- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-04
- Bylos Nr.
- N-62-4359-09
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu M. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas subendrintąja nuobauda - 4800 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams.
M. Š. 2008 m. spalio 18 d. apie 19 val. 40 min. Vilniuje, Asanavičiūtės g. Nr. 4 kieme, vairuodamas neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu lengvąjį automobilį neblaivus (1,57 promilių girtumas) ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę, kliudė stovėjusį automobilį, apgadino abu automobilius, po to pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
II.
M. Š. apeliaciniame skunde nesutinkama su miesto apylinkės teismo nutarimu. Manoma, kad jis nubaustas per griežtai, nes galėjo būti taikytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė nuobauda. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, o būtent į administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. Teigiama, kad remiantis bylos medžiaga matyti, jog teisę vairuoti transporto priemones Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2009 m. sausio 14 d. priimant nutarimą turėjo. Dėl 2008 m. vasario 28 d. eismo įvykio specialioji teisė valdyti transporto priemones jam buvo atimta nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2008 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. paskyrė jam, M. Š., 2120 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nesutikdamas su šiuo nutarimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. lapkričio 24 d. pateikė skundą dėl neįsiteisėjusio Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimo. Administraciniu bylų teisenos įstatymas įstatymo 128 straipsnis numato, kad apylinkių teismų ir apygardų administracinių teismų nutarimai ir nutartys, priimti nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 10 dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Procesinis sprendimas nėra priimtas iki šios dienos.
Dėl išvardintų aplinkybių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad už administracinių teisių pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio l dalyje, padarymą, jam, M. Š., skirtinos nuobaudos, artimos nurodytų straipsnių maksimumui. Teismas turėjo teisę vertinti tik 2008 m. balandžio 17 d. paskirtą nuobaudą, o ne kelias.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas privalėjo stabdyti administracinę bylą Nr. A 2.6.59 -655/2009 kol nebus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta byla dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio teises pažeidimo byloje Nr. A2.6-4190-35/2008. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio l dalies 3 punktas). Skundo padavimas nustatytu laiku sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo. Skųsdamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimą administracinio teises pažeidimo byloje pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose garantuojama teise ginti teises ir teisėtus interesus, bei išaiškinti ir šalinti bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo metu padarytas klaidas, įstatymo pažeidimus, siekiant užtikrinti, kad vienodai būtų aiškinami ir taikomi įstatymai tokio pobūdžio bylose.
Savo kaltę dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam pripažino visiškai. Neatsakingą elgesį tiek savo paties, tiek ir kitų asmenų atžvilgiu suprato ir dėl tokių savo veiksmų gailisi. Ateityje daugiau taip neatsakingai elgtis neketina.
Atkreipia dėmesį, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams 6 mėnesiams sukels daugiau neigiamų pasekmių, nei teigiamų, t. y. pablogins jo turtinę padėtį, padarys didelius finansinius nuostolius, ne tik jam, bet ir įmonei - UAB „ MS Studija“, kurioje dirba vedančiuoju architektu, projektų vadovu. Teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina kaip neatsiejama jo tiesioginio darbo priemonė. Tokį ilgą laiko tarpą netekęs teisės vairuoti transporto priemonę negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ko pasekoje, tiek įmonė, kurioje jis dirba, tiek užsakovai patirs materialinę ir moralinę žalą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į M. Š. apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti.
Teigiama, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio dispozicijoje yra nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad liek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pabrėžta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką buvo ne kartą pasisakęs dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis turėtų būti taikomi tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą auklėti kelių eismo taisyklės pažeidžiančius eismo dalyvius, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, ar kitų nepatogumų, susijusių su teisės pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
III.
M. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio antrojoje dalyje numatyti veiksmai - kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, - užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš autoavarijos, su kuria vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo trijų iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Skundžiamuoju teismo nutarimu M. Š. paskirta administracinė nuobauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 3 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl paskirtosios subendrintosios nuobaudos švelninimo. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas M. Š. subendrintąją nuobaudą teisės normų sankcijų ribose įstatymo nepažeidė.
Švelnesnė nuobauda apeliantui galėtų būti skiriama tik remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis. Bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių M. Š. už padarytuosius pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. M. Š. padarytieji pažeidimai, tarp kurių transporto priemonės vairavimas, kai buvo nustatytas girtumas, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės, neleidžia teigti, kad M. Š. padarytieji pažeidimai buvo mažai pavojingi ir kad už tokią veiką jam paskirtos įstatyme numatytos nuobaudos turėtų būti laikomos aiškiai neteisingomis ar neprotingomis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (darbo pobūdis, charakteristika) tokio pobūdžio bylose nepripažįstami aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti šiuo atveju apeliantui atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra tinkamai motyvuotas, teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas paskiriant nuobaudą. Dėl šių priežasčių miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Reikia pripažinti, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos neseka išvada, jog 2008 m. spalio 18 d. M. Š. neturėjo teisės vairuoti, todėl toks nurodymas iš skundžiamo teismo nutarimo šalinamas, tačiau tai nesudaro pagrindo nutarimui naikinti, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas paskirdamas M. Š. subendrintąją nuobaudą teisės normų sankcijų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.