Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. J. (T. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytojas A. J. (A. J.) teisiamojo posėdžio metu parodė apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kad tiksliai neatsimena, kada tai vyko. Sūnaus T. J. elgesys buvo neadekvatus (kambaryje išmėtyti daiktai, rūbai susukti į mazgus, netyčia sudaužė gėlių vazoną, nepastovus elgesys (pavyzdžiui, apsirengimas ir nusirengimas per trumpą laiką), sudėtingas bendravimas). Jis buvo išėjęs ir grįžo apie 2 val. nakties, garsiai įjungė muziką, todėl liudytojas perspėjo sūnų, kad iškvies policiją. Nors T. J. žinojo tai, jis neslėpė ant stalo galimai buvusių narkotinių medžiagų. Paklausus iš kur tokias medžiagas gavo, T. J. pasakė, kad būnantį ryte automobilių stovėjimo aikštelėje, jį nusipirkti įkalbėjo kažkoks vyras. Po šio įvykio T. J. pernakvojo policijoje ir, grįžęs į namus, norėjo vėl išeiti, nors liudytojas su žmona bandė sulaikyti sūnų, tačiau nepavyko to padaryti ir T. J. su kuprine išėjo iš namų. Dėl T. J. elgesio buvo iškviesti gydytojai, ligoninėje jam buvo taikyta šoko terapija. Po dviejų mėnesių T. J. išleido iš ligoninės. Gydytoja paaiškino, kad sūnaus neadekvati būsena gali būti pastovi. T. J., studijuodamas Nyderlandų Karalystėje, gulėjo ligoninėje dėl priepuolio. Jis nėra matęs, kad sūnus prieš tai vartotų ar turėtų narkotinių medžiagų. Niekas, išskyrus sūnų, negalėjo narkotinių medžiagų atsinešti į namus. Klausė sūnaus, kodėl virtuvėje pripylė draudžiamų medžiagų, atsakymas buvo, kad tėvams padarytų bloga, iš keršto savo tėvui. T. J. gydymas reikalingas, jis lankosi pas psichiatrą.

Liudytojas policijos pareigūnas N. P. (N. P.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio gerai neprisimena, įvykis buvo (duomenys neskelbtini) ryte. T. J. kaltino tėvą narkotinių medžiagų disponavimu. T. J. sakė, kad narkotinės medžiagos guli tėvo kambaryje ir jas norėjo parodyti, tačiau T. J. kambaryje ant stalo ir dar kitame kambaryje buvo rastos narkotinės medžiagos. Bendraujant su T. J., šis buvo neadekvatus, dėl galbūt tokio elgesio kilo įtarimas, kad rastos medžiagos buvo narkotinės kilmės. Įvykio metu taip pat bendravo su T. J. tėvu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 7.40 val., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu E. P., gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš tėvą ir garsiai klausosi muzikos. Atvykus į minėtą butą, girdėjo labai garsiai grojančią muziką, juos pasitiko pranešėjas A. J., kuris paaiškino, kad jo sūnus T. J., būdamas namuose, vartoja narkotines medžiagas. Užėjus pas sūnų ir su juo bendraujant, ant rašomojo stalo pastebėjo augalinės kilmės į krūvelę subertas žalios spalvos galimai narkotines medžiagas. Paklausus T. J., kas tai yra ir kieno, T. J. atsakė, kad tai yra narkotinė medžiaga – „žolė“, kuri priklauso jo tėvui A. J.. Taip pat pasakė, kad jo tėvas turi kokaino, ir nuvedė policijos pareigūnus į tėvų kambarį. Stalčiuje parodė gulintį permatomą mažą maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Po to, nuvedė į virtuvę ir šiukšlinėje parodė permatomą vienkartinį maišelį, kuriame buvo galimai narkotinių medžiagų likučiai ir nuorūkos. T. J. aiškino, kad visa tai priklausė jo tėvui. A. J. iš karto atsakė, kad tai – ne narkotinės medžiagos, manė, kad, prieš atvykstant policijai į butą, sūnus įmetė miltelius į stalčių ir kaltino jį. Bendraujant su T. J., šis asmuo elgėsi neadekvačiai, ausyse buvo įsistatęs dvi poras ausinukų muzikai klausytis, labai daug ir greitai kalbėjo, veidas buvo prakaituotas, akys susitraukusios ir nereagavo į žibintuvėlio šviesą. Atlikus dalinę asmens apžiūrą, T. J. priekinėje džemperio kišenėje rastas mėlynos spalvos tabako smulkintuvas su kanapės lapo vaizdu, kuriame buvo augalinės kilmės žalios spalvos galimai narkotinių medžiagų likučiai, turintys labai aštrų ir specifinį kvapą. A. J. įvykio vietoje paaiškino, kad sūnus prieš jį smurto nenaudojo, negrasino susidoroti, pavojus jo sveikatai ir gyvybei iškilęs nebuvo (b. l. 27).

Liudytojas N. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad perskaityti minėti jo parodymai yra teisingi.

Liudytojas policijos pareigūnas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kiek pamena, jaunuolio buvo paprašyta išsiimti daiktus, apžiūros metu servetėlių pakelyje buvo kažkas rasta. Jis pats išėmė daiktus ir jų apžiūros metu rasta narkotinių medžiagų. Jaunuolis sakė, kad narkotinės medžiagos priklauso tėvui. Jo elgesys buvo permainingas: tai ramus, tai agresyvus, buvo išsirengęs nuogai, atsisėdęs meldėsi, šaukė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. lapkričio 19 d. apie 8.55 val. iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnų į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą buvo pristatytas T. J.. Apie 9.15 val. atlikus pristatyto asmens dalinę apžiūrą, popierinių nosinaičių pakuotėje buvo rasta permatoma plėvelė, kurioje buvo augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė. T. J. paaiškino, kad servetėlių pakuotė yra jo, bet turinys priklauso ne jam (b. l. 33).

2018 m. lapkričio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. P. savanoriškai perdavė tabako smulkintuvą, kurio viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų likučiai (b. l. 28–30).

2018 m. lapkričio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. B. savanoriškai perdavė permatomą plėvelę su augalinės kilmės medžiaga, kuri galimai narkotinė (b. l. 34–35).

Pagal 2018 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolą su nuotraukomis, buvo apžiūrėtas butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). T. J. kambaryje, ant rašomojo stalo, rasta augalinės kilmės medžiagų, galimai narkotinių. Virtuvėje, šalia kriauklės, gulėjo polietileninis maišelis, kuriame buvo dvi popierinės servetėlės su augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine; polietileninis maišelis su baltos spalvos miltelių likučiais, galimai narkotine medžiaga; pypkių filtrų pakuotė su užrašu „BLITZ“, 6 vnt. filtrų su užrašu „BLITZ“, dvi nuorūkos be pavadinimo ir dvi rudos spalvos nuorūkos. Miegamojo kambario sekcijos antrame stalčiuje rastas permatomas maišelis, kuriame buvo dvi baltos spalvos granulės (b. l. 17–24).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6097)-IS1-161 (toliau – 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(6097)-IS1-161)) nurodyta, kad: 1) sausų susmulkintų žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio iš baltos spalvos popieriaus lankstinuko, 2018 m. lapkričio 19 d. paimto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,09 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,1%); 2) ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su baltos spalvos miltelių liekanomis, 2018 m. lapkričio 19 d. paimto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – ketamino pėdsakai; 3) ant suglamžytos folijos skiautės, 2018 m. lapkričio 19 d. paimtos adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), paviršių rasti psichotropinės medžiagos – ketamino, ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; 4) dviejose panaudotose popierinėse servetėlėse, 2018 m. lapkričio 19 d. paimtose adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), rasta psichotropinės medžiagos – ketamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai; 5) ant tuščios kartoninės pakuotės su užrašu „BLITZ“, 2018 m. lapkričio 19 d. paimtos adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), paviršių rasti psichotropinės medžiagos – ketamino ir narkotinių medžiagų – kokaino bei kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; 6) ant 6 vnt. filtrų „BLITZ“, 2018 m. lapkričio 19 d. paimtų adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), paviršių rasti psichotropinės medžiagos – ketamino pėdsakai; 7) dviejose savadarbių cigarečių nuorūkose, 2018 m. lapkričio 19 d. paimtose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti psichotropinės medžiagos – ketamino ir narkotinių medžiagų – kanapų (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; 8) dviejuose rudos spalvos cigarečių filtruose, 2018 m. lapkričio 19 d. paimtose adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rasti psichotropinės medžiagos – ketamino ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; 9) sausų žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio, 2018 m. lapkričio 19 d. paimto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,14 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 1,0%); 10) baltos spalvos medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2018 m. lapkričio 19 d. paimto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokainas, kurio masė yra 0,177 g; 11) ant mėlynos spalvos plastikinio smulkintuvo, 2018 m. lapkričio 19 d. paimto adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos pėdsakai; 10) žalios spalvos sausa augalinė medžiaga iš bespalvės plastikinės pakuotės, supakuotos į margaspalvę plastikinę popierinių servetėlių pakuotę, 2018 m. lapkričio 19 d. paimtos adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,37 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,1%); 11) T. J. rankų nuoplovose rasti psichotropinės medžiagos – ketamino pėdsakai (b. l. 51–55).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, pranešėjo sūnus apsvaigęs nuo narkotikų, grasina, agresyvus. Pranešėjas negali su juo susitvarkyti, sūnus įjungė muziką visu garsu (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos vertinimas

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. J. bylai reikšmingu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis (atitinkamai kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir kokainu), neturėdamas tikslo jų platinti.

Byloje nustatyta, kad T. J. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) ir kokainas. Tokią išvadą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų A. J. ir N. P. parodymai, N. P. tarnybinis pranešimas, 2018 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis. Liudytojas A. J. (T. J. tėvas) patvirtino, kad niekas iš šeimos narių, išskyrus jo sūnų, negalėjo namuose neteisėtai laikyti draudžiamų medžiagų. Teismas nenustatė, kad T. J. tėvai vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas. Reikšminga tai, kad dalis draudžiamų medžiagų rasta būtent T. J. kambaryje. Be to, byloje apklausto liudytojo A. B. parodymais, 2018 m. lapkričio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais ir BIRT ataskaitų žiūrykle nustatyta, kad dalinės T. J. asmens apžiūros metu servetėlių pakuotėje rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys); o dar prieš tai, būnant namuose, jo dalinės asmens apžiūros metu priekinėje džemperio kišenėje rastas tabako smulkintuvas, kuriame buvo narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Tai netiesiogiai įrodo, kad T. J. neteisėtai disponavo visomis rastomis draudžiamomis medžiagomis. Šio asmens įvykio vietoje išsakyto teiginio, kad narkotinės medžiagos priklauso tėvui A. J., negalima laikyti teisingu, nes jo neatitinka jokie byloje surinkti įrodymai. Tai, kad rastos medžiagos buvo narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) ir kokainas, patvirtina 2019 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(6097)-IS1-161, kurią teismas laiko objektyvia ir neturi pagrindo abejoti. Todėl nėra abejonių, kad T. J. neteisėtai laikė nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytu laiku savo gyvenamojoje vietoje ir su savimi narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir kokainą.

Nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo taip pat teigiama, kad T. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys) ir kokainą.

Kaip minėta, BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos alternatyvios veikos: neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų 1) gaminimas; 2) perdirbimas; 3) įgijimas; 4) laikymas; 5) gabenimas; 6) siuntimas. Kiekviena iš šių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama (‚išvedama“) iš kitų BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko ir už kiek T. J. įgijo narkotines medžiagas. Tokios aplinkybės nenurodytos ir nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė tam tikras jo sūnaus draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes, kurias jis sužinojo iš T. J.. Kita vertus, ekspertas M. J., atlikęs byloje teismo psichiatrijos ekspertizę dėl T. J. psichinės būklės, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad T. J. veikos padarymo metu ir po jos dėl psichikos sutrikimo nesuvokė padarytos veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Todėl T. J. papasakotos aplinkybės savo tėvui dėl narkotinių medžiagų įgijimo negali būti laikomos patikimomis. Kitų duomenų, kuriais būtų įrodytos draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybės, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad T. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys) ir kokainą, todėl šios aplinkybės yra šalintinos. Kita vertus, baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, nustatytai BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyti pakanka nustatyti bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą, o nagrinėjamu atveju įrodyta, kad T. J. neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.

Vadovaujantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d.), T. J. turėtų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kokaino, kurių bendra masė sudarė atitinkamai 0,6 g ir 0,177 g, kiekai neviršija rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio (atitinkamai 5 g ir 0,2 g). Byloje nėra surinkta įrodymų, kad T. J. disponavo draudžiamomis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad T. J. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius.

IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tuo tarpu 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje nurodytas priverčiamąsias medicinos priemones.

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės raštuose užfiksuota, kad T. J. buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 21 d. Jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija (b. l. 83, 85).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. – birželio 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-107/2019 nurodyta, kad T. J. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2018 m. lapkričio 19 d.) konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija. Pagal savo psichikos būklę jis tuo metu negalėjo suvokti įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu T. J. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra tikslingas. T. J. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 113–116).

Ekspertas M. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę dėl T. J. sveikatos būklės, jam buvo konstatuotas progresuojantis lėtinis psichikos sutrikimas – šizofrenija, kuriam būdingi paūmėjimai. T. J. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės. Jam sutrikimas yra išlikęs. Kadangi T. J. negali valdyti ir suvokti savo veiksmų, jam tikslinga taikyti priverčiamąsias psichikos stebėjimo priemones – ambulatorinį gydymą.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtame ekspertizės akte ir jį surašiusio eksperto M. J., apklauso teisiamojo posėdžio metu, nurodytomis aplinkybėmis. Todėl konstatuotina, kad T. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti. Taigi T. J. bylai reikšmingu laiku buvo nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio nuostatas jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad sprendimą, ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti T. J., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir eksperto paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Be to, teismas vertina T. J. padarytos baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas savo reikmėms, laikytų medžiagų kiekis buvo nedidelis. T. J. savo veiksmais nesikėsino į kitų asmenų gyvybę, sveikatą ar turtą. Byloje nėra duomenų apie jo anksčiau darytų veikų pavojingumą. Be to, pasak liudytojo A. J., jo sūnus reguliariai lankosi pas psichiatrą. T. J. šeimos narys neprieštaravo, kad T. J. periodiškai lankytųsi pas psichikos sveikatos specialistą.

Atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. J. tikslinga skirta švelniausią priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Paskirdamas priverčiamąsias priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Šios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 ir 2 dalys).

V. Kiti klausimai

T. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78–79). Ji paliktina galioti iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o jai įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokas su narkotinėmis medžiagomis, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrį (b. l. 50);

2) vokas su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (b. l. 57–59).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pripažinti, kad T. J. (T. J.) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Taikyti T. J. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o jai įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) voką su narkotinėmis medžiagomis, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrį;

2) voką su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.