Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutarties S. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu S. S. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 400 Eur bauda už tai, kad būdama įgaliota BUAB „K. O.“ atstovė, neužtikrino, kad BUAB „K. O.“ teritorijoje rezervuare saugomos pagal BDS7 ir chromo-bendro teršalus ribines teršalų vertes viršijančios gamybos nuotekos būtų laikomos sandariai ir neprasiskverbtų į aplinką bei iš aplinkos nepatektų į (duomenys neskelbtini) miesto centralizuotą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą ir (duomenys neskelbtini) upę. Šiais veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Dl-515 redakcija) patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento“ 7.2 punkte ir 2 priedo B dalyje nustatytus reikalavimus (pažeidimo dienai galiojanti redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto „Paviršinių tvarkymo reglamento“ 18.2 ir 18.4 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. S. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo faktas, kvalifikavimas, tačiau nesutinkama, kad S. S. yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 246 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas jau išsamiai pasisakė. Priešingai, nei teigiama skunde, tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir Institucijos priimtame nutarime nurodyti išsamūs motyvai dėl S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn, nurodyta, kodėl būtent ji nagrinėjamu atveju yra atsakinga už administracinio nusižengimo padarymą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl S. S. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 2 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais subjektyviais S. S. samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. ANK 246 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimą į drenažo sistemas. Iš šios normos matyti, kad įstatymų leidėjas apibrėžė konkretų asmenų ratą, galinčių atsakyti pagal šį straipsnį, t. y. fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas arba kitas atsakingas asmuo. Šis straipsnis nenumato juridinio asmens kaip administracinio nusižengimo subjekto.

10. Nagrinėjamu atveju S. S. yra nubausta už tai, kad būdama įgaliota BUAB „K. O.“ atstovė, neužtikrino, kad BUAB „K. O.“ teritorijoje rezervuare saugomos pagal BDS7 ir chromo-bendro teršalus ribines teršalų vertes viršijančios gamybos nuotekos būtų laikomos sandariai ir neprasiskverbtų į aplinką bei iš aplinkos nepatektų į (duomenys neskelbtini) miesto centralizuotą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą ir (duomenys neskelbtini) upę.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,K. O.“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi paskirta UAB ,,B.“. Iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybos viešai skelbiamų duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 8 d. administruoti BUAB ,,K. O.“ paskirta S. S. (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 12-13). Taigi, nuo 2021 m. balandžio 8 d. būtent S. S. tapo atsakinga už BUAB ,,K. O.“ bankroto procesą. Kadangi administracinis nusižengimas užfiksuotas 2021 m. liepos 29 d., todėl administracinio nusižengimo protokolas pagrįstai surašytas S. S., juo labiau, kad ANK 246 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę būtent juridinio asmens vadovui ar atsakingam asmeniui, o ne pačiam juridiniam asmeniui.

12. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinis asmuo yra savarankiškas, specifinis teisinių santykių subjektas. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia tai, kad jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnis numato, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys.

13. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratoriaus teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - JANĮ). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalis numato, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka, organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Taigi, teismo paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, naudodamasis bankrutuojančios įmonės turtu ir juo disponuojantis, be kitų savo pareigų, likviduojant bankrutavusią įmonę, turi ir pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti jo administruojamos įmonės teritoriją, užterštą dirvožemį ir gruntą. Akcentuojama, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, būtent įmonės bankroto administratorius tampa subjektu, kuris veikia bankrutuojančios įmonės vardu, taip pat valdo, naudoja ir disponuoja jos turtu. Pažymėtina, kad be nemokumo administratoriaus, JANĮ nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė įgyvendintų savo teises bei pareigas. Taigi, pareiga užtikrinti, kad bankrutuojančios įmonės gamybos nuotekos būtų laikomos sandariai, tenka bankrutuojančiai įmonei ir ji, remdamasi JANĮ nuostatomis, ją įgyvendina per nemokumo administratorių, kadangi jokio kito atstovo bankrutuojanti įmonė neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procese paskirtas nemokumo administratorius veikia kaip juridinio asmens ir jo kreditorių atstovas. Taigi, iškėlus įmonei bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organus pakeičia paskirtas nemokumo administratorius, kuris ir tampa šio asmens atstovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021).

14. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei šios bylos aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju S. S. yra tas subjektas, kuris ir privalėjo užtikrinti, kad jos administruojamos BUAB ,,K. O.“ teritorijoje saugomos gamybos nuotekos būtų laikomos sandariai ir neprasiskverbtų į aplinką. Šios pareigos vykdymo nepašalina apeliantės skunde nurodomi argumentai, jog patalpas/teritoriją, kuriose įvyko nusižengimas, nuosavybės teise valdo BUAB „K. O.“, atstovaujama UAB ,,B.“, ji nėra BUAB „K. O.“ priklausančio turto savininkė. Pažymėtina, kad apeliantė, būdama specialiu subjektu – BUAB „K. O.“ nemokumo administratoriumi, privalėjo vykdyti jai nustatytas pareigas - organizuoti juridinio asmens turto perėmimą ir apsaugą, valdyti, naudoti juridinio asmens turtą ir juo disponuoti JANĮ nustatyta tvarka, organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą (JANĮ 59, 66 straipsnių nuostatos). Taigi, nors nuosavybės teise nemokumo administratorei nepriklauso BUAB ,,K. O.“ turtas, tačiau JANĮ suteikia teisę ir net įpareigoja S. S. tinkamai disponuoti BUAB ,,K. O.“ priklausančiu turtu.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad ji yra ne UAB „K. O.“ atstovė, o UAB „B.“ atstovė. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad S. S. yra UAB ,,B.“ vadovė. Be to, ji taip pat yra įgaliotas asmuo vykdyti BUAB ,,K. O.“ bankroto procesą. Taigi, S. S., kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 246 straipsnio 2 dalį taikyti, kadangi ji yra ir UAB „B.“ direktorė, tuo pačiu ir asmuo, kuriam pavesta administruoti BUAB „K. O.“ (nemokumo administratorė). Apeliaciniame skunde teigiama, kad nemokumo administratorius iš esmės yra BUAB „K. O.“ kreditorių priimtų sprendimų vykdytojas ir tol, kol kreditoriai nėra priėmę atitinkamų klausimų dėl BUAB „K. O.“ patalpų/teritorijos, tol administratorius neturi prerogatyvos savo iniciatyva atlikti atitinkamų veiksmų, naudoti bankrutavusios įmonės lėšas. Su šiais argumentais apygardos teismas nesutinka. Visų pirma, nemokumo administratorius privalo užtikrinti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Antra, bankroto administratorius bankrutuojančią įmonę administruoja savo lėšomis ir, teismo vertinimu, privalo nedelsiant imtis priemonių apsaugoti bendrovės turtą, laikytis įstatymų normų. Nors ir išties, administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorius privalo derinti su bankrutuojančios įmonės kreditoriaus, tačiau tuo atveju, jei bankrutuojanti įmonė neturi pakankamai lėšų bankroto administravimo išlaidoms padengti, bankroto administratorius savo lėšomis dengia bankroto proceso metu atsiradusias išlaidas. Pažymėtina, kad bankroto administratorius, prisiimdamas administruoti įmonę, prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti, t. y. ir riziką, kad už suteiktas bankroto administravimo paslaugas jam nebus atlyginta. Kartu apeliantės nurodomos aplinkybės nepaneigia ir nemokumo administratoriaus pareigos tinkamai vykdyti bankroto procedūras, kadangi S. S. nuo 2021 m. balandžio 8 d. įgijo teises ir pareigas JANĮ nustatyta tvarka veikti bankrutuojančios įmonės vardu - tapo atsakinga už su jos administruojamu ūkio subjektu - UAB „K. O.“ susijusių teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei pasekmes.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.