- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- I1-2474-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02497-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (1-13, 26 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 36 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad nuo 2022-06-29 iki 2023-06-12 buvo laikomas Šiaulių kalėjime ankštomis sąlygomis, leistina ploto norma buvo viršyta daugelį kartų, pažeistas gyvenamojo ploto dydis. Nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, pakankamai kultūros ir sporto renginių, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis, nebuvo užtikrinamas saugumas iškilus grėsmei dėl sveikatos, smurto, fizinio skausmo. Kamerose ventiliacija neveikė, o visi rūkė, buvo vėdinama tik per langą. Nebuvo tinkamo patalpos apšvietimo, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų neapšviečia, elektros šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo galvą ir akis. Nebuvo užtikrinta tinkama patalpos temperatūra, žiemą buvo nuo 5 iki 14°C, o vasarą net iki 40°C, taigi temperatūra viršijo leistinas normas. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai atsilupę, buvo drėgna. Dėl šių aplinkybių nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, visose kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas lubų nesiekiančia sienele, nebuvo jokios kabinos. Ne kartą buvo atvejų, kai naudojantis unitazu pareigūnai (įskaitant moteris) atidarydavo duris neįspėdami, neįsitikinę, kad naudojasi sanitariniu mazgu. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (130 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (26 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (127 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (45-50 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 4 d.) 2.2 papunkčiu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiška 3,6 kv. m. minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, yra nustatyta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (aktualus nuo 2023 m. sausio 3 d.) 1.2.2 papunktyje. Vertinant tai, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m, pažymėtina, kad aukščiau minėti teisės aktai reglamentuoja vienam asmeniui turintį tekti minimalų kameros plotą, tačiau šiuose teisės aktuose nebuvo ir nėra nustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kameroje skaičiavimo metodologija. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl sanitarinio mazgo plotas bei kameroje esančių baldų plotas yra įskaičiuotinas į bendrą vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių kalėjimo kamerose Nr. 52, 56, 41, 14, 13, 24, 25, 10, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjime įrengtos dvi patalynės ir skalbinių dezinfekavimo kameros. Jose dezinfekuojama iš įstaigos išvykstančiųjų priduodama patalynė. Įstaigoje laikomi asmenys gali priduoti čiužinius dezinfekcijai ir savo nuožiūra, kai yra atvedami į pirmojo aukšto dušines ar kai yra keičiama patalynė.
Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.5 papunkčiu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nereglamentuoja, kokio tipo sanitariniai mazgai turi būti įrengiami kamerose (tupimi ar sėdimi). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 9.1 papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) - 1 komplektas. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, kurių aukštis didesnis, nei 1,5 metro. Kabinų durų angos užpildytos durų blokais, o dalyje kamerų sanitarinio mazgo kabinų - storo audinio nepermatomomis užuolaidomis (pridedame nuotraukas iš kurių matyti sanitarinio mazgo įrengimas kamerose). Sanitarinėse kabinose įrengti „Genuja“ tipo (tupimi) klozetai, o dalyje kamerų įrengti „Kompakt“ tipo (sėdimi) klozetai. Visi klozetai prijungti prie bendro fekalinės kanalizacijos tinklo. Visose kabinose sumontuoti praustuvai, veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms.
Atsakovė nurodo, kad Higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Šiaulių kalėjime negalimos, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą.
Atsakovė pažymi, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjimo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko nurodytą rodiklį. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Šiaulių kalėjimo esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 p. reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Tuo nurodoma, kokia turi būti minimali dirbtinio šviesos šaltinio sukurta apšvieta. Gyvenamųjų kamerų natūralaus apšvietimo teisės aktai nereglamentuoja. Kameros, skirtos nuteistiesiems ir suimtiesiems laikyti, nėra prilyginamos mokymo ar darbo patalpoms, todėl dirbtinis apšvietimas jose įjungiamas vadovaujantis protingumo kriterijais - tamsiuoju paros metu, o nakties metu išjungiamas. Ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, pažeidimų, susijusių su kamerų apšvietimu, nebuvo nustatyta. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminis korpusas pastatytas 1911 m., o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunkčiu, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, šių taisyklių 12.8 papunktis reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, taigi tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir suimtiesiems dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis, o tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.
Atsakovė nurodo, kad įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Šiaulių kalėjime visu ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose, nesant pareiškėjo valios išraiškos, Šiaulių kalėjimo administracija negalėjo pastarajam suteikti šios teisės ex officio. Jei nuteistasis neišreiškia motyvacijos įsitraukti į organizuojamas užimtumo veiklas, tai yra laikoma jo asmeniniu pasirinkimu.
Atsakovė nurodo, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 12 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento atstovai atliko patikrinimą vienoje iš kamerų (Nr. 24), kurioje ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, tačiau joje pažeidimų nustatyta nebuvo.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas D. A. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2022-06-29 iki 2023-06-12 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 (nuo 2023-01-05 galiojanti teisės akto redakcija) 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Iš byloje esančios 2023-11-24 pažymos Nr. SV-24-32558 (55-61 b. l.), matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2022-06-29 iki 2023-06-12, viso 320 dienų, kamerose Nr. 52, 56, 41, 14, 13, 24, 52, 25 ir 10, su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,7 kv. m iki 9,25 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Minėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (55-61 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (62-63 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6) nustatė, kad kamerose Nr. 52, 56, 41 ir 14, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (64-67 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (73-96 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. buvo blogas dirbtinis apšvietimas, nebuvo natūralaus vėdinimo, buvo netinkama temperatūra, laikėsi drėgmė ir pelėsis.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Šiaulių kalėjime 2023 m. balandžio 18 d. atlikto patikrinimų aktą (68-72 b. l.), iš kurio matosi, kad buvo patikrinta ir pareiškėjo laikymo kamera Nr. 24, patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80 Mr) PA-1860 užfiksuota, kad santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra kameroje atitiko higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tikrinamos kitos pareiškėjo laikymo kameros, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl kažkokios tai konkrečios kameros būklės. Į bylą pateiktas pareiškėjo skundas Šiaulių kalėjimo direktoriui „Dėl nežmoniškų asmens garbę ir orumą žeminančių, sveikatai pavojų keliančių sąlygų laisvės atėmimo vietoje ir neturtinės žalos atlyginimo“, rašytas 2023-08-09, t. y. pareiškėjui jau išvykus iš Šiaulių kalėjimo. Į šį pareiškėjo skundą atsakyta Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. SA-24-160 (101-106 b. l.), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas laikymo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į Šiaulių kalėjimo viršininką su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, mažo užimtumo nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.). Šiais atvejais turi būti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).
Iš byloje esančio minėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2023-04-19 patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80 Mr) PA-1860 (68-72 b. l.) matosi, kad buvo patikrinta ir Šiaulių kalėjimo kamera Nr. 57, higienos normos pažeidimų šioje kameroje taip pat nebuvo nustatyta.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Pareiškėjas pats patvirtina, kad galimybė išvėdinti kameras per langą buvo sudaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti higienos normos 17 punkto pažeidimą.
Taigi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo laikymo kameros Šiaulių kalėjime neatitiko higienos normos reikalavimų, pareiškėjas dėl kamerų būklės skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje jo laikymo kameroje ir konkrečiai kada kokie parametrai (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, oro judėjimo greitis ar kt.) buvo galimai pažeisti, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų laikymo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į kitas institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, visose kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas lubų nesiekiančia sienele, nebuvo kabinos, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, kurių aukštis didesnis nei 1,5 metro, kabinų durų angos užpildytos durų blokais, o dalyje kamerų - storo audinio nepermatomomis užuolaidomis, sanitarinėse kabinose įrengti „Genuja“ tipo (tupimi) klozetai, o dalyje kamerų įrengti „Kompakt“ tipo (sėdimi) klozetai, visi klozetai prijungti prie bendro fekalinės kanalizacijos tinklo.
Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (62-63 b. l.) nurodyta, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,80 iki 2,32 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (73-96 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas daugumoje kamerų atskirti durimis, keliose kamerose - užuolaidomis.
Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).
Pažymėtina, kad nurodytos Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Pats pareiškėjas nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte, be to, kaip nurodo atsakovė, kamerose sumontuoti ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisėti atsakovės veiksmai nenustatyti ir šiais aspektais.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visose sanitarinių mazgų kabinose sumontuoti praustuvai, veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos kamerų fotonuotraukos (73-96 b. l.).
Taigi pareiškėjo pretenzijos dėl veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių nebuvimo kamerose atmestinos, nes veidrodžiai kamerose įrengti sanitarinių mazgų kabinose, o tualeto reikmenų spintelių įrengimo teisės aktai nereglamentuoja.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo dezinfekuojami čiužiniai.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139, numatė, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime įrengtos dvi patalynės ir skalbinių dezinfekavimo kameros, jose dezinfekuojama iš įstaigos išvykstančiųjų priduodama patalynė, įstaigoje laikomi asmenys gali priduoti čiužinius dezinfekcijai ir savo nuožiūra, kai yra atvedami į pirmojo aukšto dušines ar kai yra keičiama patalynė. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas bei išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020-12-22) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors Taisyklių 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, jo teiginys nesusietas su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, pakankamai kultūros ir sporto renginių, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose.
Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija, pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas; suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Šiaulių kalėjime visu ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį-skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.
Iš byloje esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. SA-24-160 (101-106 b. l.), kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo skundą, matosi, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis Šiaulių kalėjime veikiančia biblioteka, gauti įvairios literatūros, taip pat naudotis ribota interneto prieiga, tačiau bibliotekos paslaugomis nesinaudojo. Pareiškėjas mokėsi Šiaulių „Saulėtekio gimnazijos suaugusiųjų mokymo skyriuje. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad pareiškėjas dėl užimtumo trūkumo nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į Šiaulių kalėjimo viršininką su prašymais ir skundais nesikreipė.
Taigi iš atsakovės pateiktų duomenų matosi, kad Šiaulių kalėjime suimtųjų teisė į užimtumą buvo pakankamai užtikrinama ir sudaroma galimybė pasirinkti tam tikras veiklas, pareiškėjas dėl nepakankamo užimtumo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kad jam nebuvo leista pasinaudoti interneto prieiga, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).
Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius nei Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.