gavybą už pareiškėjai skirto kasybos sklypo ribų. Tai buvo vertinama kaip išteklių išgavimas be leidimo. Sprendimu Departamentas apskaičiavo pareiškėjai mokestį už valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį mokesčio tarifą – 50 972 Eur.

Skunde nurodo, kad Sprendimas nedera su proporcinga ūkio subjektų kontrole bei ultima ratio principu, yra socialiai neteisingas. Sprendimas priimtas netinkamai aiškinant teisės aktus bei nepaisant geologijos specialistų pozicijos. Sprendime nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis jis buvo priimtas, todėl Sprendimas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas išnagrinėjus ir įvertinus įmonės pateiktas rašytines pastabas bei juos pagrindžiančius dokumentus, tačiau nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis jis priimtas. Be to, pareiškėja kelia abejones dėl Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktoriaus teisės pasirašyti Sprendimą. Sprendimą surašiusi pareigūnė Sprendime nėra nurodžiusi, kad yra Departamento direktoriaus įgaliota priimti tokio pobūdžio sprendimus. Pareiškėjai abejonę kėlė Sprendime nurodytas 2019 m. birželio 5 d. pasitarimas ir 2019 m. liepos 1 d. protokolas. Šie dokumentai nėra žinomi pareiškėjai. Taip pat pareiškėjai nėra žinoma, ar jie laikytini oficialia konsultacija VAĮ prasme.

Pareiškėja skunde pateikia prieštaravimus dėl jai apskaičiuoto mokesčio padidintu tarifu (dauginant iš koeficiento 10) bei dėl argumentų, kad pareiškėja veikė be leidimo. Pažymėjo, jog, vykdydama veiklą, turėjo 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas), kuris pareiškėjai suteikia teisę naudoti (duomenys neskelbtini) III smėlio ir žvyro telkinio bei (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio dalį. (duomenys neskelbtini) telkinio išteklių eksploatacijai yra skirtas 28,8 ha kasybos sklypas. Pareiškėja taip pat turi 2018 m. parengtą ir nustatyta tvarka patvirtintą naudojimo projektą (planą) (toliau – ir naudojimo projektas), kuriame išteklių žemutinis kontūras nustatytas pagal gręžinius, nutolusius vienas nuo kito tam tikru atstumu, taip paliekant galimybę apatinio kontūro pokyčiams tame atstume. Pažymėjo, kad dėl šių apatinio kontūro svyravimų įmonė, stengdamasi racionaliai išnaudoti valstybei priklausančius išteklius bei užtikrinti tinkamą karjero rekultivavimą, kasė žaliavą, gamtos išteklius apskaitė bei sumokėjo visus reikiamus mokesčius. Nurodo, kad kai kuriais atvejais sumokėjo daugiau mokesčių, negu privalėjo sumokėti, kadangi dėl darbuotojo klaidos pritaikė didesnį koeficientą. Pareiškėjos teigimu, jos situacija negali būti tapatinama su kai kurių nesąžiningų ūkio subjektų veiklomis, kai jie veikia be jokių leidimų.

Atkreipė dėmesį, jog Akte yra pripažinta, kad pagal apskaitos duomenis išgauti išteklių kiekiai kiekvieną ketvirtį nustatyta tvarka deklaruojami Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijose KIT708. Akte taip pat konstatuota, kad Lietuvos geologijos tarnybai buvo teiktos ketvirtinės Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos 2-KN, kuriose nurodyti telkinyje išgauti žvyro kiekiai. Pažymėjo, kad paskutinis (duomenys neskelbtini) telkinio markšeiderinis planas buvo sudarytas 2018 m. spalio 19 d. ir apėmė gavybos laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. Įvertinus visus 2018 metų I-IV ketvirčiais išgautus išteklių kiekius, buvo nustatyta, kad 2018 m. ketvirtinių laikotarpių mokesčio deklaracijose deklaruoti bendri išgautų išteklių kiekiai atitiko 2018 m. spalio 19 d. Markšeiderinio plano duomenis bei pareiškėjos apskaitos duomenis pagal mėnesių gavybos aktus. Pareiškėja teikė pastabas dėl Akto, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius skirtingai interpretuoja ir aiškina, kas tai yra „už sklypo ribų ar be leidimo“. Pareiškėjos nuomone, ūkio subjektas neturėtų nukentėti nuo skirtingai interpretuojamų veiksmų.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. pastabose Nr. 191101 dėl Akto nurodė, kad Lietuvos geologijos tarnybai teikė ataskaitas. Lietuvos geologijos tarnyba nevertino kaip pažeidimo tokių gamtos išteklių išgavimo atvejų, kai iš sklypo ribos neišeinama, leidimai turimi, o kasimo metu fiksuojamas gamtos išteklių prieaugis į gylį (kuris taip ir apskaitomas kasybos ataskaitose 2-KN, teikiamose Lietuvos geologijos tarnybai). Be kita ko, pareiškėjos įmonę tikrinę Lietuvos geologijos tarnybos specialistai savo 2018 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. 18-P13 taip pat buvo pažymėję, kad už kasybos sklypo ribų pareiškėja nėra išėjusi, tačiau Departamento specialistė, kuri nėra žemės gelmių specialistė ar geologė, neatsižvelgusi į pareiškėjos paaiškinimus, priėmė skundžiamą Sprendimą.

Pažymėjo, kad, pagal Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01, (toliau – ir Laikinosios taisyklės) 24 punktą, būtent karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, o ne laikoma kasyba be leidimo ar už kasybos sklypo ribų. Kasybos sklypas neturi gylio dimensijos. Naudingųjų iškasenų telkiniai yra žvalgomi gręžiniais. Tai yra taškai, kuriuose fiksuojamas naudingojo klodo kraigas ir asla. Kol neatliekami kasybos darbai, niekas negali nustatyti, kaip slūgso naudingasis klodas tarp taškų – naudingi ištekliai apskaičiuojami pagal tieses arba plokštumas, išvestas tarp pavieniuose taškuose (gręžiniuose) fiksuotų gylių. Geologinės žvalgybos metu yra nustatoma, kokios litologinės sudėties sluoksniai sudaro naudingojo klodo kraigą ir aslą. Taigi, telkinio naudotojas privalo iškasti visą naudingąjį klodą, slūgsantį tarp dangos ir aslos sluoksnių. Priešingu atveju jis pažeistų Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį. Gamtoje naudingasis klodas neslūgso tiesiomis linijomis ar plokštumomis, todėl jos negali būti suprantamos kaip realios gamtinės ribos. Kiekvieno telkinio žvalgybos gylis yra susietas su naudingojo klodo aslos kontaktu. Jo gylį lemia geologinė telkinio sandara. Taigi, Lietuvos geologijos tarnyba, turėdama prievolę vykdyti žemės gelmių išteklių kiekio apskaitą, turi žinoti, koks kiekis išteklių yra iškastas suteiktame naudojimui telkinyje ir kiek yra iškasta už plokštumų, kai kasėjas seka naudingojo klodo aslos ir kraigo kontaktus. Dėl to Laikinųjų taisyklių 24 punktas ir numato, jog atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Taigi, galiojantys teisės aktai įtvirtina tokių išteklių, kurie išgauti į gylį, nepažeidžiant sklypo, kuriame pareiškėja vykdo veiklą ir turi leidimus, kontūro ribų, legalumą bei teisėtumą.

Nurodo, jog, pagal Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 (toliau – ir Planų rengimo taisyklės), 44 punktą, naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha). Iš šios nuostatos matyti, kad teisės aktai leidžia nukrypti nuo kasybos sklypo ribų, nes vykdant geologinę žvalgybą sudėtinga numatyti tikslų naudingųjų iškasenų slūgsojimo gylį skirtingose kasybos sklypo vietose ir nurodomas tik bendras apytikslis gylis. Vadovaujantis racionalaus baigtinio kiekio išteklių gavybos principu, karjero dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja veikė turėdama jos veiklai būtiną leidimą ir laikydamasi sutarties ir naudojimo plano, o ataskaitose, teikiamose Lietuvos geologijos tarnybai, nurodydavo telkinio išteklių prieaugį, kaip ir numato teisės aktai. Iki šiol pareiškėja vadovavosi Lietuvos geologijos tarnybos specialistų išaiškinimais ir patikrinimų rezultatais, nes pagal galiojusį iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-444, (toliau – ir Aprašas), kasybos proceso karjeruose kontrolė buvo pavesta už žemės gelmių išteklių apskaitą atsakingai institucijai – Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Pabrėžė, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Šių teisės normų turinys aiškintinas kaip numatantis tuos atvejus, kai atliekant patikrinimą nustatomas sąmoningai be leidimo išgautas gamtos išteklių kiekis, tačiau šiuo atveju tai nebuvo konstatuota.

Pareiškėjos teigimu, nors Akte nurodoma, kad patikrinimo tikslas ir rūšis yra planinis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, tačiau pats Akto turinys leidžia teigti, kad iš tikrųjų vertinta telkinio eksploatacijos atitiktis žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymas, atlikta telkinių markšeiderinių planų kontrolė, o tai nepriskirta atsakovo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, ir šiuo pagrindu galima tvirtinti, jog Aktas bei Sprendimas surašyti veikiant neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).

Nurodo, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl mokesčio, kuris padidintas net 10 kartų, nepagrįstai nesvarstė jokių kitų galimų alternatyvų.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Dėl mokesčio padidintu tarifu apskaičiavimo nurodo, kad pareiškėjai yra išduotas Leidimas, kuris suteikia teisę naudoti Utenos raj. (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalį pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) telkinyje skirtas 28,8 ha kasybos sklypas su jame esančiais ištirtais ir aprobuotais ištekliais. Pareiškėja įsipareigojo telkinio išteklius naudoti pagal Leidimo sąlygas, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta išteklių gavyba už (duomenys neskelbtini) telkinyje pareiškėjai skirto sklypo ribų. Pareiškėja, keisdama kasybos gylį, naujo leidimo nebuvo gavusi, kaip numatyta Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Leidimų taisyklės), 20.2, 35.5 punktuose. Pažymėjo, kad pareiškėja pažeidė šias teisės nuostatas. Taip pat nurodė, kad pareiškėja, iškasdama išteklius už kasybos sklypo ribų, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 straipsnius. Pagal Žemės gelmių įstatymą, išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, kuris yra leidimo dalis.

Dėl Sprendimo teisėtumo nurodo, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir MVGIĮ) nenumato galimybės atsakovui atleisti mokesčio mokėtojus nuo paskirtos baudos ar sumažinti baudą. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo yra atmestini.

Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatė konkretų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą be galimybės jį mažinti. Didesnis tarifas taikomas asmenims, nedeklaravusiems ar deklaravusiems mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekis, arba neturintiems leidimo. Pabrėžė, kad mokesčio apskaičiavimo, taikant didesnį tarifą, atvejų sąrašas yra baigtinis, todėl nebuvo pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos subjektyvius vertinimus (nepadaryta žala gamtai ir pan.).

Nurodo, kad vadovavosi Aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, 10.6 punktu, pagal kurį Departamentas turėjo teisinį pagrindą atlikti kontrolę. Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. AD1-128, (toliau ir – Mokesčių kontrolės vidaus tvarkos aprašas) 19 punktas reglamentuoja sprendimų pasirašymo tvarką. Dėl to, kad Sprendime nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos pastabų, nurodė, kad pareiškėjos pastabose nebuvo pateikta jokių reikšmingų aplinkybių.

Pažymėjo, kad būtent žemės gelmių naudojimo plano sprendiniais yra nustatomi išteklių gavybos procesai, kasybos gylis, kontūrai. Atlikus markšeiderinius matavimus, sudarytas markšeiderinis planas parodo esamą padėtį, tame tarpe ir išteklių gavybą už leistino kontūro ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-114 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Departamento pareigūnas 2019 m. rugpjūčio 8 d. atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2018 metų II, III ir IV ketvirčius ir 2019 m. I ketvirtį, kurio tikslas buvo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016-2019 metus bei 2019 m. I ketvirtį.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Utenos gelžbetonis“ (duomenys neskelbtini) telkinyje vykdė išteklių gavybą už kasybos sklypo ribų. Remiantis 2018 m. spalio 19 d. Markšeiderinio plano duomenimis, buvo išmatuota, kad buvo išgauta 28 603 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio, ir konstatuota, kad 2 771 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio buvo išgauti už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro į gylį. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba bendrovei yra išdavusi Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrovei suteikia teisę naudoti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išteklių dalį. Bendrovei 28,8 ha plote yra skirtas kasybos sklypas, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. bendrovė 2 771 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio išgavo neteisėtai už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų. Atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės buvo fiksuotos 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA80-104/2019.

Departamentas, įvertinęs, kad bendrovė, keisdama kasybos gylį, pakartotinio leidimo nebuvo gavusi ir 2771 m³ žvyro bei 9176 m³ smėlio kiekį laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. išgavo už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, nusprendė, kad toks išteklių kiekis buvo išgautas be Leidimo. Departamentas pripažino, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, Leidimų taisyklių 20.2, 35.5 punktų nuostatas, ir, vadovaudamasis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. AS-114 patvirtino 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-104/2019, kuriuo apskaičiavo bendrovei privalomą sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį mokesčio tarifą – 50 972 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Dėl Sprendimo teisėtumo

Iš Patikrinimo akto matyti, kad pareiškėja sumokėjo mokestį už 11 948 m³ žvyro, tačiau Departamentas nustatė, jog buvo išgauta 2 771 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio. Departamentas taip pat nustatė, kad 2 771 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio buvo išgauti už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro į gylį.

Byloje nėra ginčo, kad ištekliai buvo išgauti už išteklių kontūro į gylį. Pareiškėja taip pat neginčija, kad buvo išgauta 2 771 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio. Ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti, t .y., ar pareiškėja vykdė veiklą turėdama Leidimą.

Pagal MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalį, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs, kad gamtos ištekliai išgauti be leidimo, taikė MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį ir apskaičiavo didesnį mokesčio tarifą.

Tai, kad pareiškėja neturėjo leidimo, atsakovas grindė tuo, kad pareiškėja, keisdama kasybos gylį, naujo leidimo nebuvo gavusi, ir padarė išvadą, jog pareiškėja, iškasdama išteklius už kasybos sklypo ribų, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12, 14 straipsnius.

Leidimų taisyklių 35.5. papunktyje nustatyta, kad sutartyje nurodoma išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Leidimų taisyklių 20.2 papunktyje nustatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4?35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose.

Pareiškėja remiasi Laikinųjų taisyklių 24 punktu ir teigia, kad nagrinėjamu atveju jai nekilo pareiga gauti pakartotinį leidimą ar keisti naudojimo planą. Pareiškėja nurodo, kad savo veikloje ji privalo vadovautis Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje.

Laikinųjų taisyklių 24 punkte nustatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

Planų rengimo taisyklių 44 punkte nustatyta, kad naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha). Šiuo atveju turi būti atliktos visos Taisyklių IV, V ir VI skyriuose numatytos procedūros.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai išduotas 2017 m. birželio 15 d. leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. (duomenys neskelbtini), su pareiškėja sudaryta 2017 m. birželio 15 d. Utenos apskrities Utenos rajono (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo sutartis, kuri galioja iki 2042 m. birželio 14 d. Leidimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad šia sutartimi kasybos plotas skiriamas 28,8 ha plote, kuriame yra apie 990 tūkst. kub. m. smėlio ir žvyro išteklių, iš jų smėlio – 37 tūkst. kub. m, žvyro – apie 953 tūkst. kub. m. (pagal 2017-03-21 būklę).

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 15 d. Lietuvos geologijos tarnyba patvirtino patikrinimo aktą Nr. 18-P13, kuriuo buvo patikrinta, ar pareiškėjos vykdoma veikla atitinka žemės gelmių naudojimo plane ir / ar projekte ir Leidimo sutartyje numatytus sprendinius ir sąlygas. Šiame patikrinimo akte konstatuota, kad kasybos darbų už valdomo žemės sklypo ir kasybos sklypo ribų atvejų nenustatyta, taip pat padaryta išvada, kad turi būti parengtas žemės gelmių naudojimo planas, kuriame būtų patikslinti visame kasybos sklype iškasami ištekliai, kad naudojimo projekto sprendiniai reikalauja atnaujinimo.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Lietuvos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūra (toliau – ir Agentūra) atliko patikrinimą ir surašė 2018 m. gegužės 7-9 d. patikrinimo aktą Nr. (11-KD)-101. Šio patikrinimo metu buvo tikrinti pareiškėjos 2017 m. ir 2018 m. I ketvirčio sumokėti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius. Minėtame patikrinimo akte nustatyta, kad telkinio (kasybos sklypo) eksploatacija atitinka Naudojimo projekto ir markšeiderinį planą, jokių pažeidimų neužfiksuota.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūra atliko patikrinimus ir 2017 m. lapkričio 15-16 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gegužės 29 d. Šių patikrinimų metu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Agentūra 2019 m. rugpjūčio 8 d. atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2018 metų II, III ir IV ketvirčius ir 2019 m. I ketvirtį, kurio tikslas buvo mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016-2019 metus bei 2019 m. I ketvirtį. Taigi, Agentūra iš naujo patikrino pareiškėjos sumokėtus mokesčius ir už 2017 m. ir 2018 m. I ketvirtį. Nors atliekant ankstesnį patikrinimą (2018 m. gegužės 7-9 d. patikrinimo aktas Nr. (11-KD)-101) jokių pažeidimų už šį laikotarpį nebuvo nustatyta, 2019 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA80-104/2019 nustatyta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. gamtos išteklių dalį išgavo neturėdama leidimo, t. y. buvo nustatyti pažeidimai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, išgavusi gamtos išteklius už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro į gylį, pakeitė kasybos gylį, neturėdama pakartotinio Leidimo.

Pažymėtina, kad, pagal Planų rengimo taisyklių 44 punktą, naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha).

Iš Akto ir atsakovo teismui pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjai išgaunant gamtos išteklius buvo pakeistos kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos taip, kad sklypo plotas padidėtų daugiau kaip 0,5 ha. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ploto padidėjimą daugiau kaip 0,5 ha. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja turėjo pareigą keisti naudojimo planą. Be to, pagal Laikinųjų taisyklių 24 punktą yra įmanomi atvejai, kai ištekliai išgaunami už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Tokiu atveju išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Sistemiškai aiškinant Planų rengimo taisyklių ir Laikinųjų taisyklių teisės nuostatas, pažymėtina, kad už išteklių kontūro ribų išgauti ištekliai nėra laikomi kaip išgauti bei leidimo, jei išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos nepasikeičia taip, kad plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha.

Kaip jau minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju gamtos išteklių išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos pasikeitė taip, kad plotas padidėjo daugiau kaip 0,5 ha. Akte nėra pateikta jokių argumentų dėl šių aplinkybių vertinimo. Remdamasis bylos medžiaga teismas nenustatė, kad šios aplinkybės buvo vertintos atliekant patikrinimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Akte nepagrįstai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 19 d. pareiškėja išgavo 2 771 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio be leidimo. Taigi, Departamento Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Aktas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog buvo išgauta 2 771 m³ žvyro ir 9 176 m³ smėlio. Tuo tarpu pareiškėja sumokėjo mokesčius už 11 948 m³ žvyro. Taigi, pareiškėjai kyla pareiga patikslinti mokesčių deklaracijų duomenis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje yra duomenys apie pareiškėjos sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį ir apmokėtą 850 Eur sąskaitą už teisines paslaugas (250 eurų už susipažinimą su administracinės bylos medžiaga (2,5 val.) ir 600 Eur už skundo surašymą (6 val.)).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjos patirtos advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiamos. Pareiškėjai priteisiamos žyminio mokesčio ir advokato išlaidos, kurios sudaro 873 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utenos gelžbetonis“ skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-114.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Utenos gelžbetonis“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 873 (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris) eurus bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė