- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2-1153-943/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00132-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- J. E. P.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. E. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarčių, kuriomis atsakovo A. B. atžvilgiu atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3261-560/2017 pagal ieškovo J. E. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 2 192 084,84 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.Ieškovas Vilniaus apygardos teismui teikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Nurodė, kad atsakovas jau itin ilgą laiką vengia grąžinti skolą, todėl, atsižvelgiant į itin didelę reikalaujamą priteisti sumą, realu, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vėlesnis teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomu.
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimis atsisakė tenkinti ieškovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuo atveju, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo siekį perleisti, įkeisti turimą turtą ir panašiai. Aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu nėra pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Pakartotinai spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pakartotinis prašymas grindžiamas aplinkybėmis dėl atsakovo elgesio, kuris leidžia daryti prielaidas dėl jo galimo nesąžiningumo: atsakovas nėra nurodęs savo tikrosios gyvenamosios vietos adreso, atsakovas pagal Danijos Karalystės centrinio asmenų registro išrašą mažiausiai 3 kartus keitė savo vardą ir pavardę, akivaizdžiai siekdamas klaidinti trečiuosius asmenis dėl savo tapatybės, be to, atsakovo turtas nuo 2015 metų yra areštuotas, todėl papildomu nepatogumų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesudarys. Įvertinęs nurodytų aplinkybių reikšmę sprendžiamam klausimui, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas mažina turimo turto masę ar imasi kitų veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, jog bus vengiama vykdyti teismo sprendimą, todėl pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruosiuose skunduose ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundai grindžiami šiais argumentais:Atsakovas nesąžiningai siekia perleisti savo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims. Areštas atsakovo nekilnojamajam turtui buvo panaikintas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas turtą skubiai likviduos ir būsimą teismo sprendimą bus neįmanoma įvykdyti.Atsakovo nesąžiningumą patvirtina faktas, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės taip pat buvo areštuotos, tačiau šiuo metu jos yra išregistruotos ir neegzistuoja. Areštuotų daiktų saugotoju buvo paskirtas pats atsakovas ir šių daiktų jis išsaugoti nesugebėjo.Danijos Karalystės centrinio asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas A. B. vardą ir pavardę keitė mažiausiai 3 kartus, tokiu būdu siekdamas klaidinti trečiuosius asmenis dėl savo tapatybės.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir tai patvirtina, jog ieškovo reikalavimas yra išgalvotas, neturintis faktinio ir teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atsisakyta atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstos ir teisėtos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovo atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus su naujais įrodymais, kuriuos prašo įvertinti bendrame įrodymų kontekste. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas A. B. perleido jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamu atveju naujai į bylą pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo, nes juo siekiama pagrįsti, jog atsakovas yra nesąžiningas ir ateityje vengs galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Be to, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta po skundžiamų nutarčių priėmimo, todėl konstatuotina, jog ieškovas neturėjo galimybės šį įrodymą pateikti anksčiau, todėl jis priimtinas ir vertintinas bendrame įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų priėmimas atsakovo teisių nepažeidžia, nes byla nagrinėjama elektronine forma, rašytiniai paaiškinimai ir prašymas pridėti naujus įrodymus buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismui 2017 m. rugsėjo 1 d., o atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas pateikė 2017 m. rugsėjo 5 d., todėl turėjo galimybę su šiuo prašymu susipažinti ir (ar) atsikirsti į jame nurodytas aplinkybes.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo atskirąjį skundą, pažymi, kad ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovo pateiktas ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu. Pažymėtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė paskolos sutarties originalo ir / ar kopijos. Ieškovas nagrinėjamoje byloje paskolos teisinius santykius siekia pagrįsti netiesioginiais įrodymais – 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo pavedimu. Vadinasi, tik išsamiai ištyrus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus į juos, bus nustatyta, ar ieškovo nurodomos aplinkybės, jog tarp šalių susiklostė būtent paskolos teisiniai santykiai, yra pagrįstos ir teisingos. Kadangi šis klausimas yra susijęs su bylos nagrinėjimu iš esmės, tai apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje detaliau šiuo klausimu nepasisako.Kaip matyti, ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl teismo netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui susidarė sąlygos parduoti savo turtą, o tai galėtų būti laikoma kaip atsakovo nesąžiningumo požymis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia ieškovo pozicija, tačiau nenustačius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio tikėtino pagrįstumo, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl argumentai, susiję su galimu atsakovo nesąžiningumu, nebevertinami kaip neturintys teisinės reikšmės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas ir naikinti ginčijamas nutartis atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistas.