Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. kovo 5 d., procesinius dokumentus įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo – Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis).

Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų – priskaitymų apmokėjimų žiniaraščio, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Gyventojų registro išrašų, vandens skaitiklių patikrinimo aktų, 2013 m. liepos 23 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. SR-1512; 2019 m. spalio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-791 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų, duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo“ vertinimą, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovas skolos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. nuomininko teisėmis gyveno Kauno miesto savivaldybės bute, adresu duomenys neskelbtini), ir naudojo šiam butui tiekiamo vandens ir nukanalizavimo paslaugomis, tačiau už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas neatsiskaitė, ragintas tai padaryti atsiskaitymo vengė, mokesčiai už šias paslaugas nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. nebuvo sumokėti, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina susidariusi 106,41 Eur skola už vandenį ir nukanalizavimą.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustatyta, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo ieškovei terminą, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (106,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 93 straipsniu, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur kitų pagrįstų išlaidų už registrų išrašus.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 5,00 Eur, todėl teismas, patyręs 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisia šias 5,44 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 ir pateikti teismui į šią bylą išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 106,41 Eur (vieno šimto šešių eurų 41 ct) skolą už vandenį ir nukanalizavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (106,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolikos eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,44 Eur (penkių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 ir pateikti teismui išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.