Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-417-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
1A-403-417-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rasa Valentinienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Juozapas Surblys
Advokatai
Birutė Piktužienė
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-417/2007

Teisėja Danutė Valošinaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1., 1.1.8.10

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teisėjų Juozapo Surblio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjai advokatei Birutei Piktužienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. ir nuteistas:

už 2007-03-14 padarytą vagystę-laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

už 2007-04-05 padarytą vagystę-laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

už 2007-04-07 padarytą vagystę- laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

už 2007-05-06 padarytą vagystę- laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir subendrinta bausmė paskirta vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant, subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-05-09 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

600 litų civilinis ieškinys atmestas, nukentėjusiajai jo atsisakius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad: 2007-03-14, apie 09.00 val., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pats gyvena, pagrobė motinai R. S. priklausantį 600 litų vertės muzikinį centrą „Aiwa JAXN-30“;

Be to, A. S. 2007-04-05 dieną, apie 09.00 val., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir pats gyvena, pagrobė motinai R. S. priklausantį 400 litų vertės televizorių „Supra“ su nuotolinio valdymo pultu;

Be to, A. S. 2007-04-07 dieną, apie 09.30 val., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir pats gyvena, pagrobė motinai R. S. priklausantį 700 litų vertės monitorių „Samsung 740 N“;

Be to, A. S. 2007-05-06 dieną, apie 16.00 val., iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir pats gyvena, pagrobė motinai R. S. priklausantį 400 litų vertės televizorių „Supra“ su nuotolinio valdymo pultu, kurį jau buvo pagrobęs 2007-04-05;

Šalies argumentai

A. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir padarytas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei paskirti švelnesnę bausmę. Mano, kad teismas bylą išnagrinėjo neteisingai ir neobjektyviai. Neatsižvelgė į tai, jog vagystės buvo daromos iš buto, kuriame gyvena tiek jo mama, pripažinta nukentėjusiąja, tiek ir pats apeliantas. Mano, kad teismas nepagrįstai nekvietė jo sugyventinės Ž. B., kuri būtų patvirtinusi, jog visi daiktai turėjo būti grąžinti tą pačią dieną, kai jo mama parašė policijai pareiškimą dėl tariamos daiktų vagystės. Kadangi mama šios aplinkybės nežinojo, todėl pareiškimą parašė per klaidą ir dabar dėl to gailisi. Nurodo, kad net parašiusi pareiškimą policijos pareigūnams prašė, kad būtų paskirta tik kelių mėnesių bausmė. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog dauguma pavogtųjų daiktų buvo grąžinti nukentėjusiajai. Nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė mamos ir ši jam atleido. Aiškina, kad daiktai buvo vogiami iš to paties asmens ir tos pačios vietos, todėl jo veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika, o ne keturios.

Nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, o ištirtus įrodymus ir jų visumą įvertino tinkamai ir nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį A. S. kaltu pagal BK 178 str. 1 d. už keturias atskiras nusikalstamas veikas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Baudžiamosios teisės teorijoje vagystė laikoma baigtu nusikaltimu, kai kaltininkas įgyja galimybę pavogtu daiktu naudotis pagal savo nuožiūra, kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir suvokia, kad savo veika padaro žalą turto savininkui. Nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusioji jo mama R. S. pareiškimą dėl vagystės pateikė nežinodama, jog tą pačią dieną tie daiktai turėjo būti jai grąžinti, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Nukentėjusioji R. S. pamačiusi, jog yra dingę jos daiktai, neprivalėjo imtis priemonių, kad išsiaiškintų, kur tuo metu yra pavogtieji daiktai. Priešingai, jei A. S. paėmė motinai priklausančius daiktus be tikslo juos pavogti, privalėjo pasirūpinti tuo, jog mama apie tai tinkamai ir laiku būtų informuota.

BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, A. S. daromose veikose nebuvo vieningos tyčios, nukreiptos bendram rezultatui pasiekti. A. S. tyčia kaskart būdavo nukreipta konkrečiam sumanymui pasiekti: 2007- 03- 14 pagrobti muzikinį centrą „Aiwa Jaxn- 30“, 2007- 04- 05 pagrobti televizorių „Supra“ su nuotolinio valdymo pultu, 2007- 04- 07 pagrobti monitorių „Samsung 740 N“, 2007- 05- 06 pagrobti televizorių „Supra“ su nuotolinio valdymo pultu, kurį jau buvo pagrobęs prieš tai. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. A. S. veikos buvo atliktos pagal atskirus sumanymus, turint konkretų tikslą– veikos darymo dieną uždirbti. Šios aplinkybės rodo, kad minėti veiksmai nors ir tapatūs, tačiau nėra jungiami bendro sumanymo, bendros tyčios, todėl A. S. veikos negali būti kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Nuteistojo A. S. prašymas sušvelninti bausmę nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios prašymą nuteistajam A. S. neskirti griežtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi A. S. praeityje teistas vienuolika kartų, daugiausia už analogiškas veikas, tarp jų ir mamos turto vagystės, teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam kaip recidyvistui laisvės atėmimo bausmę (BK 27 str. l d., 56 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog už kiekvieną iš veikų apylinkės teismas skyrė bausmes, mažesnes nei sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytas bausmės vidurkis. Todėl dar labiau švelninti bausmę nuteistajam A. S. nėra pagrindo, nes paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rasa ValentinienėTeisėjai Juozapas SurblysEduardas Maškevičius